Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimės

Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimėsdelfi.lt 2014-03-14

 

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo Lietuvoje grėsmė tapo reali kaip niekad per visus 24 atkurtosios Nepriklausomybės metus.

Apie padėtį Lietuvos kariuomenėje DELFI kalbėjosi su gynybos ekspertais.

Pagal sutartį su NATO, Lietuva įsipareigojo kariuomenei kasmet skirti 2 procentus šalies biudžeto. Tačiau šis įsipareigojimas nevykdomas,  kariuomenei skiriamų lėšų vis mažėja.

Partnerių JAV skaičiavimu, Lietuvos kariuomenei būtina mažų mažiausiai 1,3 procento. Tačiau dabartinė valdžia skiria 0,77 procento. Beje, ekspertai tvirtina, jog šis skaičius padidintas – pagal NATO formulę (skaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos gynybai) realiai kariuomenė dabar gauna 0,7 procento.

Teisę ir pareigą ginti tėvynę kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuoja dabartinė šalies Konstitucija bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas. Todėl, pasak gynybos ekspertų, 1940-ųjų gėda ir tragedija nepasikartos netgi jei priešui parsiduotų politinė ar karinė vadovybė – kiekvienas karinis dalinys privalo priešintis.

 

Be to, šiuo metu, panašu, tam yra ir politinė valia.

Lietuvos kariuomenė gerai apmokyta, didesnioji dalis karių profesionalų (daugiau nei 6 tūkst.), savanorių ir netgi šauktinių per 20 metų dalyvavo tarptautinėse misijose, dauguma iš jų šių misijų metu dalyvavo kovos veiksmuose.

Ir dar vienas teigiamas dalykas – kariuomenės lengvoji ginkluotė. Pasak ekspertų, kariuomenė aprūpinta gerais, moderniais lengvaisiais ginklais.

Skaityti daugiau...

Merkel perspėja Rusiją, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „nediskutuotinas“

vz.lt 2014-03-13

Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėja Rusiją apie „reikšmingas“ pasekmes dėl Krymo.

Ponia Merkel perspėja Rusiją, kad ji rizikuoja susilaukti reikšmingų politinių ir ekonominių nuostolių dėl savo veiksmų Kryme, skelbia Ukrainos radijas „Svoboda“.

Vokietijos kanclerė Europos Parlamente pareiškė, kad „jei Rusija tęs savo pastarųjų savaičių veiksmus, tai iššauks katastrofą ne tik Ukrainoje, bet ir pakeis Europos Sąjungos santykius su Rusija“.

Ji pareiškė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „nediskutuotinas“, o Rusijos karinių dalinių dislokavimas Kryme pažeidžia tarptautinę teisę.

ES rengiasi įvesti sankcijas tam atvejui, jei Rusija atsisakys pradėti vesti „rezultatyvias derybas“.

Skaityti daugiau...

A.Zolubas:Ištikimybė – partijai ar valstybei?

 

http://gintarinesvajone.lt/wp-content/uploads/2011/03/a_zolubas-e1301916069728.jpgPolitika yra valstybės institucijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei atskirų piliečių siekiai ir veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Trumpai tariant, politika yra valstybės reikalų tvarkymas, kurį vykdo ne vien valstybinės institucijos ir politinės organizacijos, bet vienodai – visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys. Jei demokratinę valstybę palyginsime su dideliu ūkiu, tai politiką turėsime lyginti su ūkininkavimu, ūkio šeimininką – su pilietine visuomene (ne valdžios institucijomis!), valdžias – pilietinės visuomenės samdomais tarnais. Kas gi yra pilietinė visuomenė?

Pilietinė visuomenė demokratinėje valstybėje, pirmučiausia, yra politinė visuomenė, t.y. visuomenė, kuri neabejinga savo valstybės reikalus tvarkyti, kuri prisiima nustatytas pareigas valstybei, kuri turi atsakomybės jausmą valstybei, kuri aktyviai dalyvauja tvarkant valstybinius reikalus. Pačią valstybę sudaro ne jos išrinkta valdžia, o pilietinė visuomenė. Pilietinė visuomenė valstybę kuria, ją išlaiko, ją gina. Štai kodėl taip svarbu valstybėje turėti išugdytą ir sutelktą pilietinę visuomenę. Mūsų jaunos demokratijos valstybėje matome daug negerovių vien todėl, kad trūksta neabejingų valstybės reikalams žmonių, pilietinės atsakomybės ir pareigos valstybei, kad neatsakingai žiūrime į valdžių rinkimus, kad dažnai esame abejingi politiniams, t.y. valstybės reikalų tvarkymo procesams valstybėje. Daug negerovių valstybėje stebime dėl blogo, nepilietiško valdžių elgesio. Štai kodėl jaunos demokratijos šalyse svarbiausiu procesu laikytinas pilietinės visuomenės ugdymas, jos telkimas valstybės reikalams tvarkyti, valdžių veiklą kontroliuoti. Sąmoninga ir sutelkta visuomenė brandžios demokratijos šalyse pasiekia aukštą pragyvenimo lygį, saugią gyvenseną.

Skaityti daugiau...

Pavardžių rašymas pasuose

Pavardžių rašymas pasuosevoruta.lt 2014-03-12

Lietuvių piliečių pavardės, nežiūrint jų kilmės, rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą (Sakalas, Petravičius, Vinkleris…). Analogiškai daroma visame pasaulyje, be kita ko, ir Lenkijoje. Elgtis Lietuvoje kitaip būtų nutolimas nuo pasaulinės praktikos.
Lenkų noras, kad Lietuvos piliečių, vadinamųjų Lietuvos  lenkų, pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, yra nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių tikslų, lietuvių polonizacijos.
Lenkai Vilniaus niekuomet nelaikė Lenkijos sostine. Jis visuomet buvo traktuojamas kaip Lietuvos sostinė, esanti etninėse lietuvių žemėse. Taip iš tikrųjų yra. Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė. Ją vartojantys žmonės yra ne kas kitas, kaip lenkiškai kalbantys lietuviai. Rašyti jų pavardes lenkiškomis raidėmis yra visiška nesąmonė. Beje, ne mažesnė nesąmonė būtų  vadinti juos etniniais lenkais (etniniai lenkai etninėse lietuvių žemėse !), nebent jie iš tikrųjų būtų atsikėlę iš etninės Lenkijos. Bet jau seniai įrodyta, kad taip nėra: jokios masinės lenkų kolonizacijos į Lietuvą niekuomet nebuvo, o vadinamoji belaisvių, tariamai išmokiusių lietuvius lenkiškai, teorija šiandien  gali kelti tik juoką.
Nenorėdami pripažinti amžiais trukusios lietuvių polonizacijos, lenkai nebepajėgia išaiškinti jų kalbos atsiradimo Lietuvoje ir pataria iš viso netirti Lietuvos „lenkų“ praeities, esą tai „neetiška“. O kas daugiau jiems belieka daryti?
Kuo lenkai geresni už kitas Lietuvos mažumas, vartojančias lotynų kilmės rašmenis? Tos mažumos irgi gali pareikalauti „originalios“ jų pavardžių rašybos. Tuo atveju į lietuvių abėcėlę tektų įsivesti daugybę svetimų raidžių, kurių būtų netgi daugiau negu lietuviškų (!).
Ne Lietuvos piliečių, bet užsieniečių, pavardės rašomos tokios, kokios yra jų gimtojoje šalyje, taigi vartojama vadinamąją originalo rašybą. Taip daroma visame pasaulyje. Ir čia mes niekuo neišsiskiriame.
Pasuose Lietuvos piliečių pavardės turi būti rašomos tokios, kokios oficialiai vartojamos. Įrašyti jas dar ir lenkiškomis raidėmis – reiškia tam pačiam žmogui sukurti papildomą kitą pavardę. Net vienos raidės pakeitimas, teisininkų požiūriu, laikomas jau kita pavarde. Nesvarbu, kur bus toji pavardė įrašyta, ji vis tiek įneš didelę painiavą. Nebent prie lenkiškai įrašytos pavardės būtų nurodoma, kad tai panašiai skambanti užsieniečio pavardė. Bet kam to reikia? Juk tai pasas, o ne pavardės kilmės tyrinėjimas. Tokio tyrinėjimo elementai pase visai nereikalingi.

Skaityti daugiau...

Kokių dar įrodymų reikia Darbo partijai?

lzinios.lt 2014-03-13

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė par­eiš­kė, kad Dar­bo par­ti­jai da­ro įta­ką Krem­lius, to­dėl su jos ly­de­riais ne­ap­ta­ri­nės vals­ty­bės gy­ni­mo rei­ka­lų. Ša­lies va­do­vė ne­abe­jo­ti­nai tu­ri dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Ru­si­jos veik­lą Lie­tu­vo­je ne­gu vi­suo­me­nė, tai­gi ar tu­ri­me pa­si­ti­kė­ti sa­vo pre­zi­den­te?

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) nuo­lat ren­ka in­for­ma­ci­ją, ku­ri yra reikš­min­ga vals­ty­bės sau­gu­mui. Tur­būt nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad Ru­si­ja mū­sų ša­ly­je tu­ri in­te­re­sų. Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je prieš mū­sų ša­lį vei­kia šni­pai, in­for­ma­to­riai ir agen­tai. Ru­si­ja de­da daug pa­stan­gų sau pa­lan­kia kryp­ti­mi kreip­ti vie­šą­ją nuo­mo­nę, da­ry­ti įta­ką ži­niask­lai­dai ir kai ku­riems ži­no­miems žmo­nėms. Kai VSD gau­na in­for­ma­ci­jos apie Krem­liaus ak­ty­vu­mą, ren­gia­mos spe­cia­lios pa­žy­mos ir jos pa­tei­kia­mos at­sa­kin­giems par­ei­gū­nams bei po­li­ti­kams. To­kią in­for­ma­ci­ją gau­na ir vy­riau­sio­ji gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­dė D.Gry­baus­kai­tė. Ko­dėl to­kios pa­žy­mos nė­ra vie­šos, o apie jų tu­ri­nį ne­su­ži­no vi­suo­me­nė?

Iš to­kių pa­žy­mų ga­li­ma ban­dy­ti nu­sta­ty­ti, kaip ir ka­da bu­vo su­rink­ta in­for­ma­ci­ja, ir įtar­ti, iš ko­kių šal­ti­nių ji nu­te­kė­jo. Ne­abe­jo­ti­nai tai pers­kai­ty­tų ir ki­tos ša­lies žval­gai, o ta­da jau ga­li iš­kil­ti grės­mė VSD šal­ti­niams. Ge­riau­sia, kas ga­li at­si­tik­ti, - už­da­ry­tas in­for­ma­ci­jos ka­na­las, o jei­gu tai agen­tas, vis­kas baig­sis įka­li­ni­mu ar­ba mir­ti­mi.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: ES planuojamos sankcijos Rusijai – tai viščiukų sankcijos smaugliui

V. Landsbergis: ES planuojamos sankcijos Rusijai – tai viščiukų sankcijos smaugliui

delfi.lt 2014-03-13

„Viščiukų sankcijos smaugliui, kuris šaiposi iš jų. Ir dar kada? Jeigu ES norėjo perspėti Rusiją dėl to „putirendumo“ Kryme, kurį kai kas vadina referendumu (nereikia vartoti klaidinančių žodžių), tai tas spektaklis turi įvykti sekmadienį, o sankcijas žada pirmadienį“, – teigė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Kitą savaitę Europos Sąjunga ketina griežtinti sankcijas Rusijai. Planuojama drausti patekti į Europos Sąjungą bei šaldyti sąskaitas bankuose už invaziją į Krymą atsakingiems Rusijos pareigūnams, tačiau naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, tokių sankcijų nesulauks nei Vladimiras Putinas, nei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

 

Sekmadienį Kryme turėtų įvykti referendumas, bet jis, anot Vakarų valstybių, bus neteisėtas ir jo rezultatai nepripažįstami. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Europos Parlamento nariu V. Landsbergiu.

Sankcijos kaltininkams gali būti, bet ne V. Putinui ir ne S. Lavrovui. Kaip tai vertinate?

Viščiukų sankcijos smaugliui, kuris šaiposi iš jų. Ir dar kada? Jeigu ES norėjo perspėti Rusiją dėl to „putirendumo“ Kryme, kurį kai kas vadina referendumu (nereikia vartoti klaidinančių žodžių), tai tas spektaklis turi įvykti sekmadienį, o sankcijas žada pirmadienį. Jeigu sankcijas būtų paskelbę dabar pat, pavyzdžiui, generolams, vadovavusiems Krymo okupacijai, ir keliems kitiems aukštiems pareigūnams, tada V. Putinui ir S. Lavrovui galėtų pasakyti „mes svarstom iki pirmadienio“. Gal tuomet tai ir galėtų ką nors reikšti. O dabar tai – tik žaidimai.

Skaityti daugiau...

B.Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą

lzinios.lt 2014-03-13

Prieš­prie­ša tarp Ry­tų ir Va­ka­rų, at­gai­vin­ta kri­zės Ukrai­no­je, dar la­biau pa­di­dė­jo tre­čia­die­nį, kai JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­ža­dė­jo tvir­tą pa­lai­ky­mą Ki­je­vui, pa­ti­rian­čiam Mask­vos ka­ri­nį spau­di­mą.

B.Oba­ma pa­svei­ki­no Ukrai­nos lai­ki­ną­jį prem­je­rą Ar­se­ni­jų Ja­ce­niu­ką, at­vy­ku­sį į Bal­tuo­sius rū­mus, o abu ly­de­riai griež­tai pers­pė­jo Ru­si­ją, kad Ukrai­na ne­iš­si­ža­dės sa­vo su­ve­re­nu­mo.

Ame­ri­kos ly­de­ris pa­kar­to­jo, kad Mask­vai teks su­mo­kė­ti ne­įvar­dy­tą „kai­ną“, jei­gu Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ne­at­si­trauks, taip pat pa­smer­kė pa­stan­gas su­reng­ti „neap­gal­vo­tą“ re­fe­ren­du­mą Kry­me.

„Į­ma­no­mas ki­tas ke­lias, ir ti­ki­mės, kad pre­zi­den­tas Pu­ti­nas no­ri pa­si­rink­ti tą ke­lią“, – B.Oba­ma sa­kė žur­na­lis­tams Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, sė­dė­da­mas ša­lia A.Ja­ce­niu­ko po jųd­vie­jų de­ry­bų Ova­li­nia­me ka­bi­ne­te.

„Bet jei­gu jis to ne­pa­da­rys, esu la­bai įsi­ti­ki­nęs, kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tvir­tai pa­lai­kys Ukrai­nos vy­riau­sy­bę“, – pri­dū­rė jis.

Skaityti daugiau...

Praryti Ukrainą bandanti Rusija apkandžiojo ir savo draugus

lrytas.lt 2014-03-13

Į Krymo pusiasalį įžengusi Rusija neteko net artimiausių draugų. Nuo Maskvos nusigręžė ne tik labai svarbi partnerė Kinija, bet ir ištikimasis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Bandymas okupuoti Krymą jau dabar panašėja į didelę politinę Rusijos nesėkmę.

„Mes tiekėme ir tieksime ten tiek energijos išteklių, kiek reikės Ukrainai, maisto produktų ir kitų dalykų. Žodžiu, mes esame pasirengę palaikyti Ukrainos tautą šią sunkią minutę, taip pat ir suteikdami humanitarinę paramą“, – trečiadienį  sakė A.Lukašenka.

Baltarusijos šeimininkas net pareiškė, kad Minskas pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.

Prieš dvi savaites, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Krymą, panašios pozicijos laikėsi ne tik Vakarų valstybės, bet ir Kinija.

„Racionaliai žiūrint iš pačios Rusijos pozicijos, labiausiai šitoje situacijoje pralošė ji pati“, – pabrėžė Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius. Jis sako, kad šiuo metu Maskva neturi draugų.

Skaityti daugiau...