Angela Merkel: Rusijai gresia naujos sankcijos

Angela Merkel15min.lt 2014-03-12

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad Europa kitą savaitę įves griežtesnes sankcijas Rusijai, jeigu per kelias artimiausias dienas neatsiras ženklų, jog Maskva nori prisidėti prie „kontaktinės grupės“ ir ieškoti diplomatinio Ukrainos krizės sprendimo būdo.

„Beveik prieš savaitę mes sakėme, kad, jeigu per kelias dienas nebus rezultatų, mes turėsime pagalvoti apie antrą sankcijų etapą“, – sakė ji lankydamasi Varšuvoje.

„Jau praėjo šešios dienos ir mes turime pripažinti, kad, nors ir toliau stengsimės formuoti kontaktinę grupę, mes nepadarėme jokios pažangos“, – kalbėjo kanclerė.

Jeigu iki pirmadienio nebus pažangos, ES užsienio reikalų ministrai įves sankcijas, tokias kaip draudimas išduoti vizas ir lėšų įšaldymas tiems, kurie yra atsakingi už Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, ir ES lyderiai tai aptars per viršūnių susitikimą kitą ketvirtadienį, sakė A.Merkel.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: „Šimtametis pasaulinis karas dar nėra pasibaigęs“

lrytas.lt 2014-03-12

Profesorius Vytautas Landsbergis parodo į kulkos paliktą skylę Pirmųjų Seimo rūmų lange, visai šalia palubės. Prieš dvidešimt trejus metus tą stiklą peršovė vadinamieji jedinstvininkai, bandę šturmuoti parlamentą ir su kareiviais tramdyti iš sovietinės laboratorijos bėgančią šalį. Betoninės žaizdos mūšių vietose užsitraukė, tačiau šis įskilimas liko. Kaip simbolis, kad sovietiniu kūju talžyta visuomenė vis dar yra suskilusi.

 

Pirmieji Seimo rūmai beveik tušti. Šventės išvakarėse dirba tik valytoja, kuri vaiko dulkes nuo Kovo 11-osios salės suolų ir lentelių su Nepriklausomybės akto signatarų pavardėmis. Kai ją pastebiu, ji kaip tik prisiartina prie sąjūdiečio Petro Vaitiekūno stalo. Dabar jis yra Lietuvos ambasadorius dėl savo laisvės kovojančioje Ukrainoje.

Su profesoriumi V.Landsbergiu sėdime visai šalia tos vietos, kur jis prieš dvidešimt trejus metus rašė kalbą, pasakytą per Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimus. Tuo metu, kai Nepriklausomybės pergalė dar buvo tik viltis ir tikslas.

Dabar šioje salėje sakomos kalbos ne už laisvę kovojančių, bet primenančių apie pergalę ir raginančių toliau kurti valstybę.

Kovo 11-osios išvakarėse Seimo Kovo 11-osios salėje su profesoriumi V.Landsbergiu kalbėjome apie mūsų visuomenės įskilimus, dvejones ir grėsmę, kuri niaukiasi kažkur ties Krymo pusiasaliu. Sąjūdžio lyderis ir pirmasis atkurtos valstybės vadovas sako, kad pasaulinis karas vis dar nėra pasibaigęs, tik perėjęs į stadiją, kai didžiosios valstybės nekariauja. Ar tai gali pasikeisti ir virš Lietuvos vėl pakibs raudonoji letena?

Skaityti daugiau...

Dėl referendumo padės susigaudyti ekspertai

lrytas.lt 2014-03-12

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ieško konstitucinės teisės autoritetų, kurie turės įvertinti, ar referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams siūlomi teiginiai neprieštarauja Konstitucijai, rašo „Lietuvos rytas“.

Per savaitę ekspertai privalės Seimui pateikti savo išvadą, bet ji vis tiek negalės sustabdyti referendumo. Bet parlamentarai šią išvadą turės paskelbti, kad žmonėms būtų lengviau apsispręsti, kaip balsuoti.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas mano, kad ekspertais turėtų būti kviečiami ne politikai, o teisės specialistai, išmanantys konstitucinę, taip pat tarptautinę ir europinę teisę.

Socialdemokratas vakar dar negalėjo pasakyti nei ekspertų pavardžių, nei jų skaičiaus: „Galbūt bus penki, daugiausia – septyni. Kuo daugiau ekspertų bus, tuo lėčiau vyks darbas.“

Neoficialiomis žiniomis, į ekspertų grupę kviečiamas Vilniaus universiteto dėstytojas Vaidotas Vaičaitis, taip pat trys buvę Konstitucinio teismo teisėjai Stasys Stačiokas, Juozas Žilys ir Vytautas Sinkevičius.

Skaityti daugiau...

Euras išlaisvins rezervą

lzinios.lt 2014-03-12

Lie­tu­va ren­gia­si nuo 2015 me­tų sau­sio tap­ti 19-ąja eu­ro zo­nos ša­li­mi. Mū­sų ša­ly­je įve­dus eu­rą, Lie­tu­vos cen­tri­nis ban­kas tu­rės su­mo­kė­ti vien­kar­ti­nes "sto­ji­mo" įmo­kas į Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko (ECB) ka­pi­ta­lą ir pa­pil­dy­ti jo už­sie­nio at­sar­gas. Tam bus pa­nau­do­tos lė­šos iš daug me­tų kau­pia­mų Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gų, ku­rios už­ti­kri­no li­to sta­bi­lu­mą. Ko­kia bus li­ku­sių at­sar­gų pa­skir­tis? Gal tais mi­li­jar­dais ver­ta pa­deng­ti da­lį ša­lies už­sie­nio sko­los ar­ba iš­da­ly­ti al­goms ir pen­si­joms kom­pen­suo­ti?

2013 me­tų sau­sio pa­bai­go­je Lie­tu­vos ofi­cia­lio­sios už­sie­nio at­sar­gos su­da­rė 21 mlrd. li­tų, įskai­tant 591 mln. li­tų ver­tės auk­są. Di­džio­ji už­sie­nio at­sar­gų da­lis yra eu­rais, ki­tą da­lį su­da­ro auk­sas.

Li­tą pa­kei­tus eu­ru, Lie­tu­vos cen­tri­nis ban­kas su­mo­kės 43 mln. eu­rų į Frank­fur­te (Vo­kie­ti­ja) įsi­kū­ru­sio, eu­ro sis­te­mai va­do­vau­jan­čio ir bend­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) va­liu­tą val­dan­čio Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko ka­pi­ta­lą. Lie­tu­vos ban­kas taip pat per­ves, 2013 me­tų pa­bai­gos skai­čia­vi­mais, apie 300 mln. eu­rų ver­tės už­sie­nio at­sar­gų į ECB už­sie­nio at­sar­gas.

Šios įmo­kos su­da­ro apie 5 proc. da­bar­ti­nių Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gų. Li­ku­sias su­kaup­tas už­sie­nio at­sar­gas Lie­tu­vos ban­kas val­dys sa­va­ran­kiš­kai kaip ir iki šiol.

Siū­lo nau­do­ti bū­ti­niau­sioms reikmėms

Bu­vęs prem­je­ras Ge­di­mi­nas Vag­no­rius ne­se­niai vie­šo­jo­je erd­vė­je par­eiš­kė, kad ne­be­li­kus li­to jam pa­deng­ti vals­ty­bės su­kaup­tas auk­sas (įskai­tant Blo­ka­dos fon­dą) ir už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gos, ver­ti­na­mi apie 15 mlrd. li­tų, pri­va­lo grįž­ti į vals­ty­bės iž­dą. Jas esą de­rė­tų per­duo­ti Vy­riau­sy­bei ir nau­do­ti ša­lies iž­do įsi­pa­rei­go­ji­mams deng­ti bei ki­toms bū­ti­niau­sioms vals­ty­bės reik­mėms - "ap­mo­kė­ti nu­ma­ty­tą įna­šą į Eu­ro­pos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mo fon­dą, už­baig­ti grą­žin­ti anks­tes­nės val­džios nu­sa­vin­tas pen­si­jas, su­si­mo­kė­ti sko­las po­li­ci­nin­kams ir pa­deng­ti ki­tus li­ku­sius iž­do įsi­pa­rei­go­ji­mus pi­lie­čiams, taip pat laips­niš­kai ma­žin­ti vals­ty­bės sko­lą".

„Ta­čiau pa­gal Sei­mo sau­sio 23 die­ną ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je sku­bo­tai pri­im­tas Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo pa­tai­sas, šį mil­ži­niš­ką vals­ty­bės tur­tą (auk­są ir va­liu­tos at­sar­gas) nuo­sa­vy­bės tei­se ke­ti­na­ma per­leis­ti Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko “sky­riu­mi” tam­pan­čiam Lie­tu­vos ban­kui. Jei ne­bus pa­keis­tas su Kons­ti­tu­ci­ja pra­si­len­kian­tis 33 straips­nis, Lie­tu­vos ban­kas ga­lės pa­gal sa­vo pa­si­rink­tus “prin­ci­pus ir tvar­ką“ „val­dy­ti, nau­do­ti ir dis­po­nuo­ti“ vi­so­mis da­bar Lie­tu­vos tu­ri­mo­mis at­sar­go­mis! Dar keis­čiau skam­ba nau­jas įsta­ty­mo įra­šas, kad dis­po­nuo­jant iš vals­ty­bės pe­rim­to­mis at­sar­go­mis pri­va­lu bus lai­ky­tis ne Lie­tu­vos įsta­ty­mų, bet pa­čių nu­sis­ta­ty­tos „tvar­kos, ati­tin­kan­čius Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės rei­ka­la­vi­mus“, ku­rių, be­je, nė­ra ir ne­ga­li bū­ti“, - ne­se­niai pa­skelb­ta­me straips­ny­je tei­gė G.Vag­no­rius.

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis: Penktoji kolona valdžioje

veidas.lt 2014-03-11

Rusijos agresija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes nuo tų mūsų šalies politikų, kurie, vienu ar kitu būdu atstovaudami Kremliaus interesams, yra Rusijos penktoji kolona Lietuvoje.

Karas – baisus dalykas, bet turi ir vieną teigiamą savybę: jis išgrynina ir parodo tikruosius žmonių veidus. Pamenu, „paksiados“ laikais su kolega kalbėjomės, kad visai neblogai būtų, jeigu Rusija trumpam vėl okupuotų Lietuvą, bet netrukus būtų išvyta NATO sąjungininkų – daug žalos padaryti nespėtų, užtai mes netruktume pamatyti, kas yra kas Lietuvoje. Vaizdas neabejotinai nudžiuginęs nebūtų, mat jau tuomet buvo aišku, kad didžiausias pavojus Lietuvai yra ne išorinis, bet vidinis – daugybė „buvusiųjų“, naujai užverbuotų ir tiesiog moralinių puvėkų, pasirengusių pataikauti bet kuriai valdžiai už minkštą valdišką kėdę ar riebesnį dešrigalį.
Bėda, kad Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, sovietmečiu kolaboravimas su valdžia buvo masinio pobūdžio, tad Maskvai rusakalbių kolonistų vežti neprireikė – pakako savų. Todėl po nepriklausomybės atkūrimo latviai ir estai galėjo nesunkiai atskirti savus nuo svetimų ir sukurti nepiliečių instituciją. Tai sovietmečio atkilėliai, turintys visas pilietines teises, išskyrus vieną – teisę dalyvauti ir balsuoti parlamento rinkimuose. Regis, smulkmena, bet dėl jos Estija galėjo atlikti šalies reformas, šiandien darančias ją vieną pažangiausių Europos Sąjungos valstybių, o Latvijoje tegu sunkiau, bet sugebama perrinkti skaudžias reformas per krizę vykdančią vyriausybę.
Manot, Kremlius tik iš didelės pagarbos rusakalbių teisėms antrą dešimtmetį putojasi dėl latvių ir estų sprendimo neduoti sovietukams parlamento rinkimų teisės? Priežastis paprastesnė: galėdamas sėkmingai per savo kontroliuojamą žiniasklaidą suagituoti rusakalbius Latvijos ir Estijos gyventojus, revanšistinis Vladimiro Putino režimas negali panaudoti jų kaip instrumento demokratinių rinkimų būdu pasodinti į tų šalių valdžią penktąją koloną, kurios atstovai, kaip Kryme, pakviestų „Rusijos armiją išvaduotoją“. O štai Lietuvoje – gali, kaip praėjusią savaitę ir pamatėme.

Skaityti daugiau...

Sveikiname !

 

 

Pasidžiaukime Kovo 11-ja, Nepriklausomos

Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Branginkime,

saugokime ir puoselėkime Lietuvos laisvę.

Būkime orūs, drąsūs ir vieningi kaip tie,

kurie 1990 metais priėmė šį sprendimą.

 

Geros kloties Jums ir Jūsų

artimiesiems linki

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

Lietuvos Sąjūdis

2014-03-11

Vilnius

 

V. Putinui davė porą dienų

V. Putinui davė porą dienųdelfi.lt 2014-03-10

Sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel eilinį kartą kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išsakė jam Vokietijos poziciją apie referendumą dėl Krymo statuso, kuris numatytas kovo 16 d.

Senos V. Putino sąjungininkės nuomonė buvo išsakyta aiškiai – referendumas neteisėtas, prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir neatitinka tarptautinės teisės normų, informuoja newsru.com.

Kanclerė taip pat išsakė apgailestavimą dėl to, kad taip ir nepavyko pasiekti konkrečių žingsnių, kuriant tarptautinę kontaktinę grupę dėl Ukrainos, kurią ji siūlė sukurti kartu su JAV prezidentu Baracku Obama, ieškant politinių priemonių užbaigti konfliktą Ukrainoje.

Primename, kad Rusijos prezidento spaudos tarnyba kitaip nušvietė pokalbį: V. Putinas paaiškino A. Merkel, kad „lyderiai pasikeitė nuomonėmis dėl galimų tarptautinių pastangų sureguliuoti krizę“ ir pasakė, kad teisėta Krymo valdžia savo veiksmus grindžia tarptautinės teisės normomis ir užtikrina pusiasalio gyventojų teisėtus interesus.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: gal koks signataras nubėgs pasveikinti V. Putino kariuomenės?

Vytautas Landsbergisdelfi.lt 2014-03-10

Dešimčiai signatarų ir mokslininkų pasiūlius boikotuoti Kovo 11-osios minėjimą Seime taip pademonstruojant nepritarimą valdančiųjų elgesį žlugdant referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis teigia, kad taip šie žmonės tik kasa duobę savo šaliai ir prisideda prie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko Valdemaro Tomaševskio.

„Tai reikštų, kad jie prisideda prie V. Tomaševskio“, - sakė politikas.

Pasak V. Landsbergio, galbūt šie žmonės yra nuoširdūs, bet suklaidinti ir kasa duobę savo šaliai.

„Ką padarysi. Kai kas sako, kad jeigu įžengs Vladimiro Putino kariuomenė, tai bus daug bėgančių su gėlėmis pasveikinti. Ką gali žinoti? Gal ir koks signataras nubėgs pasveikinti?“ - svarstė V. Landsbergis.

Š. Liekis: jie deda pagrindus putininei ideologijai

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad šie dešimt signatarų ragina elgtis taip pat, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasielgė Sausio 13-osios minėjime Seime.

Skaityti daugiau...