I. Šimonytė. Sakalo skrydis virš „Snoro” lizdo

Ingrida Šimonytėdelfi.lt 2014-04-08

Ponas Sakalas paskelbė savo įžvalgas apie kandidatus į prezidentus. Įžvalgos tradicinės ir tikrai nebūtų vertos atskiro aptarimo, jeigu ne netradicinis autoriaus bandymas pakeliui panagrinėti dar ir kai kuriuos šalies bankininkystės istorijos bei praktikos aspektus bei atlikti lyginamąją analizę.

Šį mėginimą galėtume vertinti kaip gana ambicingą ir jau vien tuo įdomų, tačiau rezultatą, deja, tenka vertinti kaip beviltišką. Štai tas rašinio epizodas, arba kitaip tariant - pono Sakalo ekspertinis vertinimas, analizė ir nuosprendis (citata netaisyta):

„Snoro banko“ bankrotas, kuriam pritarė pati prezidentė. Vietoje to, kad bankas, jį nacionalizavus ir papildžius reikalingomis lėšomis, būtų paverstas valstybiniu- komerciniu, jam buvo paskelbtas bankrotas. Valstybei, banko klientams (ir mums visiems) buvo padaryta kelių milijardų žala, kurios galo dar nesimato.

Advertisement

Latvija panašiu „Parex banko“ atveju nacionalizavo banką ir neskelbė jo bankroto. Bankas kitu pavadinimu sėkmingai veikia ir dabar. Kodėl latviai pasielgė taip išmintingai? Ogi todėl, kad turi mąstantį prezidentą, kuris, nenorėdamas suklysti, pasikliauna specialistų išvadomis, o ne savo visažinyste ir neklystamumu.”

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: ar Kremlius pasitenkins tuo, ką prarijo

Vytautas Landsbergisdelfi.lt 2014-04-08

Putinija – tai Rusijos prezidento Vladimiro Putino miražas, į kurią patenka Lietuva.

Nepriklausoma ir europinė Lietuva kliudo Rusijai kurti vienalytę Eurazijos sąjungą, į Vakarus apimančią Baltarusiją bei Karaliaučiaus kraštą.

Kaip teigia pirmasis faktinis Lietuvos vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, būtent toks kontekstas yra esminis vertinant Lietuvoje ūžaujančias aistras dėl referendumo, kurio iniciatoriai siekia uždrausti parduoti žemę bet kuriems užsieniečiams. Politikas sako, kad šiuo atveju kanklės ir dainos maskavo geopolitinę dilemą – ar Lietuva liks Vakaruose, ar grįš į Rytus.

„Aš matau pavojų, kad Lietuvą bandoma paveikti žengti atgal į bloguosius laikus. Iš Maskvos labai sveikintų tokius veiksmus, mat pagal jų planą tai būtų geras, teisingas sprendimas, kuris nekliudytų įgyvendinti Eurazijos sąjungos iki Karaliaučiaus, nes dabar Lietuva kliudo“, – interviu DELFI sakė V. Landsbergis.

 

Kalbėdamas apie Rusijos veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą, politikas svarstė, kad šiuo metu klausimas dėl tolesnių V. Putino veiksmų kabo ore – agresorius gali arba pasitenkinti atkąstu Krymu ir kurį laiką jį virškinti, arba toliau eiti atsiimti buvusios imperijos žemių.

„Rusija padarė vieną grobikišką jėgos veiksmą atimdama teritorijos dalį iš kaimyninės valstybės ir kol kas laukia pasekmių. Žinoma, šaiposi, tyčiojasi, neva Rusijai nusispjaut į sankcijas, bet vis dėlto kol kas neina toliau, nors sutelkė didžiulę kariuomenę“, – sakė europarlamentaras. – "O vis dėlto ji gali būti panaudota, jeigu lojalūs piliečiai, taip pat Ukrainos rusai, kartu su Vyriausybe gins šalies vientisumą".

- Kadangi išleidote knygą, kurios viršelyje Lietuva pavaizduota Putinijos dalimi, negaliu nepaklausti, kodėl knygoje tekstai apie referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams jums glaudžiai siejasi su Vladimiro Putino režimu?

Skaityti daugiau...

Kokios Ukrainos nori Rusija?

lzinios.lt 2014-04-07

Ru­si­jos in­te­re­sas - kad Ukrai­na tap­tų fe­de­ra­ci­ja. Ki­je­vas at­šau­na, kad te­gul Ru­si­ja pir­miau su­sit­var­ko sa­vo pa­čios kie­me. Ta­čiau ko iš ti­krų­jų sie­kia Mask­va?

Fe­de­ra­ci­nė­je Ukrai­no­je re­gio­nai tu­rė­tų ga­lią pa­tys tvar­ky­ti sa­vo eko­no­mi­ką, fi­nan­sus ir už­sie­nio pre­ky­bą, pa­si­rink­ti ofi­cia­lią kal­bą, megz­ti kul­tū­ri­nius ry­šius su už­sie­niu, įskai­tant Ru­si­ją. Tie re­gio­nai, pa­sak Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Ser­ge­jaus Lav­ro­vo, bū­tų at­sa­kin­gi už tai, kad bū­tų ger­bia­mos ma­žu­mų tei­sės. Ma­ža to, re­gio­ni­niai par­la­men­tai ir gu­ber­na­to­riai bū­tų ren­ka­mi tie­sio­giai, kad Ki­je­vas ne­ga­lė­tų at­siųs­ti sa­vo gu­ber­na­to­rių, kaip bu­vo da­ro­ma iki šiol. Ki­je­vui bū­tų pa­lik­tos tik to­kios vals­ty­bi­nės funk­ci­jos kaip gy­ny­ba, už­sie­nio po­li­ti­ka ir tei­si­nė sis­te­ma. Trum­pai ta­riant - cen­tri­nės val­džios ga­lios bū­tų la­bai su­ma­žin­tos.

Kaip ši re­for­ma tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta? Ti­kriau­siai tai tu­rė­tų pa­da­ry­ti pa­tys ukrai­nie­čiai. Ta­čiau ko­kie ukrai­nie­čiai? JAV ma­ny­mu, re­for­mos tu­ri im­tis Ki­je­vas, jei taip nu­spręs. Mask­va ne­pri­pa­žįs­ta lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės, sa­ko, kad ji at­ėjo į val­džią per­vers­mo ke­liu, o lai­ki­ną­jį pre­zi­den­tą Olek­sand­rą Tur­čy­no­vą va­di­na tie­siog uzur­pa­to­riu­mi. Pa­veiks­las Mask­vos pie­šia­mas toks, tar­si Ukrai­no­je aps­kri­tai ne­bū­tų jo­kios val­džios, ne­bū­tų jau ke­le­rius me­tus nuo pra­ėju­sių rin­ki­mų dir­ban­čio ir ne­pa­si­kei­tu­sio par­la­men­to.

Tiks­las - su­plė­šy­ti Ukrai­ną į gabalus

Mask­vai svar­biau­sia, kad re­gio­nai įgau­tų vir­še­ny­bę, kad Ki­je­vas ne­ga­lė­tų ve­tuo­ti jų spren­di­mų, o re­gio­nai, prieš­in­gai - ga­lė­tų sa­vo nuo­žiū­ra ati­mti iš cen­tro ga­lias. Mask­va per­ša dia­lo­gą ly­gio­mis tei­sė­mis, o pa­skui - re­fe­ren­du­mą, bet jis tu­ri įvyk­ti anks­čiau nei bet ko­kie rin­ki­mai. Nau­jo pre­zi­den­to rin­ki­mai Ukrai­no­je nu­ma­ty­ti ge­gu­žės 25 die­ną. Per re­fe­ren­du­mą re­gio­nai nu­sis­ta­ty­tų sa­vo sta­tu­sus.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Rusija turi taikinius Lietuvoje

lzinios.lt 2014-04-05

Nuo Ukrai­nos at­plėš­da­ma ir pri­si­jung­da­ma Kry­mą, Ru­si­ja iš­sto­jo iš Jung­ti­nių Tau­tų, sa­ko Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Pa­sak jo, Klai­pė­da ir Vi­sa­gi­nas ir­gi ga­li­mi Ru­si­jos tai­ki­niai Lie­tu­vo­je, nes šiuo­se mies­tuo­se įma­no­ma su­reng­ti re­fe­ren­du­mus dėl at­sis­ky­ri­mo nuo Lie­tu­vos.   

„Keis­ta, kad Ru­si­ja te­be­lai­ko­ma Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­jos na­re, nors veiks­mais iš jos jau iš­sto­jo“, - par­eiš­kė V.Lands­ber­gis šeš­ta­die­nį par­ti­jos Ta­ry­bos po­sė­dy­je, ku­ria­me apž­velg­ta po­li­ti­nė pa­dė­tis.

„Pa­sau­lio tvar­ka, ku­ri bu­vo apib­rė­žia­ma Jung­ti­nių Tau­tų char­ti­ja, ki­to­mis tarp­tau­ti­nė­mis char­ti­jo­mis ir kon­ven­ci­jo­mis, iš­mes­ta į šiukš­ly­ną“, - pri­dū­rė V.Lands­ber­gis.

Pa­sak jo, oku­pa­ci­jos pa­vo­jus Klai­pė­dai yra rea­lus, nes nuo „ka­ži ka­da ne tik juo­kda­rių ži­ri­novs­kių lū­po­mis, bet ir ki­tų lū­po­mis“ kal­ba­ma apie tai, kad Klai­pė­da tu­rė­jo ati­tek­ti Ru­si­jai kar­tu su Ka­ra­liau­čiu­mi - tą klai­dą ga­li at­si­ras­ti pro­gų iš­tai­sy­ti.

„Klai­pė­dos kraš­tas yra tai­ki­nys. Ga­li­mas, bet ne vi­siš­kai ge­nia­lus. Vi­sa­gi­nas yra tai­ki­nys. Nie­ko ten ne­reiš­kia, ne­sun­ku su­šauk­ti gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mą, su­šu­kus, kad čia mū­sų mies­tas, mes jį pa­sta­tė­me ir kaip mes nu­sprę­si­me, taip ir bus. Gal tų žmo­nių nė­ra daug. Gal vis dėl­to blai­vaus pro­to yra Lie­tu­vos ru­sų tar­pe, bet rū­pin­tis rei­kia“, - tei­gė V.Lands­ber­gis.

Skaityti daugiau...

Landsbergis: pasaulio mokinukai lėtai įsisavina profesoriaus Putino paskaitas

alfa.lt 2014-04-05

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarchas, europarlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis šeštadienį partijos tarybos posėdyje kritikavo Vakarų Europos ir JAV reakciją į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Pasak V. Landsbergio, Europa turėjo jau anksčiau suprasti, kokį pavojų gali kelti Vladimiro Putino valdoma Rusija ir nesivelti į beprasmes diskusijas su minėtu politiku.

„Pasaulio mokinukai lėtai įsisavina tokias atviras, kaip niekad, profesoriaus V. Putino paskaitas. Susibrandinusi ir pasirengusi neototalitarinė Rusijos imperija žengia į naują naujų atsikariavimų etapą”, – šeštadienį sakė V. Landsbergis.

„Europa neišgirdo, kai jau prieš keletą metų apie jos puoselėjamas vertybes iš Maskvos buvo sakoma: „Tai – Jūsų senasis kolonializmas, kuris mums netinka”, – aiškino konservatorių patriarchas.

KUBILIUS: JEIGU EUROPOJE YRA FAŠIZMO PAVOJUS – TAI PUTINO FAŠIZMO PAVOJUS 

Jis stebėjosi, jog Rusija ir toliau yra Jungtinių Tautų sudėtyje.

„Keista, kad Rusija tebelaikoma Jungtinių Tautų organizacijos nare, nors veiksmais iš jos jau išstojo”, – kalbėjo V. Landsbergis.

Europarlamentaras, svarstydamas apie galimas reakcijas į Rusijos agresiją Ukrainoje, prisiminė rusų poetą Aleksandrą Puškiną.

„A. Puškinas yra pasakęs: „nesiginčyk su kvailiu”. Dar geriau galima būtų patikslinti: „nesiginčyk su piktu kvailiu, nes galbūt jam to ir reikia”. Jis kalba nesąmones, arogantiškai, įžeidžiamai ir, jeigu mandagūs europiečiai ar amerikiečiai demokratai pradeda ginčytis, aiškintis, gal neteisingai jis sako, bet jis juokiasi, sakydamas, kad „va, jau jie ginčijasi su manimi”, – svarstė V. Landsbergis.

Skaityti daugiau...

Ukrainos vidaus reikalų ministras: „Mes nešaudysime į gaujelę apmokėtų provokatorių“

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas15min.lt 2014-04-06

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas kreipėsi į sekmadienį Donecke, Charkove ir Luhanske neramumus kėlusius separatistus ir pareiškė, kad situaciją perims į savo kontrolę be kraujo praliejimo.

 

Anot ministro, savo pareiškimą paskelbusio socialiniame tinkle „Facebook“, separatistai yra parengti provokatoriai, kurių nors ir nedaug, tačiau jie elgiasi itin agresyviai. „Donecke į šturmuojančių minią buvo įvesta daug vaikų ir moterų. Provokuojama, kad viskas peraugtų į kraujo praliejimą ir aukas“, – rašė ministras. 

Ministras teigė, kad situaciją į savo kontrolę valdžia perims be kraujo praliejimo, tačiau kartu pažymėjo, kad niekas nepasiruošęs ramiai kęsti provokacijų – jų rengėjai bus surasti ir nubausti.

Jis sakė, kad pareigūnai nešaudys į „gaujelę apmokytų provokatorių“, jo nuomone, tarp jų yra ir nemažai apgautų, daug ir atėjusiųjų už pinigus. 

Tačiau jis pabrėžė, kad griežtai bus reaguojama į visus tuos, kas bando užimti valstybinius pastatus. 

Sekmadienį neramumai kilo Luhanske ir Charkove. 

 

Apie referendumą dėl euro: tai „žaidimas su Putinu vienoje valtyje”

delfi.lt 2014-04-07

Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį turėtų įregistruoti iniciatyvinę grupę, kuri siekia, kad prieš numatomą euro įvedimą 2015 m. būtų surengtas referendumas ir galutinis sprendimas būtų priimtas atsiklausus žmonių.

Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatoriai tikisi, kad šiemet pavyks atsiklausti žmonių, ar jie nori išlaikyti litą. Tačiau kažin ar toks referendumas sulauks didelio politikų palaikymo. Ekonominiai svertai, pasak biudžeto komiteto vadovo, šiuo metu yra euro naudai.

„Lietuvos bankas sako, kad 2 mlrd. mes prarandame, 4 mlrd. laimime. 2 mlrd. – nemaži pinigai“, – kalba Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.

Premjeras, pasisakęs prieš referendumą dėl žemės pardavimo, tokios pat nuomonės laikosi ir dėl lito išsaugojimo. Jo teigimu, stodami į ES, įsipareigojome integruotis į euro zoną: „Aš manau, tie, kurie galvoja kitaip, tiesiog mąsto, kad Lietuvos progresas būtų daug lėtesnis, palyginti su kitomis šalimis. Lietuva yra atvira maža šalis, ji turi būt patraukli ir investicijoms, turi būti patrauklus klimatas darbo vietoms kurti, turi didėti realios pajamos, o tai aš matau tik dirbant bendroje integruotoje sistemoje.“

Skaityti daugiau...

Edita Žiobienė: Vilniaus rajono savivaldybės sprendimai palankesni vaikus į lenkiškas darželių grupes leidžiantiems tėvams

Piketas prie Vilniaus rajono savivaldybės dėl galimybės vaikus ugdyti lietuvių kalba.15min.lt 2014-04-02

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) ištyrė skundą dėl Vilniaus rajone, Avižieniuose, atidaryto naujojo darželio. Skundą pateikęs pareiškėjas nurodė, kad čia „diskriminacija vyksta tautiniu pagrindu, nes lenkų tautybės vaikams sudaromos neproporcingos ir išskirtinės sąlygos ikimokykliniam ugdymui“. LGKT savo išvadoje teigia, kad patekti į lenkišką darželį šioje savivaldybėje išties lengviau nei į lietuvišką.

 

LGKT pateiktame skunde nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimus dėl grupių naujame Avižienių darželyje formavimo, neatsižvelgė į gyventojų tautinę sudėtį, todėl ir susidarė situacija, jog jokios eilės nebuvo norint ugdyti vaikus lenkų kalba, o lietuvių tautybės vaikams į šį darželį patekti nėra galimybių.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius informavo LGKT, kad šiuo metu Avižienių lopšelį-darželį lietuvių ugdomąja kalba lanko 52 vaikai, o lenkų ugdomąja kalba – 40 vaikų. Iš pateikto 341 prašymo 265 tėvai nurodo norintys savo atžalas leisti į darželio grupę lietuvių ugdomąja kalba ir tik 76 – lenkų ugdomąja kalba.

Tai yra priežastis, kodėl turėtų būti įsteigta daugiau lietuviškų grupių – 3–4, o lenkiškų – vos viena. Tačiau darželyje įsteigtos 2 lietuviškos ir 2 lenkiškos grupės. 

„Vertinant Vilniaus rajono savivaldybės informaciją procentine išraiška, konstatuotina, kad buvo patenkinta tik 19,6 proc. tėvų prašymų patekti į lietuvių grupes (priimti 52 vaikai, pateikti 256 prašymai) ir patenkinta net 52,6 proc. prašymų patekti į grupes lenkų ugdomąja kalba (priimta 40 vaikų, pateikta 76 prašymai)“, – teigiama LGKT pranešime spaudai.

Skaityti daugiau...