Ukraina nesileidžia bauginama

lzinios.lt 2014-05-22

Nors Ukrai­nos pie­try­čiuo­se ne­si­liau­ja su­si­rė­mi­mai, ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks, kaip ir nu­ma­ty­ta, ge­gu­žės 25 die­ną, sek­ma­die­nį. Vy­riau­sio­ji vals­ty­bės rin­ki­mų ko­mi­si­ja pra­ne­šė, kad bal­sa­vi­mo apy­lin­kių Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se gal­būt aps­kri­tai ne­pa­vyks ati­da­ry­ti.

Va­di­na­si, dau­giau kaip 2 mln. bal­so tei­sę tu­rin­čių Ukrai­nos pi­lie­čių, gy­ve­nan­čių pro­ru­siš­kų su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, ga­li ne­pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, kas tu­rė­tų tap­ti pre­zi­den­tu. Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se iš vi­so gy­ve­na 14,3 proc. rin­kė­jų.

Lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės pa­dė­tis ti­krai ne­pa­vy­dė­ti­na, ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad nu­kė­lu­si rin­ki­mus, kol ša­ly­je sta­bi­li­zuo­sis pa­dė­tis, ji dau­giau pra­ras­tų, ne­gu lai­mė­tų. De­mo­kra­tiš­kai iš­rink­tas vals­ty­bės va­do­vas su­teik­tų Ukrai­nos val­džiai dau­giau tei­sė­tu­mo. Ki­ta ver­tus, ne­su­da­ręs są­ly­gų bal­suo­ti Do­nec­ko ir Lu­hans­ko gy­ven­to­jams, Ki­je­vas ga­li bū­ti ap­kal­tin­tas di­de­lės da­lies pi­lie­čių nuo­mo­nės ig­no­ra­vi­mu.

Gra­si­na organizatoriams

Ti­kė­ti­na, kad niū­rios rin­ki­mų ko­mi­si­jos prog­no­zės iš­si­pil­dys. Rin­ki­mus Do­nec­ko re­gio­ne or­ga­ni­zuo­jan­tys par­ei­gū­nai sa­kė su­lau­kę gra­si­ni­mų iš pro­ru­siš­kai nu­si­tei­ku­sių se­pa­ra­tis­tų ir pir­ma­die­nį, bai­min­da­mie­si dėl sau­gu­mo, bu­vo pri­vers­ti už­da­ry­ti sa­vo biu­rą. Kai ku­rias rin­ki­mų būs­ti­nes užė­mė pa­tys se­pa­ra­tis­tai. Do­nec­ko mies­te da­bar ne­vei­kia nė vie­nas iš 5 bal­sa­vi­mą ren­gian­čių biu­rų. Čia gra­si­na­ma ne vien rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams, bet ir pa­pras­tiems pi­lie­čiams, vie­tos ko­mi­si­jų na­riams.

Skaityti daugiau...

Maskvos ir Pekino sutartis: Vakarų pasmerkta Rusija suka į Aziją

15min.lt 2014-05-21

Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, apie du trečdalius Kinijos importo iš Rusijos sudaro nafta ir gamtinės dujos. Susitarimas tarp Maskvos ir Pekino dar kartą pabrėžė šiuos gyvybiškai abiems šalims svarbius ryšius, rašo BBC korespondentas Jonathanas Marcusas.

Šio susitarimo teko ilgai laukti, nes Kinija dvejojo dėl dujų kainos. Tačiau statistika atskleidžia tik dalį tiesos.

Apie Rusijos ir Kinijos susitarimą paskelbta tokiu metu, kai Maskvos santykiai su Vakarais kaip niekada prasti, labiausiai dėl Ukrainos krizės. Tačiau ne tik: nuomonės radikaliai išsiskyrė Sirijos klausimu ir dėl to, kuria kryptimi savo šalį veda Vladimiras Putinas.

V.Putinas mėgsta pateikti Rusiją kaip priešingą polių ir alternatyvą tam, ką jis vadina dekadentiškais Vakarais.

Taigi sutartis tarp Rusijos „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės naftos korporacijos gali žymėti svarbų lūžio tašką, kai Rusija – tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai – savo žvilgsnį iš vakarų nusuka į Rytus.

Tačiau šis rytų posūkis kelia savų klausimų. Nors Rusija ir laiko save Eurazijos galybe, akivaizdu, kad būtent Pekinas yra kylanti šio regiono žvaigždė. Rusijos energijos eksportas – ji parduoda milžiniškus naftos ir dujų kiekius ne tik Kinijai, bet ir Japonijai bei Pietų Korėjai – suteikia ir jai svarbų vaidmenį regione.

Vis dėlto į tai galima žiūrėti ir kitu kampu. Dabartinės tendencijos pabrėžia energijos eksporto svarbą Rusijos finansams, o ši priklausomybė labai lengvai iš privalumo gali virsti silpnybe. Tai, kad Maskvai prireikė ne vienerių metų, kad susitartų su Pekinu, parodo, kuri pusė turi derybinį pranašumą.

Strateginiame lygmenyje Rusija stiprina savo karinius ryšius su Pekinu. Šį mėnesį bus rengiamos svarbios bendros laivynų pratybos. Tačiau turint galvoje įtampas, kurias regione sukėlė Kinijos laivyno plėtra ir pretenzijos į kai kurias ginčijamas teritorijas, sąjunga su Pekinu toli gražu nebus privalumas Maskvai stengiantis suartėti ir su kitomis regiono žaidėjomis, pavyzdžiui, Japonija.

Skaityti daugiau...

Prezidentūroje subrendo veiksmų planas

Prezidentūroje subrendo veiksmų planasdelfi.lt 2014-05-19

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį surengė susitikimą su ekspertais, skirtą socialinės atskirties mažinimo tematikai.

Po maždaug pusantros valandos trukusio pokalbio pateikta prezidentūros pozicija – esą laikas kelti mažiausias pensijas, grąžinti senuosius ligos pašalpų dydžius ir kitaip pažvelgti į darbo santykius. Tiesa, D. Grybauskaitę konsultavę ekspertai šiais klausimais nebuvo vieningi.

Laikas kelti

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams perdavė D. Grybauskaitės poziciją.

„Prezidentės nuostata yra tokia, kad šalies ekonomika atsigauna, ir kaip tik dabar yra tas metas, kai galima imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume siekti ir socialinio teisingumo, ir sumažinti socialinę atskirtį“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, D. Grybauskaitė iš ekspertų išgirdo „labai daug pasiūlymų“, tačiau pirmiausiai akcentuoja, jog laikas ne tik kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas, bet ir didinti mažiausias pensijas ir grąžinti ligos ir nedarbingumo išmokas į prieškrizinį lygį.

„Dabar 126 tūkst. šalies žmonių verčiasi gaudami nuo 324 Lt iki 650 Lt pensijas. Reikėtų apie tai jau galvoti“, - akcentavo D. Ulbinaitė.

Be to, anot prezidentės patarėjos, laikas rimtai galvoti apie darbo santykių reformą. „Tai yra ypatingai svarbu ir ekonomikos skatinimui, ir investicijų pritraukimui, ir darbo vietų kūrimui“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, tas pats galioja ir nedarbo išmokoms, ypač kai be darbo lieka aukštos kvalifikacijos specialistai.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad ligos ir nedarbingumo išmokų atstatymas daug pinigų nepareikalautų, o dabartinė padėtis daugelį žmonių stato į labai sunkią padėtį.

„Žmonės arba sirgdami eina į darbą, arba neįperka vaistų, arba negali išlaikyti šeimos gaudami 40 proc. atlyginimo“, - teigė D. Ulbinaitė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas taip pat pastebėjo, kad po vadinamojo algų atstatymo valstybės sektoriuje atsirado didelės disproporcijos tarp aukštas pareigas užimančių tarnautojų ir eilinių valdininkų.

„Šitą sektorių reikia taip patvarkyti, kad būtų didesnis teisingumas“, - teigė N. Udrėnas.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: Kokios Lietuvos norime po dešimties metų?

15min.lt 2014-05-20

Dažnas padorus politikas pasvajoja apie savo valstybę po dešimties, dvidešimties ar daugiau metų. Martinas Lutheris Kingas 1963 m. stovėdamas šalia Linkolno memorialo Vašingtone pasakė savo žymiąją frazę: „Aš turiu svajonę“. Šis didis Jungtinių Valstijų politikas tuo metu svajojo, kad vaikai gyventų valstybėje, kurioje apie žmogų būtų sprendžiama ne iš jo odos spalvos. Tuo metu tai buvo didelis ir sunkus siekis. Dabar JAV vadovauja jau ir juodaodis prezidentas.

Mes, lietuviai, dar prieš dešimtmetį svajojome būti ES ir NATO nariai, o štai šiandien po Lietuvą jau keliauja ekspertai, pasakodami žmonėms, kaip keisis jų gyvenimas nuo sausio pirmosios įvedus eurą.
Prasidėjus įvykiams Ukrainoje NATO partnerių siųsti lėktuvai papildė jau buvusią eskadrilę Šiauliuose, o amerikiečių elitiniai kareiviai išsilaipino Rukloje. Net ir didžiausias skeptikas turėtų būti įtikintas, kad Lietuva pasiekė užsibrėžtus tikslus ir yra patikima NATO ir ES klubų narė. Didžiosios svajonės apie grįžimą į Vakarų demokratijų šeimą, ko taip troškome atsikovoję Nepriklausomybę ir apie ką svajojo ryžtingai sovietams priešinęsi mūsų partizanai, išsipildė, nors kadaise tai atrodė tik tolimas ir sunkiai pasiekiamas tikslas.
Apie kokią Lietuvą šiandien galime svajoti? Kalbėdamas apie ateities Lietuvą su savo vaikais dažnai miniu žodžius, kurie galėtų apibūdinti mūsų valstybę po dvidešimties metų. Noriu, kad mūsų šalis būtų saugi, ryžtinga ir kūrybinga.

Skaityti daugiau...

Atviras laiškas tautiečiams lenkams: „Man gėda“

lrytas.lt 2014-05-19 Renata Underis

„Koloradka“... Kažkada Lietuvos lenkai taip vadindavo baltą aksesuarą kunigo sutanoje prie kaklo. Šiandien „koloradka“ pas mus, Lietuvos lenkus, skamba kaip sinonimas „Georgijaus juostelei“, kurios nešiotoju gegužės 9 dieną, tapo vienas iš mūsų tautiečių. Ar tik vienas? Nežinau.

 

Dar vieną tokį „talismaną“ nuėmiau nuo tavo, Jaroslavai, automobilio (buvo ant lentelės viduje užrašytas tavo vardas). Prie Vilniaus „Akropolio“ vėliau šia juostele papuošiau šiukšlių konteinerį. Tikiuosi, kad kažkada paskaitysi šią rašliavą ir mane suprasi.

Sustojusi prie konteinerio pagalvojau, kokia vis tik stebuklinga ta juostelė! Nes šiandien ji ryžtingai perrišo tą simbolinį, juodą, perdirbto plastiko maišą, viduje palikdama tai, dėl ko tokio pobūdžio maišai įgauna prasmę. O išorėje liko tie, kas neįpratę būti maiše, kas nesutiko į tokį lipti, nes supranta, ką tas maišas reiškia ir kas jame, tokiame perrištame neaiškios kilmės simboliu, galėjo nutūpti.

Sukandau stipriai dantis ir pajutau burnoje kraujo skonį. Pasidarė negera, nes įsivaizdavau vienai sekundei skonį burnoje tų, kuriems tai buvo paskutinis skonis jų gyvenime. Tada, 1940 metų pavasarį, Katynėje. Pradžioje iškilo vaizdai iš vakare per LRT žiūrėto filmo „Katynė“ (ačiū LRT už solidarumą), paskui vaizdai iš Ukrainos.

Tautiečiai, kas iš jūsų šiandien galėtų nesudrebėjus rankai tokią juostelę sau prikabinti prie atlapo? Ir tai padaryti šalia Lenkijos vėliavos spalvos juostelės? Ką jums reiškia šis simbolis?

Skaityti daugiau...

Rusijos ekonomikos bėdos – atlygis už Ukrainos kančias

lrytas.lt 2014-05-20

Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė pripažino, kad prasidedantis Europos ir kitų pasaulio šalių boikotas Rusijos ekonomikai bus skaudus. Su ministrais aptardamas socialinės ir ekonominės plėtros prognozes Rusijos premjeras D.Medvedevas pareiškė, kad šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus ne didesnis nei 0,5 proc., o „jei ir toliau bus justi politinė įtampa, užuot augęs, BVP trauksis 0,2–0,3 procento“.

Pagal Rusijos Federacijos ekonomikos ministerijos prognozę, ateityje padėtis dar blogės. Kaina, kurią Rusija turės sumokėti už geopolitinį konfliktą, – ekonominis ir technologinis atsilikimas. Per penkerius metus nuo 2013 iki 2017 metų pabaigos šalis dukart atsiliks nuo pasaulinės ekonomikos pagal BVP – pasaulyje šis rodiklis išaugs 19,8 proc., o Rusijoje – vos 9,6 proc.

Priežastis – net ne Europos, JAV, kitų valstybių įvedamos sankcijos Rusijai, o nebylus ignoravimas – jo laipsniškai griebiasi pasaulio verslas.

Pirmiausia rusai pajuto, kaip iš šalies traukiasi kapitalas. Įvairių šaltinių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybė šitaip prarado nuo 50 iki 63 mlrd. dolerių.

Skaičiuojama, kad per metus šis skaičius galėtų išaugti iki 105–136 mlrd. dolerių.

Skaityti daugiau...

JAV Sausumos pajėgų sekretorius Johnas McHughas: „NATO narės būtų ginamos ne tik nuo tankų, bet ir nuo „žalių žmogeliukų“

15min.lt 2014-05-21

Į Lietuvą dviem dienom atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Sausumos pajėgų sekretorius Johnas McHughas užtikrina, kad Lietuva pagal penktąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, kuris numato kolektyvinę NATO šalių gynybą, būtų ginama ne tik konvencinio karo atveju, bet ir čia pasirodžius „žaliems žmogeliukams“.

Išskirtiniame interviu 15min.lt J.McHughas patikino, kad ateityje Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas bus dar glaudesnis, tačiau konkrečių priemonių, kurių ketinama imtis, dar neįvardijo.

– Tai pirmasis kartas, kai lankotės Lietuvoje. Kodėl nusprendėte atvykti būtent dabar? Ką aptarėte su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku?

– Taip, esu čia pirmą kartą. Vilnius yra nuostabus miestas. Vakar vakarieniaudami sutikome daugybę amerikiečių turistų. Tikrai norėčiau čia pasilikti dar ilgiau.

Būtent šiomis dienomis į Lietuvą atvykau dėl to, kad dabar JAV kariai iš173-iosios oro desanto brigados dalyvauja pratybose Lietuvoje. Lankiausi Rukloje, stebėjau jų darbą. Norėjau pamatyti, kaip abiejų šalių kariams sekasi bendradarbiauti. Esu labai patenkintas tuo, ką pamačiau. Tai mūsų atsakas į tai, kas vyksta Ukrainoje.

O su Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku aptarėme tolesnį mūsų karinį bendradarbiavimą.  

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Jeigu karas šiandien

http://gs.delfi.lt/images/pix/300x188/63330962/vytautas-landsbergis-apsilanke-lsu-64651139.jpgdelfi.lt 2014-05-17

Pirmosios sovietų okupacijos metais Lietuvoj buvo populiarinama raudonarmiečių daina: „Jeigu karas rytoj, eisim žygin mes tuoj“ ar panašiai.

Dabar suprantu, kad taip buvo auklėjami ne socializmo gynėjai, o Europos užkariautojai, kuriems didžiojo vado ir tautų mokytojo J. Stalino valia jau rytoj tektų kilti „v pochod“.

Nūnai Rusija pasirengusi ir savo kariuomenę parengusi naujiems didiesiems užkariavimams. Gruzijos, Ukrainos gabalai jau atplėšti ir verčiami tolesnių žygių tramplynais. O nustėręs pasaulis dar nepajėgia suvokti, kas įvyko – Rusija nusimetė kaukę, ji visapusiškai pasiruošė ir kyla „v pochod“.

Blogiausia, kad tai ne vien Kremliaus valdovų užmačios. Masinė tyčia iškreipta propaganda visais nacionalizuotais kanalais rusams pilte pila agresyvias idėjas ir neapykantą kaimynų atžvilgiu. Gerai sustyguotų MMP (masinio mulkinimo priemonių) jėgomis milijonai Rusijos gyventojų verčiami sufanatizuotais fašistais. Parengti ir nauji kariavimo būdai, naujos puolamojo karo formos. MMP yra svarbus jų komponentas, tolygus divizijoms.

 

Gera nors tai, kad realus karas prieš Ukrainą jau blaivina ir mus. Labai pavėlavę imame ruoštis išties galimiems išmėginimams nebe Afganistane, o Lietuvos žemėje. Informuojama visuomenė, antai portale Delfi (2014-05-11) pasirodė svarbus platus straipsnis „Rusija pagimdė naujosios kartos karybą“. Kitą dieną dar vienas - lrytas.lt portale. Juose teikiama dalykų, kuriuos noriu pakomentuoti ir pratęsti. Kas nūnai doktrinizuota ir vykdoma?

Karas be fronto (žemėje) ir jokiu būdu neskelbiant kam nors karo – tartum, jei nepaskelbta, tai nesą nė karo, nė karo nusikaltimų.

Skaityti daugiau...