Nerimas dėl Rusijos: Prancūzija į Baltijos šalis siunčia naikintuvus

http://gs.delfi.lt/images/pix/300x188/696a479/nato-kariniu-oro-pajegu-treniruote-baltijos-saliu-oro-erdveje-64433302.jpgdelfi.lt 2014-04-24

Keturi Prancūzijos naikintuvai nuo sekmadienio prisidės prie NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos misijos, trečiadienį pranešė Vašingtone viešintis Prancūzijos gynybos štabo vadovas.

Generolas Pierre'as de Villiers nurodė, kad keturi naikintuvai – „Mirage 2000“ arba „Rafale“ – bus dislokuoti vienoje Lenkijos bazėje, didėjant Baltijos šalių nerimui dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje.

„Jie dalyvaus oro policijos misijoje virš Baltijos šalių, (bazuodamiesi) Lenkijoje“, – kariškis sakė žurnalistams.

Prancūzija taip pat parodys kitą „padrąsinimo“ ženklą, pasiųsdama ankstyvojo perspėjimo ir vadovavimo sistemos (AWACS) lėktuvus patruliuoti virš Rumunijos, pažymėjo generolas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pasiųsiančios 600 oro desantininkų į pratybas Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, demonstruojant solidarumą su NATO narėmis, kurių teritorijos ribojasi su Rusija.

Skaityti daugiau...

Renovacija gali ir palaukti

lzinios.lt 214-04-24

An­tra­die­nį mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius Sei­me pri­sta­tė Vy­riau­sy­bės 2013 me­tų veik­los at­as­kai­tą. Gal­būt kai ku­riems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ji nė­ra įdo­mi, ta­čiau iš es­mės tai svar­biau­sia po­li­ti­ko kal­ba, sa­ko­ma Sei­me kar­tą per me­tus. Bū­tent prem­je­ras, o ne pre­zi­den­tas yra at­sa­kin­gas už rea­lius dar­bus ar ne­vei­ki­mą vals­ty­bės gy­ve­ni­me.

Pa­sik­lau­sius prem­je­ro, Sei­mo na­rių ir pa­žvel­gus pro lan­gą api­ma tre­jo­pi jaus­mai. Be abe­jo, val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ly­de­ris tu­ri gir­tis nu­veik­tais dar­bais, opo­zi­ci­ja - jį kri­ti­kuo­ti, o pi­lie­čiai - bent su­pras­ti, apie ką kal­ba­ma.

Pra­dė­ki­me nuo opo­zi­ci­jos kri­ti­kos. Da­bar­ti­nei Vy­riau­sy­bei di­džią­ja da­li­mi bu­vo prie­kaiš­tau­ja­ma dėl ne­veik­lu­mo, nau­jų idė­jų ne­tu­rė­ji­mo ir dėl to, kad ji esą sa­vo au­to­ri­te­tą di­di­na ant anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės nu­ties­tų bė­gių.

Jei taip ir yra, su­nku su­pras­ti, ko­dėl pra­dė­tų dar­bų tęs­ti­nu­mas tu­rė­tų bū­ti blo­gy­bė. Ma­no gal­va, bet ku­rią Vy­riau­sy­bę, ku­ri tę­sia prieš tai bu­vu­sių­jų val­džio­je ge­rus dar­bus, de­rė­tų tik gir­ti. Es­mi­nis klau­si­mas, ar iš tie­sų ge­ri dar­bai yra tę­sia­mi, ar esa­ma po­ten­cia­lo blo­gus, tar­ki­me, kraš­to ap­sau­gos silp­ni­ni­mą, tai­sy­ti?

Pa­sik­lau­sius opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tų da­ro­si ap­mau­džiai gai­la, kad ji iki šiol ne­la­bai su­vo­kia sa­vo pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­čių pa­sta­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą ir prieš kal­tin­da­ma ką nors ne­veik­lu­mu, tu­rė­tų pa­ti ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti į veid­ro­dį. Gal­būt vie­nin­te­lis Vy­tau­tas Lands­ber­gis nuo­sek­liai Lie­tu­vai ir pa­sau­liui pa­tei­kia sa­vo po­žiū­rį, pa­ta­ri­mus bei pa­sta­bas. Bet jis - ne opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ku­ris ve­da ją į pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus. O dau­ge­lis ki­tų kon­ser­va­to­rių, krikš­čio­nių de­mo­kra­tų, li­be­ra­lų, re­gis, su­si­tai­kė su ra­miu ir jau­kiu nie­ko ne­vei­kian­čios opo­zi­ci­jos įvaiz­džiu. To­dėl vie­šo­jo­je erd­vė­je jos vaid­me­nį pe­ri­ma mar­gi­na­lai, ver­kian­tys dėl mis­ti­nio že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ar eu­ro įve­di­mo.

Skaityti daugiau...

Ukraina turi parodyti, kas šalyje šeimininkas

lzinios.lt 2014-04-23

Nors Va­ka­rų ša­lys ir Ukrai­na su­si­ta­rė su Ru­si­ja tai­kiai įveik­ti kri­zę Ukrai­no­je, pro­ru­siš­ki se­pa­ra­tis­tai ne­ap­lei­džia oku­puo­tų Ry­tų Ukrai­nos mies­tų ad­mi­nis­tra­ci­jos pa­sta­tų. Pir­ma­die­nį ir an­tra­die­nį Ki­je­ve vie­šė­jo JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Ame­ri­kie­čių po­li­ti­kas ra­gi­no Ukrai­nos val­džią pa­čiup­ti va­džias ir im­tis ryž­tin­ges­nių veiks­mų kri­zei ša­lies ry­tuo­se įveik­ti. At­ro­do, kad įsi­pa­rei­go­ju­si be­są­ly­giš­kai lai­ky­tis su­si­ta­ri­mų val­džia Ki­je­ve el­gia­si per­ne­lyg at­sar­giai.

Su­nku ne­pa­sik­lys­ti tarp dau­gy­bės ver­si­jų apie tai, kaip el­gia­si da­bar­ti­nė Ki­je­vo val­džia ir ją pa­lai­kan­čios už­sie­nio vals­ty­bės ne­slūgs­tant įtam­pai Ukrai­no­je.

LŽ kal­bė­jo­si su Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro Po­li­ti­kos ana­li­zės ir ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­ju po­li­to­lo­gu dr. Lau­ry­nu Kas­čiū­nu.

- Ukrai­no­je dvi die­nas lan­kė­si JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Ar toks ame­ri­kie­čių ro­do­mas, at­ro­dy­tų, sim­bo­li­nis dė­me­sys ga­li duo­ti rea­lios nau­dos Ukrai­nai?

- Ame­ri­ka aiš­kiai de­mons­truo­ja, kad yra svar­bi vei­kė­ja šia­me re­gio­ne. Ji sig­na­li­zuo­ja Ru­si­jai, kad jei ši ir to­liau kė­sin­sis į Ukrai­nos su­ve­re­nu­mą, bus nu­baus­ta. Šiuo me­tu JAV yra pa­grin­di­nė va­ro­mo­ji jė­ga, su­ku­rian­ti at­sva­rą į Ukrai­nos su­ve­re­nu­mą to­liau be­si­kė­si­nan­čiam Krem­liui. Dėl to to­kį vi­zi­tą rei­kia ver­tin­ti tik tei­gia­mai.

Ži­no­ma, ame­ri­kie­čiai ne­skir­tų tiek dė­me­sio Ukrai­nai, jei­gu šio vaid­mens ak­ty­viai im­tų­si Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES). Ta­čiau da­bar JAV sank­ci­jos yra daug rim­tes­nės nei Bend­ri­jos na­rių.

Tie­sa, kad ES yra su­sie­ta su Ru­si­ja eko­no­mi­niais ry­šiais, ypač ener­ge­ti­kos sek­to­riaus (du­jų ir naf­tos) pre­ky­bos san­do­riais, dėl to bi­jo pa­ti skau­džiai nu­ken­tė­ti tai­ky­da­ma sank­ci­jas kai­my­nei. Ta­čiau rei­kia pri­si­min­ti, kad čia eg­zis­tuo­ja abi­pu­sis ry­šys. Pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kon­tro­liuo­ja­mas Ru­si­jos eli­tas pri­klau­so nuo Va­ka­rų, o ypač ES rin­kų. Jei du­jų kom­pa­ni­ja „Gazp­rom” stai­ga ne­be­gau­tų pa­ja­mų iš ES, Ru­si­jos po­li­ti­nis re­ži­mas grei­tai pa­jus­tų sa­vo veiks­mų pa­sek­mes. Ati­tin­ka­mos in­te­re­sų gru­pės pa­spaus­tų Krem­lių per­žiū­rė­ti da­bar­ti­nę Ru­si­jos po­li­ti­ką Ukrai­no­je.

Skaityti daugiau...

Eugenijus Gentvilas: Feodalizmo triumfas: saugikliai prieš Lietuvą – 3:0

15min.lt 2014-04-23

Galėčiau sumalti į miltus bet kurį iš pastaruoju metu svarstomų Lietuvos žemės įsigijimo ,,trukdiklių“ – dėl jų antikonstitucingumo, antiekonomiškumo ir panašiai. Tą dar padarysiu pasisakydamas iš Seimo tribūnos. O kol kas norėčiau iškelti klausimą – kam naudinga, kad kuo mažiau žmonių galėtų įsigyti žemės Lietuvoje?

Atsakau – tam, kas jau dirba žemę, deklaruoja savo pasėlius, gauna ES tiesiogines išmokas ir bijo konkurentų. Sumažėjus žemę galinčių pirkti asmenų skaičiui kai kam atsivers galimybės jos įsigyti dar daugiau ir net pigiau nei iki šiol.

Žinoma, čia spjaunama į maždaug 800 tūkstančių žemės savininkų interesus, kurie gal ir nori parduoti žemę, bet nori ją parduoti už rinkos kainą. Seime dabar svarstomi žemės „saugiklių-trukdiklių“ projektai sustiprina įspūdį, kad rinkos principų čia niekas neleis.

Nuo ko visa tai prasidėjo

Dar 2009 metais pradėta kalbėti, kad būtinas žemės įsigijimo saugiklių įstatymas. Nors buvo sudaryta darbo grupė, joks įstatymo projektas dėl žemės ūkio paskirties žemės nebuvo paruoštas. 2013 metais, prisiminus, kad po metų atsivers laisvas kapitalo judėjimas ir žemę galės įsigyti ne tik lietuviai, bet ir kai kurių užsienio šalių piliečiai, vėl atgimė kalbos apie saugiklių įstatymo poreikį.

Šiandien galima konstatuoti du dalykus. Pirma – egzistuoja net 3 saugiklių įstatymo projektai. Antra – stebime visišką nesusikalbėjimą. Nuo ko tie saugikliai iš tikrųjų turėtų saugoti?

Skaityti daugiau...

„Darbiečių“ darbinimas - pabaigos ženklas

lzinios.lt 2014-04-23

Dik­tuo­jan­čio­ji ir rei­ka­lau­jan­čio­ji so­cial­de­mo­kra­tų par­tne­rė Dar­bo par­ti­ja skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nius mė­ne­sius val­džio­je. 

Taip teig­ti lei­džia ne teis­mų, nie­kaip ne­įž­vel­gian­čių mo­ty­vo kal­tais juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je pri­pa­žin­tus „dar­bie­čių“ ly­de­rius stai­ga pa­skelb­ti ne­kal­tais, spren­di­mai ir juos at­ei­ty­je ly­dė­sian­tys - ar bent tu­rin­tys ly­dė­ti - rei­ka­la­vi­mai su­kčiams bei afe­ris­tams ba­zuo­tis ne Sei­me, bet ki­to­se ma­žiau pa­trauk­lio­se už­da­ro­se pa­tal­po­se. Ir net ne pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės aiš­kios užuo­mi­nos, kad ge­gu­žės mė­ne­sį per­rink­ta nau­jiems pen­ke­riems me­tams ji bus dar tvir­tes­nė ir Dar­bo par­ti­jos an­tra­jam bu­vi­mo Vy­riau­sy­bė­je ra­tui ne­pat­vir­tins.

Aiš­kius ženk­lus ne­bep­la­nuo­jan­ti lik­ti tarp val­dan­čių­jų rin­kė­jams siun­čia pa­ti Dar­bo par­ti­ja. Pats ti­kriau­sias to­kio nu­sis­ta­ty­mo įro­dy­mas - ne­be­mas­kuo­ja­mas ir ci­niš­kai at­vi­ras vei­ki­mas, už­ti­kri­nant pi­ni­gin­gas dar­bo vie­tas par­ti­jai nu­si­pel­niu­siems žmo­nėms. Pir­miau­sia - juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­los he­ro­jų pa­gal­bi­nin­kams, taip pat pi­ni­gų par­ti­jos reik­mėms, au­ko­jant sa­vo re­pu­ta­ci­ją, rin­kė­jams. Par­ti­jos na­riai iš mei­lės ly­de­riui ar pa­čiai or­ga­ni­za­ci­jai ma­žai kam rū­pi. Be ki­ta ko, jie dar ga­lės ke­le­rius me­tus mai­tin­tis Sei­me, pa­skui jau tu­rės pa­tys sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti. Gal nu­ei­ti my­lė­ti ki­tos par­ti­jos, bet da­bar kal­ba­me ne apie juos.

Skaityti daugiau...

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?voruta.lt 2014-04-22

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus – nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos.

Kiekvieną kartą tomaševskininkams priminti Sutarties 16 straipsnio 2 dalį: „Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis“, t. y. liautis mulkinus lenkiškų mokyklų moksleivius bei rinkėjus, nerašinėti šmeižikiškų skundų, nusikabinti savo partijos iniciatyva iškabintus gatvių užrašus ir t.t.

Šalys pagal Sutarties 15 straipsnį turi užtikrinti „reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose“, todėl Seinų krašte – etninėse lietuvių žemėse, kur yra uždaryta dauguma lietuviškų mokyklų, Lenkija turi  atkurti Pristavonių, Navinykų mokyklas ir visas jas (su Seinų „Žiburio“ gimnazija), kaip ir Lietuva, pakankamai finansuoti, panaikinti nepagrįstus mokesčius Vyskupo A. Baranausko fondui.

Skaityti daugiau...

“Praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių”

veidas.lt 2014-04-22

Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.

VEIDAS: Prieš 12 metų sakėte, kad Lietuvai narystė ES ir NATO yra daug žadančio kelio pradžia, jei Lietuva pati ims kurti, o ne pasyviai stebės. Taigi Lietuva, kaip ES narė, kūrė ar stebėjo iš šalies?
V.U.: Kūrybą galima interpretuoti įvairiai. Pirmiausia mes turėjome prisitaikyti, pakeisti darbo kultūrą. Ir štai praėjus 12 metų jaučiame ryškius mūsų biurokratijos elgesio ir darbo kokybės pokyčius, kurie yra kūrybos rezultatas.
Antrą kūrybos pėdsaką palikome ES teisėkūroje. Turėjome 10 metų apšilti, suprasti, kaip ES priimami sprendimai, kaip sudaryti įvairias koalicijas, kad pasiektume reikiamų rezultatų.
O trečias mūsų įnašas buvo intelektinis. Prisidėjome prie požiūrio ir ES politikos Rytų, transatlantine kryptimi ar Rusijos atžvilgiu formavimo. Taigi praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių.

Skaityti daugiau...

Seimas nutarė nesvarstyti rezoliucijos dėl paramos Ukrainai

lzinios.lt 2014-04-22

Sei­mas Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos siū­ly­mu an­tra­die­nį iš ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bot­var­kės iš­brau­kė re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą dėl par­amos Ukrai­nai.

Už tai bal­sa­vo 64 par­la­men­ta­rai, prieš bu­vo 31, trys su­si­lai­kė. Už iš­brau­ki­mą bu­vo val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai bei dau­gu­ma opo­zi­ci­nės „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos na­rių.

Po bal­sa­vi­mo kon­ser­va­to­rius Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ap­kal­ti­no so­cial­de­mo­kra­tus veid­mai­nys­te, nes jų at­sto­vai - Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Juo­dka ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las - bu­vo tarp re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to ren­gė­jų.

B.Juo­dkos tei­gi­mu, re­zo­liu­ci­jos nu­spręs­ta ne­svars­ty­ti, at­siž­vel­giant į pra­ei­tą sa­vai­tę Že­ne­vo­je vy­ku­sias de­ry­bas ir lau­kiant JAV vi­cep­re­zi­den­to Joe Bi­de­no vi­zi­to Ukrai­no­je re­zul­ta­tų.

„Rin­ko par­ašus, tai pa­si­ra­šiau, bet tai bu­vo prieš Že­ne­vos su­si­ti­ki­mą. Gal­vo­ju, kad rei­kė­tų luk­te­lė­ti. Juo­ba, kad at­va­žiuo­ja JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas į Ki­je­vą pa­žiū­rė­ti, kaip vyk­do­mas Že­ne­vos su­si­ta­ri­mas“, - sa­vo bal­sa­vi­mą iš­im­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą BNS aiš­ki­no B.Juo­dka.

Jis tei­gė, kad jau pri­im­ta ne­ma­žai re­zo­liu­ci­jų dėl Ukrai­nos, to­dėl nau­ją pri­im­ti rei­kia la­bai ar­gu­men­tuo­tai. Par­eiš­ki­mus ar re­zo­liu­ci­jas dėl pa­dė­ties Ukrai­no­je yra pa­da­ręs Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tai, vi­sas Lie­tu­vos par­la­men­tas.

Skaityti daugiau...