Skaudžios generolų laipsnių devalvacijos pasekmės

veidas.lt 2014-04-15

Socialdemokrato Juozo Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketina ketvirtadaliu didinti generolų ir vyresniųjų karininkų skaičių, tačiau tiesiogiai kovos veiksmuose dalyvaujančių eilinių karių padaugės vos viena kuopa.
Niekam ne paslaptis, kad krašto apsauga niekados nebuvo socialdemokratų politikos prioritetas, o įtakingo socialdemokratų politiko J.Oleko požiūris į kariuomenę, švelniausiai tariant, – prieštaringas. Tačiau jo sprendimas apdalyti kariškius generolų, admirolų, pulkininkų ir jūrų kapitonų antpečiais, kartu praktiškai nedidinant eilinių karių, kurie ir lemia mūšio baigtį, skaičiaus, mano nuomone, tolygus atviram pasityčiojimui tiek iš kariuomenės, tiek iš partijų, savaite anksčiau sutarusių dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, tiek iš prezidentės, kurios akivaizdoje tas susitarimas buvo pasirašytas.
Spręskite patys: praėjusią savaitę pranešta, kad “rengiant 2015 m. KAM biudžetą, lyginant su 2014 m., 100 karių numatoma padidinti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių ir 50-čia – dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose”.
Kas neišmano, ką šie skaičiai reiškia, paaiškinu: šimtas karių – tai viena šaulių kuopa, arba vienas šeštadalis bataliono. Tiek numatyta kitais metais padidinti kariuomenės kovinius pajėgumus. Dar penkios dešimtys patriotiškai nusiteikusių vaikinų ir merginų, kurie šiuo metu srautu plūsta į kariuomenę, įgis pradinių karinių įgūdžių, tačiau neapgaudinėkime savęs – kovai parengtais kariais jie netaps. Baziniai kariniai mokymai sugalvoti tam, kad savanoriams būtų leista paragauti karinės tarnybos ir apsispręsti – nori jie tapti profesionaliais kariais ar ne.

Skaityti daugiau...

Į kokią rytdieną žengiame?

lzinios.lt 2014-04-12

Šian­die­nos Eu­ro­pa nė­ra to­kia kaip va­kar. Bet laips­niš­kas bu­di­mas dar nė­ra vi­siš­kas at­si­bu­di­mas.

Tas pats tai­ky­ti­na ir di­des­niam tran­seu­ro­pi­niam de­mo­kra­ti­jų pa­sau­liui. Vi­sos iliu­zi­jos apie pa­siek­tą sta­bi­lu­mą ir po­ka­ri­nę tai­ką plė­to­jant tarp­tau­ti­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą pa­si­ro­dė te­są pokš­tai. Sva­jo­nė apie tai­ką tarp tau­tų žlu­go. Vie­nin­te­lis tarp­tau­ti­nis įsta­ty­mas Ru­si­jai yra for­ce ma­jeur. Pa­sau­lio tai­kai gre­sia pa­vo­jus, ji ta­po di­džiau­sio šian­die­nos iš­šū­kio ir šan­ta­žo ob­jek­tu – eik, pa­si­duok aro­gan­tiš­kam ir ne­vil­ties grau­žia­mam tarp­tau­ti­niam dik­ta­to­riui.

Pa­klusk jam, jei aps­kri­tai no­ri gy­ven­ti – dau­giau ne­bė­ra juo­kų. To­kia bū­tų il­ga­lai­kė Ru­sų Tai­ka – Pax Rut­he­na.

Tai­kos gy­nė­jai, "taik­da­riai" vi­sur ir pa­na­šiai. Ži­no­ma, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio prob­le­ma nė­ra Ukrai­na, bet Ru­si­ja.

Kas nors ga­lė­tų sa­ky­ti – tai pa­bai­gos pra­džia. O lie­ka klau­si­mas: kie­no pa­bai­ga? Eu­ro­pos ar Ru­si­jos? Ko­dėl jos tar­pu­sa­vy­je ne­su­de­ri­na­mos?

Ati­tin­ka­mai bū­tų itin blo­gas ženk­las pa­skelb­ti Jung­ti­nių Tau­tų (JT) pa­bai­gą.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius: be VLKK išvados projekto dėl pavardžių negalima svarstyti

lzinios.lt 2014-04-14

Ne­tu­rint Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) siū­ly­mo dėl ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se, Sei­mui ne­ga­li bū­ti net pa­teik­tas so­cial­de­mo­kra­tų Ge­di­mi­no Kir­ki­lo ir Ire­nos Šiau­lie­nės par­eng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, tei­gia Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius.

„Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, (VLKK iš­va­dos ne­bu­vi­mas - BNS) jau da­bar truk­do. Ne­ži­nau, kaip spręs Tei­sės de­par­ta­men­tas, bet Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, jog to­kia ini­cia­ty­va iš­plės­tai trak­tuo­ti lie­tu­vių kal­bos rei­ka­la­vi­mus pri­klau­so tik Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai. Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va, ne­pa­rem­ta pa­čios Kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­da, iš kar­to su­ke­lia daug ne­rei­ka­lin­gų abe­jo­nių ir įtam­pų“, - pir­ma­die­nį per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Sei­me sa­kė A.Ku­bi­lius.

Anot jo, nors G.Kir­ki­lo ir I.Šiau­lie­nės par­eng­tas pro­jek­tas pra­ktiš­kai ne­sis­ki­ria nuo prieš ke­le­rius me­tus par­eng­to ir Sei­mui teik­to A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės pro­jek­to, da­bar jis, šio po­li­ti­ko tvir­ti­ni­mu, ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai.

„Šis pro­jek­tas jau ry­toj įtrauk­tas į Sei­mo po­sė­džių dar­bot­var­kę. Ta­čiau G.Kir­ki­las ir I.Šiau­lie­nė tai pa­da­rė la­bai pa­sku­bo­mis, ne­pai­sy­da­mi nau­jau­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo ir ne­su­lau­kę Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­dos ar siū­ly­mo, kaip kad nu­ro­dė KT. Tuo pa­čiu G.Kir­ki­las ir I.Šiau­lie­nė su­kū­rė in­tri­gą, kad jų pa­siū­ly­mas ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai, jei­gu VLKK jų pa­siū­ly­mui ne­pri­tars“, - tei­gė A.Ku­bi­lius.

Skaityti daugiau...

Vakarai ir Rusija Jungtinėse Tautose surėmė ietis dėl Ukrainos

lzinios.lt 2014-04-14

Ru­si­ja ir Va­ka­rai sek­ma­die­nį su­rė­mė ie­tis Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je per de­ry­bas, ku­rios bu­vo sku­biai su­šauk­tos dėl gi­lė­jan­čios kri­zės Ukrai­no­je ir vy­ko už­vi­rus kru­vi­niems su­si­rė­mi­mams tarp ukrai­nie­čių pa­jė­gų ir pro­ru­siš­kų ko­vo­to­jų.

Ru­si­ja dėl au­gan­čios įtam­pos žė­rė kal­ti­ni­mus pro­va­ka­rie­tiš­kai lai­ki­na­jai Ukrai­nos vy­riau­sy­bei, ku­ri į val­džią at­ėjo va­sa­rį. Tuo tar­pu Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos dėl ne­ra­mu­mų kal­ti­no Krem­lių. Sku­biai su­šauk­tos de­ry­bos bu­vo jau de­šim­ta­sis JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sė­dis dėl kri­zės Ukrai­no­je. Jis bu­vo su­reng­tas Ki­je­vui pa­gra­si­nus pra­dė­ti di­de­lio mas­to ka­ri­nę ope­ra­ci­ją, jei pro­ru­siš­ki ko­vo­to­jai ne­at­si­trauks.

Ge­ne­ra­li­nė Asamb­lė­ja pra­ėju­sį mė­ne­sį pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, smer­kian­čią Ru­si­jos įvyk­dy­tą Ukrai­nai pri­klau­san­čio Kry­mo anek­si­ją, ta­čiau ana­li­ti­kai sa­ko, kad ne­rei­kė­tų daug ti­kė­tis iš JT de­ry­bų, ku­rio­se ša­lys tik ap­si­kei­čia konf­ron­ta­ci­niais par­eiš­ki­mais.

Ru­si­ja, ku­ri su­šau­kė sek­ma­die­nio su­si­ti­ki­mą, sa­kė, jog „bū­tent nuo Va­ka­rų da­bar pri­klau­so ga­li­my­bė iš­veng­ti pi­lie­ti­nio ka­ro Ukrai­no­je“. „Jau pra­lie­tas krau­jas. Su­si­da­rė la­bai pa­vo­jin­ga si­tua­ci­ja, ku­rios to­les­nei es­ka­la­ci­jai bū­ti­na ne­del­siant už­kirs­ti ke­lią“, - sa­kė Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vi­ta­li­jus Čiur­ki­nas per de­ry­bas Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. „Tarp­tau­ti­nė bend­ri­ja pri­va­lo pri­vers­ti Ki­je­vą su­sto­ti ir įgy­ven­din­ti vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus“, - sa­kė jis, pri­dū­ręs, kad Ki­je­vas tu­ri liau­tis nau­do­ti jė­gą prieš žmo­nes Pie­try­čių Ukrai­no­je ir pra­dė­ti nuo­šir­dų dia­lo­gą.

Skaityti daugiau...

Kokią žinią Europai ir JAV siunčia V. Putinas?

delfi.lt 2014-04-13

Vladimiras Putinas privalo veikti dar prieš gegužės 25 dieną planuojamus Ukrainos prezidento rinkimus, nes priešingu atveju jo kuriama pasaka apie neonacius ir ekstremistus, perėmusius Kijevo kontrolę, susprogs kaip muilo burbulas.

Net ir Rusijos prezidento viešųjų ryšių komanda negali kandidato į prezidentus Porošenkos iš buvusio boksininko Vitalijaus Klyčko partijos UDAR paversti ekstremistu paklaikusiomis akimis, lygiai taip pat negali priversti šalies žmonių balsuoti tuos, už kuriuos jie balsuoti nenori – kad ir kaip besistengtų, rašo Paulas Roderickas Gregory, Kijevo ekonomikos mokyklos Tarptautinės patariamosios akademinės tarybos narys, skelbia „Forbes“.

Prieš Ukrainą nukreipta V. Putino propaganda paremta vienu vieninteliu teiginiu – esą Kijeve valdžią perėmė neonaciai, kuriems nėra nieko švento. Jeigu Rusijos prezidentas praleis progą, ir rinkimai Ukrainoje įvyks, jo pastangos, skirtos Ukrainos pietryčiams ir klausytojams iš Vakarų, nueis šuniui ant uodegos. Gali būti, jog nuo Rusijos prezidento nusisuks ir taip negausūs jo rėmėjai Vakaruose.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusijos prezidentas neketina sėdėti sudėjęs rankų – atėjo laikas operacijai rytiniuose Ukrainos regionuose ir dalyje Moldovos.

Pirmasis slaptas Rusijos operacijos etapas skirtas destabilizuoti padėtį pagrindiniuose Ukrainos miestuose, esančiuose prie sienos su Rusija. Rašant šį straipsnį, minios, kurioms vadovauja specialiosios Rusijos pajėgos, saugumo pareigūnai ir vietos nusikaltėliai, siaučia Luhanske, Donecke ir Charkove – šturmuoja valdžios pastatus, rengia išpuolius prieš vietos pareigūnus ir reikalauja referendumų dėl prisijungimo prie Motinos Rusijos. Situacija šiek tiek kitokia Donecke – ten reikalaujama „laisvos respublikos“. Propagandos mašina dirba pilnu pajėgumu. Prieš kameras senolės maldauja taikos ir ramybės – braukdamos ašarą, pasakoja apie svajonę būti kartu su broliais ir seserimis Rusijoje. Močiutės kalba nuoširdžiai, tačiau jų žodžiai atlieka kitą funkciją – iki skausmo nuoširdūs vietiniai tapo marionetėmis, kuriomis per saugų atstumą manipuliuoja propagandos meistrai.

Skaityti daugiau...

Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?

Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?delfi.lt 2014-04-14

Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.

Rusijos prezidentas Putinas uždraudė Kaliningrado srities energetikams drauge su Baltijos šalimis jungtis su kontinentinės Europos tinklais, todėl akivaizdu, kad jau palaidoti ambicingi verslo planai per Švedijos jungtį tiekti elektrą į Skandinaviją, išsiveržti į vidurio Europos rinką ir išsaugoti Baltijos valstybių rinkas.

Dabar aiškėja, kad negailėjusi beveik dviejų milijardų dolerių atominės projektui, Rusijos vyriausybė beveik visiškai nesirūpino Kaliningrado srities energetikos plėtra, todėl šį regioną krečia viena po kitos pasikartojančios avarijos tinkluose. Jų atnaujinimui, naujų generuojančių šaltinių statybai būtini milijardai. Maskvoje jau baiminamasi, kad mūsų šalyje vykdomi energetinės nepriklausomybės projektai, dėl kurių Kaliningrado sritis liks visiškai priklausoma nuo tranzito per Lietuvą, kelia grėsmę šiam tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – įsispraudusiam labiausiai Europoje militarizuotam Rusijos regionui.

Skaityti daugiau...

Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerė

Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerėvoruta.lt 2014-04-10

Ketvirtadienis, 2014 m. balandžio 10 d. (Stokholmas)
 
Oficialaus vizito į Švediją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė dvišalį Lietuvos ir Švedijos verslo forumą.
 
Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvą su Švedija sieja ne tik stiprūs politiniai ryšiai, bet ir labai sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Vis daugiau lietuviškų įmonių ieško verslo galimybių Švedijoje. Ši šalis yra didžiausia užsienio investuotoja ir darbdavė Lietuvoje.
 
„Ekonominis bendradarbiavimas su Skandinavijos valstybėmis ir ypač Švedija šiandien yra kaip niekad aktualus. Rizikingos Rytų rinkos verčia Lietuvos verslininkus vis labiau orientuotis į Vakarus, išnaudoti jų teikiamą ekonominį potencialą, ieškoti patikimų ir civilizuotų verslo partnerių, kurie gerbtų tarptautines sutartis ir įsipareigojimus. Švedija visados buvo atsakingo, skaidraus ir sąžiningo verslo pavyzdys. Džiaugiuosi, jog Lietuvos ekonominiai ryšiai su Švedija nuolatos auga ir stiprėja”, – sakė Prezidentė.
 
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Švedija užima pirmą vietą. Praėjusiais metais tiesioginės švedų verslo investicijos Lietuvoje siekė 10 milijardų litų. Tai dvigubai daugiau palyginti su Lenkija ir Vokietija, kurios užima antrą ir trečią vietas. Lietuvoje įsteigtos Švedijos įmonės yra sukūrusios daugiau nei 11 tūkstančių darbo vietų.

Skaityti daugiau...

E.Markevičienė:„NordBalt“ elektros kabelis leidžiasi į jūros dugną

vz.lt 2014-04-11

Šiandien Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti elektros kabelis, sujungiantis Lietuvos ir  Šiaurės šalių energetikos sistemas. Tai strateginio energetinio projekto – „NordBalt“ elektros jungties – vieno svarbiausių etapų darbų pradžia.

Į Baltijos jūrą ties Kuršių nerija atplaukęs laivas „Topaz Installer“ sustojęs apie 600 m nuo kranto, jau ruošiasi kabelio nuleidimo ir klojimo darbams.

Pagal planą, pirmiausia elektros jungties kabeliai bus leidžiami į 800 metrų ilgio vamzdžius, kurie jau įgręžti Baltijos jūros priekrantėje.

Darbų pradžiai balandis pasirinktas todėl, kad pavasarį ir vasarą Baltija kiek ramesnė, čia  mažesnis audrų pavojus.
Į jūrinių kabelių klojimo laiva, kurį nuomoja kabelio gamintoja Švedijos technologijų kompanija ABB, sukrauta 50 km jungties kabelių.

Druskingam  jūros vandeniui atsparų  kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelį ABB  pradėjo gaminti 2011 m. gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas kabelio metras sveria apie 30 kg, visos „NordBalt“ jungties ilgis - 450 kilometrų.

Elektros jungties „NordBalt“  statybą planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. Ši jungtis  yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.

Skaityti daugiau...