Ukraina tarptautiniam arbitražui pateiks ieškinį prieš Rusiją, sieksiantį 100 mlrd. dolerių

Oleksandras Turčynovas15min.lt 2014-05-19

Laikinasis Ukrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pranešė, kad Kijevas rengia ieškinį tarptautiniam arbitražui ir dėl Krymo okupacijos prašo daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.

Kaip skelbia News.liga.net, Rusija naudojasi šantažu ne tik Ukrainoje, bet ir kitose šalyse. Atėjo laikas padaryti galą šiam šantažui, – pareiškė O.Turčynovas, duodamas interviu TSN.

Anot jo, Ukraina kreipsis į tarptautinį arbitražą, siekdama „sustabdyti Rusijos vienašališkus veiksmus, nuolat peržiūrint gamtinių dujų kainas ir jas didinant jų atžvilgiu“.

Šiame kontekste O.Turčynovas pabrėžė, kad Rusijos agresija ir Krymo okupacija Ukrainos ekonomikai padarė daugiau kaip 100 mlrd. dolerių, teigdamas, kad šalies Teisingumo ministerija rengia ieškinį prieš Rusiją, sieksiantį daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.

Skaityti daugiau...

„Washington Post“: Vladimiro Putino žvilgsnis nukrypęs į Moldovą, Kazachstaną ir Baltijos šalis

15min.lt 2014-05-19

Po Ukrainos labiausiai pažeidžiama gali būti Moldova, – rašo „Washington Post“. „Nekalbama apie Sovietų Sąjungos atkūrimą“, – teigė Markas Galoetti, Niujorko universiteto profesorius, kuris yra Rusijos saugumo klausimų ekspertas.

„Tai yra tikra situacija, kurioje V.Putinas – caras, renkantis Rusijos turėtas žemes“, – pridūrė profesorius.

Gegužės 9 d. Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas Pergalės dienos proga atvyko į kitą separatistinį regioną, nuo Moldovos atplėštą Padniestrę. Kitos šalys nepripažįsta Padniestrės suverenumo, tačiau Maskva palaiko šį regioną, kurio gyventojai per 2006 metų referendumą nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Analitikų teigimu, D.Rogozino apsilankymu Padniestrėje parodytos Kremliaus intencijos į šį regioną.

„Yra svari priežastis susirūpinti dėl Moldovos“, – pareiškė pareigūnas iš JAV prezidento Baracko Obamos administracijos.

Kazachstanas taip pat, atrodo, turėtų būti sunerimęs, kad jame nebūtų pakartotas Krymo scenarijus. Praėjusį mėnesį šalyje pasiūlytas įstatymas, kuris numatytų griežtesnes bausmes už separatizmo raginimus. Šiaurinėse Kazachstano dalyse rusai sudaro daugiau kaip pusę gyventojų, o diktatorius Nursultanas Nazarbajevas įdėjo daug pastangų įtvirtinti savo įtaką šiame regione. Vis dėlto JAV analitikė Martha Brill Olcott yra teigusi, kad nors šiaurinis Kazachstanas yra vienas tikėtiniausių V.Putino taikinių, tačiau tik tuomet, kai pats N.Nazarbajevas pasitrauks iš valdžios.

Susirūpinimas Latvijoje

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas V.Putinas dekretu nurodė skirti papildomų išmokų buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais žiauriai kankino ir žudė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

V.Putino dekrete tarp tų, kuriems skiriamos papildomos išmokos, įvardijami „kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 metų sausio 1 dienos iki 1951 gruodžio 31 dienos“. Kaip rašo „Washington Post“, tai žingsnis, kuris ypač paliečia Latviją ir Estiją, kur rusai sudaro atitinkamai trečdalį ir ketvirtadalį gyventojų.

Nauja ekspansionistinė retorika iš Kremliaus nuvylė ne vieną valdžios atstovą.

„Tokia doktrina iš tikrųjų netinka XXI a.,“ – sako Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Vis dėlto, pasak jo, panašūs įvykiai kaip rytų Ukrainoje Latvijoje yra sunkiai tikėtini – šalis priklauso Europos ekonominėms ir saugumo struktūroms.

Skaityti daugiau...

Dvikova dėl prezidentūros prasideda: Vytautas Landsbergis pavadino Zigmantą Balčytį palankiu Rusijai kandidatu

Dalia Grybauskaitė ir Vytautas Landsbergis15min.lt 2014-05-14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad tai, jog šįkart Prezidento rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, jo labai nenustebino. V.Landsbergio įsitikinimu, norint, kad Dalia Grybauskaitė laimėtų rinkimus antrame ture, būtina konsoliduoti visus jos gerbėjus – palaikymą prezidentei galėtų išreikšti įvairios visuomeninės organizacijos, menininkai. Socialdemokratą Zigmantą Balčytį jis vadino palankiu Maskvai kandidatu.

„Jie tikrai su viltimis, kad galbūt pavyks pasiekti ir didijį šventąjį tikslą, jei jau pavyko pasiekti tai, kad bus antras ratas. D.Grybauskaitė labai kliudo kai kurių jų korumpuotiems tikslams, kitų – politiniams, o trečių – ekspansiniams tikslams. Aš tikiuosi, kad Maskva nelaimės, labai atsiprašau socdemų“, – antradienį vakare surengtoje diskusijoje apie Prezidento rinkimus kalbėjo V.Landsbergis.

D.Grybauskaitė, anot profesoriaus, pastaruoju metu įtikinamai kalba, kad ji pavojingu kompromiso su Rusija keliu neitų. Tuo tarpu Z.Balčytis, socialdemokratai ir jų pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius gali būti  kur kas labiau linkę į kompromisus.

„Galima numanyti, kad Vyriausybės galva ir jo partija norėtų parodyti, kad kažko pasiekė santykiuose su Rusija. Lietuvoje gali būti pagundų dabartinei Vyriausybei ir premjerui pamosuoti sumažinta dujų kaina. Kas išmano, tas klausia: o kokia mūsų kaina bus už tai. „Gazprom“ dovanėlių nedalija. Kas ką apgaus? Jie galvoja, kad jie apgaus. Mums galvoti, kad mes apgausime, yra labai drąsu. Jei mes atleisime nors vieną savo reikalavimą, tai palengvės ir Rusijai, ir ES, nes nebereiks mūsų remti ir turėti problemų su nepatenkinta Rusija“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Skaityti daugiau...

Finansinė sankcija, kuri galėtų priversti V.Putiną atsisakyti okupacinių ambicijų

Valiutos keitykla Maskvoje15min.lt 2014-05-13

Nors Rusija apsimeta, kad Vakarų taikomos ekonominės sankcijos jos neveikia, iš tiesų šioje šalyje dėl to jau kyla nerimas. Be to, Vakarai turi ir kitų patikimų priemonių apmalšinti Vladimiro Putino imperines ambicijas, skelbiama „Financial Times“.

V.Putinas šiuo metu turi laiko apmąstyti, kas įvyko Ukrainoje ir pasirinkti vieną iš dviejų galimų kelių, rašoma publikacijoje. Pirmasis – bandyti okupuoti naujas teritorijas, iš dalies atkurti buvusią Sovietų Sąjungą ir įsivelti į ilgą konfrontaciją su Vakarais. Kitas – išsaugoti jau aneksuotą Krymą ir bandyti atkurti santykius su JAV ir Europos Sąjunga. Kelio pasirinkimas priklauso ir nuo Vakarų veiksmų.

„Vakarų valstybės yra pajėgios atriboti Rusiją nuo pasaulio finansinės sistemos. Šios sistemos raktas yra Briuselyje. Tai Pasaulinė tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacija, taip pat žinoma kaip SWIFT“, – skelbiama straipsnyje. 

Skaityti daugiau...

Lenkijos premjeras: Ukraina gali žlugti, jeigu ES nepavyks užtikrinti jos prezidento rinkimų

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas15min.lt 2014-05-13

Ukraina gali žlugti arba virsti iki skausmo susiskaldžiusia valstybe, jeigu Europos Sąjunga efektyviai nepalaikys jos artėjančių prezidento rinkimų, antradienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas.

„Per kelias ateinančias dienas ar savaites bus sprendžiamas Ukrainos valstybės likimas“, – Donaldas Tuskas sakė žurnalistams Varšuvoje pridurdamas, jog ES privalo „susitelkti ties tokia pagalba, kuri leistų Ukrainai surengti gegužės 25 dienos rinkimus“.

„Šiandien aš mobilizuočiau visą Europos Sąjungą ir NATO dėl realios grėsmės ar pavojaus, kad Ukrainos valstybė gali žlugti arba bent jau būti labai skausmingai padalinta“, – sakė jis.

D.Tuskas taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ pateikto ultimatumo Ukrainai, pagal kurį ji iki birželio 2 dienos turi padengti 1,2 mlrd. eurų skolą už gamtines dujas, arba Maskva nutrauks gamtinių dujų tiekimą.

„Esama įvairių paskaičiavimų dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kaštų. Šiandien sunku pasakyti, kas kam skolingas“, – kalbėjo premjeras.

Skaityti daugiau...

Sunerimusi Latvija stebi Rusijos veiksmus

lzinios.lt 2014-05-14

Di­džiu­lė Lat­vi­jos ru­sa­kal­bių bend­ruo­me­nė ga­li tap­ti pa­trauk­liu tai­ki­niu Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui at­ku­riant Ru­si­jos im­pe­ri­ją. Nors nie­kas ne­ti­ki, kad Ru­si­ja da­bar ga­lė­tų už­pul­ti Lat­vi­ją, Krem­liaus žval­gy­ba slap­ta zon­duo­ja vi­suo­me­nės nuo­tai­kas ir pa­si­tel­kia pro­fe­sio­na­lius pro­vo­ka­to­rius pa­dė­čiai des­ta­bi­li­zuo­ti.

Jau 23 me­tus Lat­vi­ja yra ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė, iš­si­lais­vi­nu­si iš SSRS oku­pa­ci­jos, ta­pu­si Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) bei NA­TO na­re, ta­čiau po Kry­mo anek­si­jos ji ne­be­ga­li jaus­tis ra­mi, kaip ir jos kai­my­nės. Iš vi­sų tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių Lat­vi­ja, tu­rin­ti vos kiek dau­giau nei 2 mln. gy­ven­to­jų, yra pa­ti "ru­siš­kiau­sia". Ket­vir­ta­da­lis gy­ven­to­jų - et­ni­niai ru­sai, maž­daug 40 proc. (ar­ba 750 tūkst.) gy­ven­to­jų ru­sų kal­ba yra gim­to­ji.

Ar­tė­jant par­la­men­to rin­ki­mams, ku­rie nu­ma­ty­ti spa­lį, la­biau­siai Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė su­ne­ri­mu­si dėl ša­lies pi­lie­čių, Krem­liaus nu­ro­dy­mu sklei­džian­čių an­ti­vals­ty­bi­nes nuo­tai­kas, veik­los. Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras Rai­mon­das Ve­jo­nis ne­se­niai pers­pė­jo, kad Ru­si­ja jau pa­sklei­dė Lat­vi­jo­je spe­cia­liai ap­mo­ky­tų pro­fe­sio­na­lių pro­vo­ka­to­rių, ku­rie tu­ri des­ta­bi­li­zuo­ti ša­lį, tink­lą. Kaip vie­ną to­kios veik­los pa­vyz­džių mi­nis­tras pa­mi­nė­jo ne­pi­lie­čių ak­ty­vis­to Lat­vi­jo­je Alek­sand­ro Ga­po­nen­kos ko­men­ta­rus Nor­ve­gi­jos te­le­vi­zi­jai, kai šis par­eiš­kė, kad Lat­vi­jos val­džia ke­ti­na pa­siųs­ti ka­riuo­me­nę ru­sa­kal­bių pro­tes­tams slo­pin­ti.

Ne­pa­mirš­ta nuoskauda

Po Kry­mo anek­si­jos Lat­vi­ja bu­vo mi­ni­ma kaip an­tra po Ukrai­nos vals­ty­bė, į ku­rią ga­li kė­sin­tis Ru­si­ja. Krem­lius jau­čia di­džiu­lę nuo­skau­dą, kad Bal­ti­jos ša­lys taip sėk­min­gai nuo jo pa­bė­go, o Ru­si­jos pi­lie­čiai daž­niau­siai mi­ni Bal­ti­jos ša­lis kaip di­džiau­sius Ru­si­jos prieš­us. Ką ir kal­bė­ti, kad lie­tu­viai, lat­viai ir es­tai nuo se­no yra "fa­šis­tai", be to, dis­kri­mi­nuo­ja ru­sa­kal­bius, var­žo ru­siš­ką švie­ti­mo sis­te­mą, rei­ka­lau­ja mo­kė­ti vals­ty­bi­nę kal­bą, o ru­sų kal­bai to­kio sta­tu­so ne­su­tei­kia. Lat­vi­jos ru­sa­kal­biai net su­ge­bė­jo prieš dve­jus me­tus ini­ci­juo­ti re­fe­ren­du­mą dėl ru­sų kal­bos pa­skel­bi­mo an­tra vals­ty­bi­ne, ta­čiau jo ne­lai­mė­jo. Per tą bal­sa­vi­mą lat­viai pa­de­mons­tra­vo di­de­lę vie­ny­bę bei ak­ty­vu­mą ir to­kioms už­ma­čioms už­kir­to ke­lią: prieš ru­sų kal­bos kaip an­tros vals­ty­bi­nės sta­tu­są bal­sa­vo 75 proc. ple­bis­ci­to da­ly­vių, už bu­vo 25 pro­cen­tai.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Pamatysime, ar Lietuva pageidauja miniButkevičiaus

Ramūnas Bogdanasdelfi.lt 2014-05-13

Visų pirma, pirmo rinkimų turo rezultatai žada, kad į antrą rinkimų turą ateis pakankamai balsuotojų ir jie išgelbės Europos parlamento rinkimus nuo įrodymo, kad rinkėjams mažai rūpi, kas gaus šiltas vietas Briuselyje.

Vien reklaminio Rolando Pakso teiginio, kad „pilietinė jėga turi prasiveržti“ per EP rinkimus, būtų neužtekę. Tačiau dalį vis dar ištikimų liūdnojo politikos kankinio gerbėjų turbūt jis sugebėjo sulaikyti nuo balsavimo, duodamas suprasti, jog prezidento rinkimai nėra tokie svarbūs.

Prie aktyvumo mažinimo prisidėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija. Konkretus pavyzdys: atėję balsuoti į įprastas Saltoniškių apylinkės patalpas, rinkėjai rado užrakintas duris ir raštelį ant jų, kad apylinkė perkelta į VPU (dabar vadinasi LEU – Lietuvos edukologijos universitetas) Gamtos mokslų fakultetą. Prie to raštelio vyko pirmasis balsavimas – vieni klausinėjo, kas tas VPU, kur rasti fakultetą, o kiti, nežinodami kur eiti, suko atgal namo.

Daugelis politologų ir apžvalgininkų apibūdino šią rinkiminę kampaniją kaip neįdomią. Tarsi tai būtų spektaklis, kurio esmė yra ne rezultatas, o pats veiksmas. Prie įvairiausių rungtynių sporto arenose, chorų karuose ar Eurovizijose pripratinta publika nori reginio. Būdami nuobodūs patys sau, žmonės reikalauja, kad jiems į namus ant sofutės būtų tiekiamas adrenalinas. Kasdien tenkinamas noras užsimiršti pradeda kelti tokius pat reikalavimus politikai: ji turi būti dar vienu dirgikliu. Niekam neįdomu, kad valstybės valdymas yra tiesiog sudėtingas darbas, ir jį geriausiai gali atlikti tie, kurie geriausiai jam pasiruošę, o ne tie, kurie šmaikščiausiai pasikraipo.

Skaityti daugiau...

Rinkėjų žinia Rusijai: Lietuvos neparklupdysite!

lzinios.lt 2014-05-13

Sek­ma­die­nis Vil­niu­je pri­mi­nė fron­to li­ni­ją. Be au­to­ma­tų, tan­kų, pa­tran­kų, ra­ke­ti­nės ar ki­to­kios tech­ni­kos, be gat­vės su­si­rė­mi­mų, to­dėl nu­brėž­ti tiks­lios jos ri­bos ne­bu­vo įma­no­ma. 

Į an­trą­jį tu­rą pa­te­kus proeu­ro­pie­tiš­kiems po­li­ti­kams Da­liai Gry­baus­kai­tei ir Zig­man­tui Bal­čy­čiui, gal­vą len­kiu prieš vi­sos Lie­tu­vos rin­kė­jus. Bet kar­tu drįs­tu teig­ti, kad to­liau nuo Vil­niaus ir jo ra­jo­no bu­vo tik rin­ki­mų pa­fron­tė. O fron­to li­ni­ja kir­to bū­tent sos­ti­nę ir ją su­pan­tį kraš­tą. Ir tai ypač aki­vaiz­du da­bar, tra­giš­kų Ukrai­nos įvy­kių aki­vaiz­do­je. Ži­no­ma, is­to­ri­jai liks tik sau­si skai­čiai. Jie liu­dys, kad pir­ma­ja­me 2014 me­tų ge­gu­žės 11-ąją vy­ku­sių rin­ki­mų į Lie­tu­vos pre­zi­den­tus tu­re ša­lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė nu­ga­lė­jo ga­vu­si 611 293, ar­ba 45,89 proc., rin­kė­jų bal­sų ir kad į an­trą­jį tu­rą kar­tu su D.Gry­baus­kai­te pa­te­ko So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos na­rys, eu­ro­par­la­men­ta­ras Z.Bal­čy­tis, su­si­žė­ręs 181 555, ar­ba 13,63 proc., bal­sų. Ta­da, aiš­ku, bū­ti­nai bus pa­mi­nė­ta, kas nu­ga­lė­jo an­tra­ja­me pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­re. O štai apie rin­kė­jų ak­ty­vu­mą Vil­niaus kraš­te ti­kriau­siai nie­kas ir ne­už­si­mins, nes ma­nys tai bu­vus ne­svar­bu. Nors gal­būt nuo jų bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų pri­klau­sė ne tik tai, kas per an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą ge­gu­žės 25-ąją taps Lie­tu­vos pre­zi­den­tu, bet ir aps­kri­tai ša­lies at­ei­tis. Sa­ky­čiau, bū­tent sek­ma­die­nį bu­vo ga­lu­ti­nai ap­sisp­ręs­ta, su kuo Lie­tu­va eis to­liau – su Ry­tais ar Va­ka­rais?

Skaityti daugiau...