„Tikėtis, kad bus kažkoks atsakymas staiga, būtų naivu, bet ilgalaikio, apgalvoto atsakymo labai tikiuosi ir manau, kad jis bus“, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gintaras Aleknonis, komentuodamas galimą Vakarų reakciją į Rusijos aneksuotą Krymą. „Leistis į karą Vakarai nedrįs, o ir nereikia“, – trumpai situaciją apibūdino politologas Mykolas Drunga. Siūlome platesnį Alfa.lt pokalbį su G. Aleknoniu.
Kokia galėtų ar turėtų būti Vakarų visuomenės ir politikų reakcija, Rusijai į savo „motinišką“ glėbį priėmus Krymą, atplėšiant jį nuo Ukrainos?
Lukterėkime kokią valandą ir ta reakcija bus. Nors situacija yra sudėtinga, nes susipina daugelis veiksnių. Dabar ta reakcija galima tik parodyti, kaip Rusijos buvo prasižengta elementarioms demokratijos normoms.
Ar tikėtis kažko „karštesnio“? Deja, bet labai tuo abejočiau.
Kad buvo prasižengta elementarioms demokratijos normoms, buvo aišku prieš savaitę ar dar anksčiau...
Kai įžengė kariuomenė į Krymą, svetimą teritoriją, kai kariuomenei prižiūrint rengiamas referendumas, tai visi mato, kas vyksta, visiems didžiausios paralelės kyla su Sudetų vokiečiais (1938 m. nacistinė Vokietija atplėšė nuo Čekoslovakijos Sudetų kraštą, kuriame gyveno vokiečių mažuma – Alfa.lt past.) bei Miuncheno suokalbiu.
Šiuo metu kyla svarbus klausimas, kaip išvengti antrojo Miuncheno suokalbio. Tai būtų svarbiausias demokratinėms valstybėms iškylantis uždavinys. Uždavinys yra neįteisinti dabartinės padėties. Ir teisiškai, ir morališkai.