2013 metų sausio pabaigoje Lietuvos oficialiosios užsienio atsargos sudarė 21 mlrd. litų, įskaitant 591 mln. litų vertės auksą. Didžioji užsienio atsargų dalis yra eurais, kitą dalį sudaro auksas.
Litą pakeitus euru, Lietuvos centrinis bankas sumokės 43 mln. eurų į Frankfurte (Vokietija) įsikūrusio, euro sistemai vadovaujančio ir bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą valdančio Europos centrinio banko kapitalą. Lietuvos bankas taip pat perves, 2013 metų pabaigos skaičiavimais, apie 300 mln. eurų vertės užsienio atsargų į ECB užsienio atsargas.
Šios įmokos sudaro apie 5 proc. dabartinių Lietuvos užsienio atsargų. Likusias sukauptas užsienio atsargas Lietuvos bankas valdys savarankiškai kaip ir iki šiol.
Siūlo naudoti būtiniausioms reikmėms
Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius neseniai viešojoje erdvėje pareiškė, kad nebelikus lito jam padengti valstybės sukauptas auksas (įskaitant Blokados fondą) ir užsienio valiutos atsargos, vertinami apie 15 mlrd. litų, privalo grįžti į valstybės iždą. Jas esą derėtų perduoti Vyriausybei ir naudoti šalies iždo įsipareigojimams dengti bei kitoms būtiniausioms valstybės reikmėms - "apmokėti numatytą įnašą į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą, užbaigti grąžinti ankstesnės valdžios nusavintas pensijas, susimokėti skolas policininkams ir padengti kitus likusius iždo įsipareigojimus piliečiams, taip pat laipsniškai mažinti valstybės skolą".
„Tačiau pagal Seimo sausio 23 dieną neeilinėje sesijoje skubotai priimtas Lietuvos banko įstatymo pataisas, šį milžinišką valstybės turtą (auksą ir valiutos atsargas) nuosavybės teise ketinama perleisti Europos centrinio banko “skyriumi” tampančiam Lietuvos bankui. Jei nebus pakeistas su Konstitucija prasilenkiantis 33 straipsnis, Lietuvos bankas galės pagal savo pasirinktus “principus ir tvarką“ „valdyti, naudoti ir disponuoti“ visomis dabar Lietuvos turimomis atsargomis! Dar keisčiau skamba naujas įstatymo įrašas, kad disponuojant iš valstybės perimtomis atsargomis privalu bus laikytis ne Lietuvos įstatymų, bet pačių nusistatytos „tvarkos, atitinkančius Europos Sąjungos teisės reikalavimus“, kurių, beje, nėra ir negali būti“, - neseniai paskelbtame straipsnyje teigė G.Vagnorius.
Skaityti daugiau...