Rusijoje apetitas auga: prakalbo apie Vakarų Kazachstano aneksiją

Rusijoje apetitas auga: prakalbo apie Vakarų Kazachstano aneksijądelfi.lt 2014-04-11

Chakasijos (Rusijos Federacijos Respublika) Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vladimiras Štygašiovas pareiškė, kad Rusija turi istorinių teisių į kai kurias buvusios TSRS valstybių teritorijas, t. y. į rytines Kazachstano sritis.

„Net daugelis istorikų padoriai neišmano pastarųjų 70 metų istorijos. Rytų Kazachstano sritis arba Rudnyj Altajus. Rudnyj Altajus visada įėjo į Rusijos sudėtį. Kazachstano teritorija buvo maža, priėmė sprendimą atiduoti dalį Išimo srities (tai Omsko sritis). Atidavė ir padarė Karagandą. 1936 m., visai neseniai. Iš penkias sritis perdavėme Kazachstanui, paskui Kazachstano ASTR iš autonomijos pervadino TSR. Šios teritorijos buvo perduodamos kaip keičiama moneta“, – Chakasijos AT prezidiumo posėdyje pareiškė V. Štygašiovas.

Vėliau Chakasijos parlamento atstovas Olegas Nikolajevas pareiškė, kad V. Štygašiovas nekalbėjo apie teises į Kazachstano teritorijas, o tik aptarinėjo, kaip atrodė ir keitėsi sąjunginių respublikų TSRS sudėtyje sienos. O. Nikolajevo teigimu, žurnalistai neteisingai interpretavo V. Štygašiovo pasisakymus.

 

„Jokios teisės, istorinės ar kokios kitos į kieno nors teritoriją, taip pat ir į Kazachstano, Chakasijos AT pirmininko pasisakyme nebuvo minimos“, – pareiškė jis.

Kazachstano URM sunerimo dėl rusų politiko pasisakymų, todėl kviečiasi Rusijos ambasadorių Michailą Bočarnikovą.

Skaityti daugiau...

Grupė parlamentarų siūlo pavardės originalią rašybą leisti papildomame puslapyje

alfa.lt 2014-04-11

Grupė Seimo narių užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.

Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba, papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais, praneša vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.

 

Pasak V.Stundžio, įregistruotas siūlymas – kompromisinė išeitis. „Ne pirmus metus Lietuvos lenkų atstovais besiskelbiantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir Lenkijos valstybės valdžia reikalauja Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašybą lenkų kalba ir vadina tai žmogaus teise. Nė viena kita tautinė bendrija Lietuvoje tokio su valstybės Konstitucija nesuderinamo reguliavimo nereikalauja“, - sako V.Stundys.

Pasak jo, įrašas ne lietuvių kalba gali būti pateiktas papildomame paso puslapyje, pagrindiniame paliekant įrašą valstybine kalba. „Tokia tvarka sėkmingai galioja Latvijoje, o Lenkija jokių pastabų dėl lenkų padėties šioje šalyje neturi, kas leidžia suprasti, kad įrašai papildomame puslapyje tenkina kaimynų supratimą apie tautinių bendrijų poreikius“, – tvirtina politikas.

Siūlymas įregistruotas kaip alternatyva mėnesio pradžioje Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktam asmenvardžių rašymo projektui. Šie socialdemokratų atstovai pasiūlė leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoje įrašo valstybine kalba.

Alternatyvaus projekto autoriai taip pat kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar jų siūlymas nelietuviškų asmenvardžių rašybos reglamentavimas yra suderinamas su reikalavimais, kylančiais iš lietuvių – kaip valstybinės – kalbos statuso. Seimo nariai tikisi, kad jų siūlomas projektas yra mažiau prieštaraujantis, taigi ir lengviau suderinamas su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis nei socialdemokratų pateiktas projektas.

Skaityti daugiau...

Ar lenko kortą turintis V.Tomaševskis bus ištikimas Lietuvai?

lrytas.lt 2014-04-10

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad lenko kortą turintis politikas negali būti visiškai ištikimas Lietuvai. Ši problema turėtų būti aktuali Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui, kuris dalyvauja prezidento rinkimuose.

J.Bernatonis sako, kad tai yra jo kaip teisininko, o ne teisingumo ministro nuomonė. J.Bernatonis leido suprasti, kad V.Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo deklaruoti, kad turi lenko kortą.

Tačiau lenkų partijos lyderis to nepadarė. V.Tomaševskis ketvirtadienį portalui lrytas.lt atsisakė patvirtinti, kad jis turi lenko kortą, nors anksčiau buvo skelbta, kad jis tikrai turi tokį Lenkijos ambasados išduodamą dokumentą.

Ministras įžvelgia pavojų

Ar lenko kortos turėjimas neprieštarauja šalies įstatymams, ministro J.Bernatonio ketvirtadienį per Vyriausybės valandą paklausė liberalas Eligijus Masiulis. 

J.Bernatonis pripažino, kad jam tai yra politiškai labai nepatogus klausimas. Jis apgailestavo, kad prieš kelerius metus, kai Lietuvos lenkams buvo pradėta išdavinėti lenko kortas, Konstitucinis teismas nesiėmė aiškintis šios problemos. Esą tik jis gali išspręsti šį klausimą. 

„Aš prašyčiau, kad mano atsakymas nebūtų politizuojamas, nes išsakysiu savo, kaip teisininko, nuomonę. Aš negaliu kaip teisingumo ministras irgi to vertinti. Aš laikausi tokios pat nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad lenko korta yra įsipareigojimai kitai valstybei.

Pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir įsipareigojimus, netgi numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, tai yra tiesioginės sąsajos.

Skaityti daugiau...

NATO vadovas: Rusija turi atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori dialogo

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas15min.lt 2014-04-10

Rusija privalo atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori pradėti dialogą dėl tą šalį krečiančios krizės, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F.Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas.

Pasak jo, NATO žvalgybos duomenys rodo, jog prie sienos su Ukrainos rytiniais regionais tebėra sutelkta apie 40 tūkst. Rusijos karių.

Rusija ir Vakarų šalys tebėra įsitraukusios į Šaltąjį karą primenančią konfrontaciją dėl Ukrainos, Maskvai aneksavus Krymą ir sutelkus stiprias karines pajėgas prie kaimyninės šalies neramių rytinių sričių, kuriose gyvena daug rusakalbių.

Skaityti daugiau...

Razmos paklausimas Butkevičiui dėl žemės pardavimo ir referendumo iniciatyvos

alfa.lt 2014-04-10

1. Seimas 2013 05 23 priėmė nutarimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“. Priminsiu, kad už šį nutarimą balsavo absoliuti dauguma (46 iš 62 dalyvavusių posėdyje) valdančiosios koalicijos Seimo narių. Svarstant minėtą projektą nebuvo pateikta Vyriausybės nuomonė, kad nebus įmanoma jo įgyvendinti, nebuvo ir tokio pobūdžio viešų Ministro pirmininko pasisakymų. Seimo nariai, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galėjo turėti vilčių, kad Vyriausybei pavyks išsiderėti papildomą terminą dėl žemės pardavimo liberalizavimo atidėjimo. Artėjant 2014-05-01 norisi žinoti, ką Vyriausybei pavyko nuveikti įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą: kam ir kokie pavedimai buvo duoti dėl šio nutarimo įgyvendinimo (pridėkite pavedimų kopijas); su kokiomis ES narėmis ir ES institucijų atstovais Lietuvos atstovai kalbėjosi dėl žemės pardavimo liberalizavimo termino nukėlimo; kokie tų pokalbių rezultatai? Seimo nutarimas numatė, kad Vyriausybė kas pusę metų turi pateikti Seimui informaciją apie jo įgyvendinimą. Malonėkite pateikti po pirmojo pusmečio Seimui teiktos informacijos kopiją.

2. Iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti parašus dėl vadinamojo „žemės referendumo“, deja, viešai nebuvo paskelbta Vyriausybės išvada dėl referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų pasekmių. Daugelis pasirašiusiųjų asmenų nuoširdžiai tikėjo, kad inicijuodami referendumą apgins Lietuvos žemę nuo masiškai ją supirkti „besiveržiančių“ užsieniečių ir kartu nesukels kokių nors neigiamų pasekmių. Natūralu, kad ne visi yra pajėgūs kompetentingai įvertinti teikiamų Konstitucijos pataisų turinį ir pasekmes ir ar sutinkate, kad objektyvi, viešai išplatinta Vyriausybės išvada būtų padėjusi žmonėms objektyviau apsispręsti pasirašyti ar nepasirašyti? Suprantu, kad teisės aktai nenustato Vyriausybei prievolės tokią išvadą pateikti, bet atsakomybė už galimas pasekmes, manau, galėjo paskatinti tai padaryti. Kodėl tai nebuvo padaryta? Ar nuogąstavimas dėl galimo reitingų praradimo nebuvo pagrindinė priežastis premjerui viešai aktyviai išsakyti požiūrį į referendumą bei jo įgyvendinimo pasekmes? Priminsiu, kad aš, Seimo posėdyje du kartus klausdamas Mininstro pirmininko, kaip jis įgyvendintų referendumu priimtas Konstitucijos pataisas, aiškaus atsakymo neišgirdau.

Skaityti daugiau...

Euro traukinio jau niekas nesustabdys

lzinios.lt 2014-04-10

Pra­kti­nės eu­ro įve­di­mo tai­syk­lės jau su­dė­lio­tos. Ly­giai po sa­vai­tės Sei­mas ke­ti­na pri­im­ti Eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vo­je įsta­ty­mą, ku­rio pro­jek­tui po svars­ty­mo be­veik vie­nin­gai pri­ta­rė šian­dien.

Kad ir kaip bū­tų gai­la, nuo at­ei­nan­čių me­tų pra­džios su li­tu teks at­sis­vei­kin­ti. Pa­na­šu, kad ši­tai su­pran­ta ir di­džiau­si eu­ros­kep­ti­kai. Į aud­rin­gą dis­ku­si­ją nuo ry­to įsi­vė­lu­siems Sei­mo na­riams kon­kre­čios eu­ro­pi­nės va­liu­tos įve­di­mo de­ta­lės rū­pė­jo ma­žiau­siai. Vie­ni sa­vo kal­bo­se var­di­jo eu­ro pri­va­lu­mus, ki­ti pirš­tais baks­no­jo į jo bai­su­mus. Tre­ti įti­ki­nė­jo, kad dėl to­kio svar­baus klau­si­mo - eu­ro įve­di­mo - bū­ti­na at­sik­laus­ti tau­tos nuo­mo­nės. Tam esą bū­ti­nas re­fe­ren­du­mas. Ta­čiau bal­sa­vi­mo po svars­ty­mo re­zul­ta­tai – „už“ bu­vo 88, „prieš“ pa­si­sa­kė 6, dar 8 su­si­lai­kė – lei­džia nu­ma­ny­ti, kad le­mia­mas bal­sa­vi­mas bus dar­nus.

Skaityti daugiau...

Britų žurnalistas Edwardas Lucasas: „Turime puikią progą sunaikinti kagėbistinį V.Putino režimą – reikia tik pakelti jam karo kainą“

Edwardas Lucasas15min.lt 2014-04-09

Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas buvo vienas pirmųjų, kuris dešimtajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje perspėjo Vakarus, kad sovietinio sukirpimo asmenys Maskvoje gudriai naudojasi Vakarų deklaruojamu pasitikėjimu Rusija. Dvi jo knygos pavadintos „Apgaulė: šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ ir „Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“. Interviu „Ukrainian Week“ E.Lucasas pareiškė, kad dabar – bene geriausia galimybė sugriauti Vladimiro Putino režimą ir sunaikinti nusikaltėlių, verslininkų ir kagėbistų valdymą Rusijoje.

– Kada prasidėjo naujasis šaltasis karas?

 – Manau, naujasis šaltasis karas realiai prasidėjo prieš kelerius metus, ir Vakarai padarė didelę klaidą manydami, kad Rusija yra visiškai pasikeitusi po 1991-ųjų. Deja, mes pamatėme čekistinės valstybės grįžimą – netgi Boriso Jelcino valdymo metais. Tuomet iškilo Aleksandras Koržakovas, buvęs KGB majoras ir prezidento apsaugos tarnybos vadovas, ir Jevgenijus Primakovas, vadovavęs Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai ir buvęs premjeru 1998–1999 metais. 

Situacija dar pablogėjo, kai Vladimiras Putinas ir jo KGB draugai iš Sankt Peterburgo perėmė Maskvą, ir nuo to laiko viskas eina tik blogyn.

Manau, skirtumas nuo senojo šaltojo karo yra toks, kad jame vyko labai aštri karinė ir ideologinė konfrontacija. Naujasis šaltasis karas sukasi apie Rusijos pinigų Vakaruose panaudojimą siekiant suskaldyti Vakarus ir pasinaudoti energetika kaip ginklu.

Taigi, yra skirtumų, tačiau, kaip matome iš situacijos Ukrainoje, senasis ir naujasis karas vis labiau panašėja.

Skaityti daugiau...

NATO trigubai sustiprins Baltijos šalių oro policijos misiją

Amerikiečių naikintuvai F-15C Eagledelfi.lt 2014-04-09

 

NATO nuo ateinančio mėnesio sustiprins Aljanso rytinių narių gynybą, dislokuodama trigubai daugiau nei įprasta naikintuvų Baltijos šalyse, antradienį nurodė vienas NATO kariškis.

Baltijos šalyse paprastai dislokuojami keturi NATO naikintuvai, tačiau Jungtinės Valstijos, kurios šiuo metu atsakingos šio regiono oro erdvės policijos misiją, šias pajėgas padidino iki 10 naikintuvų F-15.

Padidėjusios įtampos su Rusija dėl Ukrainos krizės sąlygomis tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad Aljansas vykdo savo įsipareigojimus prisidėti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos, padidėjus nerimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Ateinantį mėnesį prasidėjus kitam Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos etapui, Baltijos šalyse dislokuojamų NATO naikintuvų Baltijos padaugės iki 12 – jų bus triskart daugiau nei įprasta, sakė Aljanso kariškis.

Intensyvesnis patruliavimas virš Baltijos šalių yra dalis plano sustiprinti Aljanso sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą ore, sausumoje ir jūroje, kurį NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove’as (Filipas Bridlavas) turėtų pateikti iki balandžio 15 dienos.

Lietuva praeitą savaitę nurodė, jog šiais metais dėl Rusijos karinių orlaivių, priartėjančių prie Baltijos šalių oro erdvės, tenka dažniau kelti į orą NATO naikintuvus – tokių incidentų dabar įvyksta maždaug po vieną per savaitę.

Skaityti daugiau...