Europos abejingumas Ukrainai, arba neišmoktos istorinės geopolitikos pamokos

veidas.lt 2014-05-13

Europa bijo, kad tikrą nepriklausomybę nuo Rusijos išsikovojusi vieninga Ukraina gali pažeisti per šimtmečius nusistovėjusį Vidurio ir Rytų Europos geopolitinį balansą.

Praėjusią savaitę pažįstamas paprašė pagelbėti rasti argumentų, kaip išaiškinti išsilavinusiam prancūzui, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje – tai pati tikriausia agresija prieš suverenią valstybę, tad reikia ne žavėtis Vladimiro Putino veiksmais, bet juos smerkti. Patariau pasiteirauti pašnekovo, kaip Prancūzija vertintų Vokietijos veiksmus, jeigu ši jėga susigrąžintų Elzasą (jo sostinėje Strasbūre dabar posėdžiauja Europos Parlamentas ir įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas) ir Lotaringiją – dvi vokietakalbių dominuojamas Pareinės provincijas, kurias 1871-aisiais, kurdamas vieningą Vokietijos imperiją, ginklu prisijungė kaizeris Wilhelmas.
Nežinau, kiek šis patarimas padėjo, mat viskas priklauso nuo to, ko šiandien labiau bijo vidutinis išsilavinęs ir apie Europos geopolitiką mąstantis prancūzas: atgimusios vieningos Vokietijos, kurios formuojama Europos Sąjunga jau daugelio vadinama “Merkelreichu” ir į kurią visą šaltojo karo laikotarpį buvo nutaikytas Prancūzijos branduolinis ginklas, ar tolimos Rusijos, kuri nuo tų pačių 1871-ųjų yra matoma kaip svarbiausia geopolitinė sąjungininkė prieš Vokietiją.

Skaityti daugiau...

Ekspertė: V. Putinas nustojo apsimetinėti

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-05-13

Po Šaltojo karo įsivyravusi santvarka, susiformavusi po Sovietų Sąjungos griūties, buvo pasmerkta nesėkmei, nes buvo pagrįsta įsitikinimu, jog postsovietinė Rusija nebekelia jokių problemų.

Tačiau net ir suvokę, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija tampa problema, Vakarų šalių vadovai dėl ekonominės naudos ėmėsi politinio pakantumo taktikos, rašo vyriausioji Carnegie centro Maskvoje mokslinė darbuotoja ir knygos „Putino Rusija“ autorė Lilija Ševcova.

Pateikiame visą jos straipsnį:

Liberaliomis vertybėmis pagrįstos demokratinės valstybės sutiko žaisti žaidimą, pagal kurio taisykles jos žvelgė į Rusiją kaip į normalią valstybę, tuo tarpu Rusijos elitas integravosi į Vakarus, tokiu būdu kenkdamas Vakarams iš vidaus, rašo „The Washington Post“.

Daugelio Vakarų ekspertų manymu, toks kompromisas turėjo užkirsti kelią Maskvai pridaryti bėdos už Rusijos ribų. Kaipgi neteisėtu būdu pralobę, savo turtus Vakarų bankuose saugantys ir vaikus atidavę į Vakarų šalių mokyklas, įtakingi asmenys galėtų kelti pavojų Vakarams?

Skaityti daugiau...

Naujausios Europos Sąjungos „aukos"

delfi.lt 2014-05-13

Pirmadienį, gegužės 12 dieną, Europos Sąjunga oficialiai paskelbė naują fizinių ir juridinių asmenų sąrašą, kuriems dėl jų dalyvavimo destabilizuojant situaciją Ukrainoje įvedamos sankcijos, praneša unian.net.

Kaip praneša „Unian“ korespondentas Briuselyje, šį sprendimą ES Taryba priėmė 28 šalių narių užsienio reikalų ministrų lygmenyje. Informacija buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, todėl sprendimas įsigaliojo nuo gegužės 12 dienos.

Taigi, su naujai paskelbtomis trylika pavardžių bendrame pareigūnų, kuriems įvestos ES sankcijos, sąraše jau yra 61 žmogus.

Asmenys, kuriems sankcijos įvestos gegužės 12 dieną:

1. Viačeslavas Volodinas, Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas;
2. Generolas pulkininkas Vladimiras Šamanovas, Rusijos oro desantinės kariuomenės vadas;
3. Vladimiras Plaginas, Rusijos Valstybės Dūmos konstitucinio komiteto pirmininkas;
4. Piotras Jarošas, Federalinės migracijos tarnybos Kryme laikinasis vadovas;
5. Olegas Kaziura, Federalinės migracijos tarnybos Sevastopolyje laikinasis vadovas;
6. Viačeslavas Ponomariovas, pats save paskelbęs Slovjansko meru;
7. Igoris Bezleris, vienas iš Horlivkos ginkluotų grupuočių vadų;
8. Igoris Kakidzianovas, vienas iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ ginkluotų grupuočių vadų;
9. Olegas Carevas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, raginęs sukurti „Federacinę Naujosios Rusijos respubliką“;
10. Romanas Liaginas, „Donecko liaudies respublikos“ Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas;
11. Aleksandras Malychinas, „Luhansko liaudies respublikos“ Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas;
12. Natalija Polonskaja, Krymo prokurorė;
13. Igoris Ševčenka, laikinasis Sevastopolio prokuroras;

 

Taip pat į sąrašą įtrauktos dvi Krymo bendrovės – „Černomorneftegaz“ ir „Feodosija“.

Sprendimą pasirašė Europos Sąjungos užsienio politikos ir saugumo politikos vadovė Catherine Ashton.

Skaityti daugiau...

Kanada skiria Rusijai naują bausmę

Stephenas Harperis15min.lt 2014-05-13

Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis pažadėjo daryti Rusijai spaudimą tol, kol situacija Ukrainoje bus kaitinama. Kanada įveda sankcijas dar 12 Rusijos pareigūnų ir Donbase veikiančių separatistų, rašo news.liga.net.

„Ukrainos okupacija ir karinių veiksmų provokacija lieka rimta tarptautinės bendruomenės problema. Tarptautinė bendruomenė ir toliau darys spaudimą Rusijai, kol ji nepriims sprendimų dėl situacijos stabilizavimo. Putino režimo agresija neliks nenubausta“, – sakė jis.

Į Kanados juodąjį sąrašą papuolė Rusijos generolas pulkininkas Valerijus Gerasimovas, okupacinės Sevastopolio administracijos gubernatorius Sergejus Meniailo, ministras Krymo reikalams Olegas Saveljevas, Rusijos Dūmos deputatai Liudmila Švecova ir Sergejus Neverovas, Slovjansko teroristų vadas Igoris Strelkovas, banditų grupuotės „Luhansko gvardija“ vadas Hermanas Prokopivas, savarankiška pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Andrejus Purginas, Donecko separatistas Denisas Pušilinas, Pietryčių armijos vadas Valerijus Bolotovas, Donbaso liaudies milicijos vadas Sergejus Cyplakovas ir Krymo atstovė Rusijos Federacijos Taryboje Olga Kovitidi.

Antrame rinkimų ture grumsis D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis

Prezidento rinkimai 2014bernardinai.lt 2014-05-11

Apdorojus beveik 1900 apylinkių duomenis, galima teigti, kad pirmajame ture nugalėtojo išaiškinti nepavyko.

Pirmauja Dalia Grybauskaitė, už kurią balsavo daugiau nei  45 procentai rinkėjų.

Antroje vietoje vis labiau įsitvirtina Zigmantas Balčytis, kuris surinko 14 proc. balsų.

Trečiasis Artūras Paulauskas, kuris surinko mažiau nei 13 proc. balsų.

Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Naglis Puteikis, kuris surinko  9,5 procentus.

Skaityti daugiau...

Lenkijos spauda apie Valdemarą Tomaševskį: europarlamentaras su Rusijos militarizmo simboliu ant krūtinės

15min.lt 2014-05-10

Rusijos kariuomenės simbolis ant europarlamentaro krūtinės? Toks klausimas keliamas vieno didžiausių Lenkijos naujienų portalų Tvn24.pl straipsnyje, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, nuo šios politinės jėgos išrinktas į Europos parlamentą Valdemaras Tomaševskis gegužės 9 dieną į savo švarko atlapą įsisegė Georgijaus juostelę. Europarlamentarą Antakalnio kapinėse užfiksavo 15min.lt fotografas.

 

Kaip 15min.lt rašė penktadienį, Vilniaus Antakalnio kapinėse apie 2 tūkst. žmonių susirinko pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukų minint 69-ąsias karo pabaigos metines. Tarp jų buvo ir V.Tomaševskis, kurio krūtinę puošė Georgijaus ir Lenkijos vėliavos spalvų juostelės. Paklaustas, kodėl neįsisegė Lietuvos vėliavos, nors nori tapti mūsų šalies prezidentu, V.Tamoševskis žurnalistus užsipuolė klausimus, ar šie palaiko fašistus.

Kaip primena Tvn24.pl, V.Tomaševskis prieš kelerius metus buvo apdovanotas Lenkijos Žečpospolitos Komandorų kryžiaus ordinu „Už nuopelnus“.

15min.lt fotografo Irmanto Gelūno nuotrauka, kurioje puikiai matosi V.Tomaševskio krūtinę puošiančios juostelės, išplito socialiniuose tinkluose, ja dalijosi ne tik lietuviai, bet ir lenkai. 

Nors Georgijaus juostelės istorija sena, vėl ja naudoti pradėta tik 1992 metais. Vėliau ji ne kartą buvo siejama su Rusijos agresija kitų tautų atžvilgiu. Tarkim, Dmitrijus Medvedevas, būdamas prezidentu, Georgijaus ordinu su tokia juostele apdovanojo 11 Pietų Osetijoje kovojusių karių. Po karo su Gruzija apdovanoti jau net 263 eiliniai.

„Twitter“ socialiniame tinkle, kuriame nuotrauka pasidalino žurnalistė Agnieszka Romaszewska-Guzy, užvirė karšta diskusija. Jos esmė – lenkams tokia tautiečio iš Lietuvos pozicija aiškiai nepatinka. Tad „gėda“ tebuvo švelnus žodis. Lenkai pabandė priminti V.Tomaševskiui, kad su šita juostele buvo malšinami lenkų sukilimai ir tai yra rusiškojo militarizmo simbolis. Tad lenkui, kad ir Lietuvos, o dar ir europarlamentarui, tikrai nederėtų jos segėti.

Žurnalistė Agnieszka Romaszewska-Guzy pasidalino nuotrauka „Twitter“ socialiniame tinkle
Žurnalistė Agnieszka Romaszewska-Guzy pasidalino nuotrauka „Twitter“ socialiniame tinkle

 

A.Zolubas: „Žalieji žmogeliukai“ gali būti ir lietuviški

zolub 56Algimantas Zolubas

 

Komunistinė pasaulėžiūra buvo diegiama prievarta. Ne tik deklaruota, bet ir laikytasi nuostatos: kas nesilaiko marksistinės ideologijos, tas – prieš mus, tas – priešas, o priešą reikia sunaikinti. Ir kankino, luošino, naikino. Siekdami išvengti smurto, daugelis turėjo užsidėti komunistines kaukes. Tokiu būdu jie tapo vienodi, skirtumų neliko, tačiau bendravo ne asmenybės, o kaukės. Žiūrėta į viską pro vienodus akinius, vienodai vienas kitam meluota, vienodai viens kitą apgaudinėta. Poetas Justinas Marcinkevičius yra pastebėjęs, kad velioniui reikėtų jau dvi duobes kasti: vieną – tikrajam asmeniui, kitą – kaukei. Vieni sovietmetį su kauke išgyveno kaip su svetimkūniu, kitiems kaukė pamažu priaugo, o kai kas nuo mažens buvo auginamas kaip sovietinė kaukė. Atgavus laisvę ir nepriklausomybę, vieni kaukę–svetimkūnį nusimetė, kiti to prielipo atplėšti nebepajėgė, treti – kaukės kauke nebelaiko, tik pervardino ją pilietine ar patriotine. Deja, po pastarosioms kaukėms, labai panašu, dažnai slypi „žalieji žmogeliukai“. Jei Ukrainoje tokie žmogeliukai randasi iš Rusijos, Lietuvoje net eksportui į Europos Sąjungą užtektų lietuviškų žaliųjų žmogeliukų.
Kaip skelbia žiniasklaida, sovietinius karo nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje šlovinusi buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Tamara (Toma) Birmontienė ruošiama eksportui – nominuota Lietuvos kandidate į Tarptautinio baudžiamojo teismo, įsikūrusio Hagoje, teisėjus. Tas teismas yra nuolatinė institucija, kurio jurisdikcijai priklauso genocido nusikaltimas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresijos nusikaltimai.
Birmontienė gimė 1956 m. Poltavoje, Tamaros vardą gavusi, nes motina rusė, mokymosi kryptį pasirinko pagal tėvą (A.Mockevičius 1944–45 metais buvo „liaudies gynėjų“ būrio, priklaususio Veisiejuose dislokuotam NKVD daliniui, kovotojas), Maskvoje 1989 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“, kurioje liaupsino sovietinę miliciją, smerkė partizanų kovą. Kuo Birmontienė ne kandidatė į žaliuosius žmogeliukus?

Skaityti daugiau...

Rusija agresyviai veržiasi į Arktį

lzinios.lt 2014-05-14

Ark­tis ga­li bū­ti dar vie­nas re­gio­nas, ku­ria­me ne­tru­kus aš­triai su­si­kirs Ru­si­jos ir Va­ka­rų vals­ty­bių in­te­re­sai. Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas nu­ro­dė Ru­si­jos par­ei­gū­nams ko­vo­ti dėl kiek­vie­nos pė­dos Ark­ty­je ir ap­gin­ti tei­sė­tus Ru­si­jos in­te­re­sus. Jis sie­kia pa­vers­ti Ark­tį Ru­si­jos eko­no­mi­nės ir ka­ri­nės ga­lios plac­dar­mu.

Ko­vo vi­du­ry­je, maž­daug tuo me­tu, kai anek­sa­vo Kry­mą, Ru­si­ja sėk­min­gai įvyk­dė dar vie­ną te­ri­to­ri­nį pri­jun­gi­mą - 52 tūkst. kvad­ra­ti­nių ki­lo­me­trų Ochots­ko jū­ros. Ma­no­ma, kad šia­me at­vi­ro van­de­ny­no plo­te gau­su naf­tos ir du­jų. Jung­ti­nių Tau­tų ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no šią jū­ri­nę te­ri­to­ri­ją Ru­si­jos kon­ti­nen­ti­nio šel­fo da­li­mi. Apie tai iš­di­džiai pa­skel­bė Ru­si­jos gam­ti­nių iš­tek­lių ir ap­lin­ko­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Ru­si­ja tei­kė pe­ti­ci­jas 15 me­tų, kol ga­liau­siai pa­sie­kė sa­vo, ir tai jai tik įkve­pian­ti te­ri­to­ri­nių pre­ten­zi­jų Ark­ty­je pra­džia.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je V.Pu­ti­nas pa­svei­ki­no pir­mą naf­tos siun­tą iš liūd­nai pa­gar­sė­ju­sios Pri­raz­lom­no­jės plat­for­mos ir ta pro­ga par­eiš­kė, kad ten iš­gau­na­ma naf­ta pa­dės Mask­vai iš­plės­ti sa­vo da­lį pa­sau­lio ener­ge­ti­kos rin­ko­je. "Gazp­rom Neft", Ru­si­jos du­jų mil­ži­nės "Gazp­rom" pa­da­li­nys, tan­ke­riu pri­sta­tė pir­mus 70 tūkst. to­nų naf­tos iš Pri­raz­lom­no­jės plat­for­mos, esan­čios už 60 km nuo šiau­riau­sių Ru­si­jos kran­tų, o V.Pu­ti­nas iš sa­vo re­zi­den­ci­jos prie Mask­vos vaiz­do ry­šiu krei­pė­si į plat­for­mos dar­bi­nin­kus. "Tai iš es­mės di­de­lio mas­to mi­ne­ra­lų ir naf­tos ga­vy­bos, ku­rios mū­sų ša­lis ėmė­si Ark­ty­je, pra­džia", - sa­kė V.Pu­ti­nas, as­me­niš­kai pri­žiū­rin­tis vi­sus svar­biau­sius Ru­si­jos ener­ge­ti­kos pro­jek­tus. Nuo 2020 me­tų Pri­raz­lom­no­jės plat­for­ma pla­nuo­ja iš­gau­ti po 6 mln. to­nų naf­tos per me­tus.

Skaityti daugiau...