Ukrainos posūkis į Vakarus sukėlė mirtiną grėsmę Rusijos valdantiesiems, visų pirma – pačiam prezidentui Vladimirui Putinui, ketvirtadienį Vilniuje sakė vienas ryškiausių Kremliaus kritikų, matematikas ir politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis. Jo teigimu, suprasti šiandieninės Rusijos užsienio politikos neįmanoma, neišsiaiškinus, kokiais sumetimais vadovaujasi ir ko siekia prezidentas Vladimiras Putinas. Tik tai esą atvestų Vakarų lyderius prie logiškos išvados, kad geriau čia ir dabar stabdyti V. Putiną Ukrainoje, o ne laukti, kol šis užpuls Latviją ar Estiją, grasindamas pasauliui branduoliniu ginklu.

A. Piontkovskis, kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), nurodė, kad Rusija visiškai priklauso nuo V. Putino įgeidžių, kaip anksčiau SSRS priklausė nuo Josifo Stalino. „Gal vis dėlto yra raktas į Rusijos užsienio politiką. Ir šis raktas – Rusijos diktatoriaus asmeninis interesas. Sovietų Sąjungos užsienio politika 1939 metais buvo 100 proc. asmeninis draugo Stalino reikalas. Šiuolaikinės Rusijos užsienio politika yra 100 proc. asmeninis Putino reikalas”, - sakė Kremliaus kritikas.

Jis nurodė, kad šiuo metu V. Putinas turi „vieną esminį tikslą – išlikti valdžioje amžinai”. „Ypač – po to, kai jis pamatė, kas nutiko su Mubaraku, ir kas nutiko su Kadhafi, - pridūrė apžvalgininkas. - Jis pamatė, kad valdžios netektis iš tiesų yra pabaiga – neišskiriant, ko gero, ir gyvenimo. <...> Todėl užsienio politikoje jis daro viską, kad nustatytų ir užkirstų kelią bet kokiai jo asmeninei valdžiai kylančiai grėsmei.”

Trečias kelias į vergiją

Kodėl V. Putino valdoma Rusija taip agresyviai sureagavo į Ukrainos sprendimą pasukti suartėjimo su Vakarais keliu? Siekdamas tai paaiškinti, A. Piontkovskis priminė ypatingą Rusijos istoriją po Sovietų Sąjungos žlugimo ir pristatė „putinizmą”, kaip „trečiąjį kelią į vergiją”, greta žymaus ekonomisto Friedricho Hayeko išskirtų fašizmo ir komunizmo.

„Daugelis Rusijos ekspertų ir istorikų žino, jog tai, kas įvyko Rusijoje 1991-1992 metais, nebuvo demokratinė revoliucija, - sakė A. Piontkovskis. - Nacionalinės demokratinės revoliucijos įvyko jūsų šalyje, o taip pat Latvijoje bei Estijoje. Tai, kas įvyko Rusijoje, buvo didelis komunistų partijos ir KGB nomenklatūros projektas. Jie pavertė absoliučią politinę galią didžiule finansine galia, prieinama šiai nomenklatūrai. Sukurta nauja socialinė ir ekonominė konvencija negali būti vadinama nei kapitalizmu, nei socializmu.”

Skaityti daugiau...