E. Lucasas: nuo karo mus gali skirti kelios valandos

delfi.lt 2014-03-03

Vakarų reakcija į Rusijos demaršus Kryme ir manevrus Kaliningrado srityje turi būti staigi, griežta ir aiški, interviu DELFI teigė „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

Labiausiai E. Lucasui nerimą kelia Rusijos ultimatumas Ukrainos kariams. Jį ir vis labiau kylančią įtampą Kryme DELFI pašnekovas apibūdina keliais žodžiais: „Vladimiras Putinas išprotėjo“.

Ultimatumas – per žingsnį nuo karo

Rusijos Juodosios jūros laivynas Ukrainos pajėgoms Kryme iškėlė ultimatumą – pasidavimas iki 5 val. ryto antradienį, Lietuvos laiku, arba šturmas. Tokią perspektyvą E. Lucasas vadina siaubinga.

„Tai patvirtina mano baisiausias baimes dėl šios situacijos. Tikrai svarstau, ar V. Putinas išprotėjo. Europiečiai ir amerikiečiai mėgina jam sukurti kelią atsitraukimui iš šios košės, į kurią įsivėlė. Bet jis akivaizdžiai to nenori“, - kalbėjo apžvalgininkas.

Pasak jo, prie bendro negatyvaus vaizdo prisideda ir Rusijos provokacijos Kryme ir kituose Rytų Ukrainos regionuose.

Nemenka dalimi situacija priklausys ir nuo ultimatumą gavusių Ukrainos karių. „Jei Ukrainos vyriausybė jiems įsakys kovoti, manau, jie kovos. Bent kažkurie iš jų. Jei bus įsakyta pasiduoti, jie pasiduos. O galbūt jie mėgins išsiderėti pasitraukimo variantą“, - scenarijus svarstė E. Lucasas.

http://www.delfi.lt">DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)"> Edwardas Lucasas
Edwardas Lucasas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pasak jo, Ukraina iškeltas ultimatumas stipriai primena Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kuriuo iš esmės atvertas kelias pusšimtį metų trukusiai okupacijai.

E. Lucaso nuomone, Vakarai turi tvirtai paremti Kijevą ir priversti V. Putiną atšaukti ultimatumą.

„Kijevas turi labai artimai tartis su amerikiečiais ir europiečiais. Turime siųsti stipriausią įmanomą žinią V. Putinui, kad šis ultimatumas turi būti atšauktas. Turime kalbėti apie vizų panaikinimą, ekonomines sankcijas, turtų įšaldymą. Turime stipriai pasipriešinti rusams, kad jie atsiimtų ultimatumą. Jeigu ne, manau, jie darys prielaidą, kad Vakarai nėra nusiteikę rimtai“, - sakė apžvalgininkas.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Agresijos priemonės

V. Landsbergis. Agresijos priemonėsdelfi.lt 2014-03-04

Rusijos invazija, didelio masto karinis įsiveržimas į kitą valstybę yra gerai parengta akcija kartu su tradicine masyvia invazija į smegenis.

Net Lietuvoje transliavome besiskundžiantį pabėgėlį V. Janukovyčių, visaip juodinantį europietiškuosius ukrainiečius ir Maidano gynėjus, - chuliganai, banditai! - o niekas jo nepaklausė ir nekomentavo, kaip jaučiasi tapęs tarptautiniu mastu ieškomu žudiku. Juk tai jo snaiperiai šaudė protestuotojams į nugaras ir galvas, per keletą valandų kraupiai pakeitę aukų skaičius, sukūrę ukrainiečių "dangaus šimtinę". Ji apraudama ten, bet ne Lietuvos eurovizijas tralialiuojančiuose kanaluose.

Stebi kai kurias medijas, cituojančias rusiškus propagandinius tekstus kaip "žinias", klausaisi valdiškų Maskvos "ekspertų", kviečiamų į vakarietiškus ekranus, ir jau nė nesistebi. Paprasta generalinė metodika - svarbiausias dalykas greit atidedamas, imamasi antraeilio.

Dažnai ir tartum ką išmanant aptarinėjama Rusijos kariuomenės okupuoto Krymo gyventojų nacionalinė sudėtis. Rusai sudarą ten daugumą, todėl jų - demonstratyviai pripažįstančių V. Putino valdžią - valia, kaip turės būti.

Skaityti daugiau...

Rusijos šmėkla Lietuvos ir visos Europos padangėje

veidas.lt 2014-03-04

Po Sovietų Sąjungos griūties Rusija jau daugiau nei du dešimtmečius niekaip nesugeba užgniaužti savo imperinių ambicijų: siekdama išlaikyti kuo didesnę kontrolę buvusiose 15-oje sovietinių respublikų ir rytinėse Europos valstybėse, ji meta milžiniškas lėšas, kuria įvairius blokus, imasi destrukcinių veiksmų ir manipuliacijų. Laimė, dažnai šios pastangos būna nesėkmingos.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų sugrąžinti Rusiją į demokratijos kelią. O pastarasis mano, kad M.Gorbačiovas turėtų patylėti, nes jis padarė bene didžiausią klaidą praėjusiame amžiuje – leido subyrėti Sovietų Sąjungai.
Ir, beje, V.Putinas ne tik taip mano, bet ir daug metų pačiomis įvairiausiomis priemonėmis atkakliai bando vėl išauginti savo galią bei įtaką, siekia turėti kuo daugiau kontrolės svertų kuo didesniame skaičiuje valstybių. Ir tam per šį dvidešimtmetį skyrė šimtus milijardus eurų, nemažai gamtos išteklių ir stulbinamai didelius žmogiškuosius resursus. Na ir, žinoma, vadovavosi principu, kad tikslas pateisina priemones.
Tiesa, reikia pripažinti, kad Rusija lanksti – įvairiose valstybėse taiko skirtingus metodus: vienur užtenka mažesnių naftos, dujų ir elektros kainų, kitur pasitelkiamas šantažas ir importo ribojimas, dar kitur bandoma paveikti rinkimų rezultatus arba suteikiama finansinė parama ir metami milijardai, o kartais (Gruzijos atžvilgiu) nevengiama panaudoti ir jėgos. Ir tų Rusijos naudojamų priemonių arsenalas tikrai platus, skaičiuojamas šimtais. Tik klausimas, kam to reikia ir ar rezultatai būna tokie, kokių siekia Rusija.
Šiuo metu svarbiausias Rusijos uždavinys – kad iš jos gniaužtų neištrūktų Ukraina. Per pastaruosius tris mėnesius Rusija veikė visais įmanomais flangais: ir pinigų siūlė, ir dujomis šantažavo, ir gąsdino pramonės įmonių uždarymu, ir aukso kalnus už įstojimą į Eurazijos sąjungą žadėjo, o jau propagandos srityje rusai buvo apskritai nepralenkiami. „Neįtikėtina, bet Rusijos propaganda ir Kremliaus draugai Ukrainoje mums vis kalė ir kala, kad Maidano protestai – tai nacionalsocializmo grįžimas į Europą“, – stebisi  amerikiečių istorikas Timothy Snyderis.
Jo teigimu, iš tikrųjų tai V.Putinas Rusiją veda nacionalistinės diktatūros link.

Skaityti daugiau...

V. Urbonavičius. Ar V. Putino tankai atvažiuos saugoti Žaliojo tilto skulptūrų?

Vidas Urbonavičiusdelfi.lt 2014-03-04

Stebėdamas Vakarų pasaulio reakciją į įvykius Ukrainoje atrodo, kad istorija vėl sukasi spirale.

Ar tam, kad politikai ir diplomatai prablaivėtų, reikia Trečiojo visa niokojančio karinio konflikto Europos žemyne?

Ar Lietuva pasirengus blogiausiam scenarijui?

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra šimtu procentu teisi, jog Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui ir reikia siekti, kad NATO Lietuvoje dislokuotų karines pajėgas. Lietuva užlipo ant grėblio, patvirtindama posakį - valstybė, kuri neišlaiko savo kariuomenės, maitina svetimą! Ir duok Dieve, kad tai būtų sąjungininkų kariuomenė.

Norėtųsi priminti 2003 metai ant Rotušės laiptų JAV prezidento George Walker Bush pasakytus žodžius: „kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“, kurie, norisi tikėti, yra nepamiršti.

Žaliojo tilto skulptūros ir ukrainietiški leninai yra iš to paties molio

Lietuvoje okupacijos simboliai, tebestyrantys ant Žaliojo tilto, labai smarkiai koreliuoja su Ukrainoje verčiamais Lenino paminklais. Šie simboliai nėra ir negali būti laikomi kultūros paveldu – tai aiškus savo teritorijos pažymėjimas ideologine prasme. Kaip šuo ar meška pasižymi teritoriją, kurią laiko sava, taip ir kai kurios valstybės bando žymėti ideologiniais žymekliais. Kaip Lietuvoje, kuri jau 24 metus yra laisva, vis dar atsiranda žmonių, laikančių save paveldo saugotojais, istorikais ir net tik pateisinančių, bet ir ginančių Žaliojo tilto kareivių ir kitų skulptūrų buvimą šioje vietoje.

Skaityti daugiau...

Ukrainiečių žurnalistų versija: atsakomybė už kritusius nuo snaiperių kulkų Maidane tenka Vladimirui Putinui ir Rusijos snaiperiams

15min.lt 2014-03-05

Portalas ukrnews24.com skelbia versiją, kad Maidano protestuotojai nuo snaiperių kulkų krito vykdant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą. Skelbiama, kad Mežgorėje (Ukrainos miestas) buvo rasti tai įrodantys dokumentai, kurie bus perduoti teisėsaugos organams.

 

Apie dokumentus pranešę protestuotojai atsisakė būti įvardyti, prabilo portalui ELISE.COM.UA.

Portalas ukrnews24.com cituoja anonimu norėjusį likti pašnekovą:

„Neturiu teisės nei teisti, nei tvirtinti, kad V.Putinas nurodė žudyti žmones Maidane, tai – teisėsaugos darbas. Mes atiduosime rastus dokumentus į jos rankas.

Radome įrodymų, kad Kijevo Instituto gatvėje veikė maždaug 35 rusų snaiperiai. Hruševskio gatvėje jų buvo dar septyni.

V.Janukovyčius žinojo, kad Maidane buvo rusų kariškių, negalėjo pasipriešinti, nes rusų kariškių jis negalėjo kontroliuoti. V.Janukovyčius keletą kartų norėjo siekti kompromiso, bet tuomet staiga Maidane kildavo susirėmimai ir nuo snaiperių šūvių žūdavo žmonės.

V.Putinas nenorėjo paliaubų – tai patvirtina mūsų rasti dokumentai, kuriuose yra grasinimų. Šie dokumentai taip pat neturi jokių atpažinimo ženklų, tačiau mes neabejojama, kad jie rašyti Kremliuje. Juose buvo nurodoma, jog V.Janukovyčius neturi žengti nė vieno žingsnio agal. Dokumentai rodo, kad V.Janukovyčių bet kuriuo atveju Rusija apsaugotų, bet jis neturi teisės eiti į kompromisus. Iš dokumentų galima spręsti, jog V.Putinas paniškai bijojo, jog V.Janukovyčius atsitrauks ir bandys susitarti su opozicija, kurią, V.Putino manymu, kontroliuoja JAV ir ES.

Skaityti daugiau...

Landsbergis: didžioji Putino provokacija – ne prieš Ukrainą, o Vakarų demokratijas

lzinios.lt 2014-03-02

Eu­ro­par­la­men­ta­ras pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis sa­ko, kad Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas sa­vo veiks­mais Ukrai­nos at­žvil­giu ban­do par­ody­ti, kad Va­ka­rų de­mo­kra­ti­jos nie­ko ne­ver­tos.

„[Va­ka­rų ša­lys] ne­rea­guo­ja, ma­nau, ne to­dėl, kad ne­ga­li, o to­dėl, kad ne­no­ri. Ir čia jau tur­būt yra di­džio­ji Krem­liaus šei­mi­nin­ko pro­vo­ka­ci­ja – ne­be prieš Ukrai­ną, bet prieš Va­ka­rų de­mo­kra­ti­jas – [jis sie­kia] par­ody­ti, kad jos ne­veiks­min­gos, kad jos nie­ko ne­ver­tos“, – lai­do­je „Dė­me­sio cen­tre“ kal­bė­jo V.Lands­ber­gis.

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­ti­ria jau an­trą pa­že­mi­ni­mą. „Šį kar­tą jis vei­kė at­sar­giau nei Si­ri­jos at­ve­ju, kai pa­sa­kė, kad jei bus pa­nau­do­tos mir­ti­nos du­jos, im­sis ka­ri­nių prie­mo­nių. Jie iš kar­to pa­nau­do­jo ir pa­si­juo­kė: tu kal­bi tuš­čiai, tu ne­išd­rį­si, nes yra ki­tas, ku­ris lei­do pa­nau­do­ti, o tu sa­vo žo­džio lai­ky­tis ne­ga­li.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Pavojingiausias žmogus pasaulyje

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-03-02

Visose šalyse, kurios daugiau ar mažiau turi reikalų su Rusija, egzistuoja dvejopa nuomonė apie šios valstybės vadovybę. Po Rusijos intervencijos Kryme padaugėjo su atsarga žvelgiančių į Kremlių ir netikinčių jo žodžiais, o geros valios stovykla susitraukė iki nepakaltinamųjų būrelio. Be to, šie veiksmai išsklaidė iliuzijas, kurias gal dar puoselėjo Vakarų politikai, paleidę į apyvartą tuščią siūlymą „perkrauti“ santykius su Rusija.

Pats Vladimiras Putinas, matyt, įsivaizduoja, kad Krymo užpuolimu jis gerokai pagąsdino bedančius vakariečius. Tačiau naivu jam būtų tikėtis, kad sukėlė baimę, kuri virs pritarimu bet kokiems jo veiksmams. Po savo olimpiados Sočyje V. Putinas asmeniškai laimėjo didelį neatimamą medalį - tapo pavojingiausiu žmogumi pasaulyje.

Su tokiu medaliu jis yra lyderis žavingoje kompanijoje drauge su Šiaurės Korėjos, Venesuelos, Baltarusijos, Šiaurės Sudano ir panašių režimų atstovais. Lyderiu jį daro atominis lagaminėlis ir chuliganiški veiksmai. Jis kelia baimę net tarp savųjų: šiomis dienomis Venesuela, motyvuodama savo konstitucija, atsisakė Rusijai leisti įkurti karinę bazę savo teritorijoje. Matyt, elgesys aplink bazę Sevastopolyje pakankamai iškalbingai piešia perspektyvas net tolimai Venesuelai.

 

Chuliganizmas yra elgesys, priešingas priimtoms normoms, kurios įgalina žmones taikiai sugyventi. Vairuoti reikia pagal taisykles, kad būtų mažiau avarijų, o iš praeivio negalima atiminėti laikrodžio, nors ir labai apie tokį svajojate. Smurtu grindžiami santykiai žmonijos istoriją parašė kaip karų istoriją, bet kada žudymo sugebėjimai neišpasakytai tobulėjo, vis labiau imtasi santykius tarp valstybių grįsti susitarimais, o ne stipresniojo teise.

Žmonių bendravimo principai valstybės viduje yra perkelti į tarpvalstybinį lygmenį. Ilgai truko kelias nuo santuokų tarp monarchų, kada asmenų sąjunga prilygo valstybių sąjungai, iki 21 a. pasaulio saugumo struktūrų, kurias sukuria prisiimti įsipareigojimai. Branduolinis ginklas pasaulinį snukiadaužį padarė neįmanomą.

Pokarinės Europos architektai subūrė nuolat tarpusavyje kariavusį senąjį žemyną į sąjungą, ir Europoje jau beveik 80 metų tvyro taika. Yra daug tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės tautos ar ESBO, kurių paskirtis yra tarpvalstybinius nesutarimus versti derybomis, o jose veikiančios Rusijos elgesys vis labiau darosi priešingas taikaus bendrabūvio principams.

Skaityti daugiau...

Už patriotinių referendumų šūkių slepiasi žemiški jų iniciatorių tikslai

diena.lt 2014-03-02

Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos.

Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Antra, kad su savo tauta apskritai nesivargino kalbėtis, tapę tos pačios tautos išrinktaisiais ar gavę postus. Tačiau aišku ir kita. Šiandien visuomenė pernelyg neprognozuojama ir vis dar tikinti kažin kokiais mistiniais geradariais, kurie turi atnešti ir padovanoti jai gerą gyvenimą. O tie menami ateities politikai sėkmingai naudojasi tautos patiklumu ir geresnio gyvenimo viltimis.

Tada ir gimsta įvairios vienų rinkimų partijos ir jų lyderiai, arba patriotai, audringais lozungais kviečiantys išsaugoti Lietuvos tapatybę ir teisę pačiai priiminėti sprendimus. Nors kartais tokie siūlymai lemtų Lietuvai tapti  europine periferija. O patys tautiškumo puoselėtojai primygtinai siūlosi būti išrinkti į valdžią nesvarbu ar Lietuvoje, ar Europoje.

Referendumų rengėjai Kėdainiuose palankų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kad  referendumui surengti reikiami 300 000 parašų surinkti, šventė dainomis. Tačiau tai dar ne viskas. Ar referendumas įvyks turi spręsti Seimas. Referendumo organizatoriai, jaučiasi paveikę VRK, todėl dabar ketina imtis ir Seimo.

„Kai žmonės prie VRK susirinko su vėliavomis, su trispalvėmis, su vyčiais, su būgnais, su dainomis – sudrebėjo VRK sienos. Kaip ir Pranciškus sake, jie skambino per pertrauką savo šeimininkams. Ten stovėjo policija ir policija praktiškai buvo ne jų pusėje. Žodžiu, jie pajuto tautos jėgą“, – aiškino referendumo iniciatyvinės grupės narys Gintaras Aleknavičius.

Buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas teigia, kad laiku įstatymais įtvirtinus tam tikrus saugiklius žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, iniciatyvoms rengti referendumus nebūtų likę vietos.

„Saugikliai turėjo būti tokie, kad užsienietis gali pirkti žemę Lietuvoje tik tada, jeigu jis pats dirba Lietuvoje tą žemę, moka lietuvių kalbą, gyvena n metų – tada jis gali pirkti, kitais atvejais negali pirkti, tai tada kam tas referendumas būtų reikalingas“, – sakė A. Sakalas

Skaityti daugiau...