Ar bus atkurta SSRS

lzinios.lt 2014-04-17

Pa­sau­lis ste­bi au­gan­čią įtam­pą Ukrai­nos Ry­tuo­se. Prie ša­lies sie­nos su­telk­ta 40 tūkst. Ru­si­jos ka­rių. Dau­ge­lis Va­ka­ruo­se vis dar ne­ga­li pa­ti­kė­ti, kad Eu­ro­pos vals­ty­bė, ko­kia yra Ru­si­ja, sa­vo pa­žan­gą ga­lė­tų au­ko­ti dėl XIX am­žiaus geo­po­li­ti­nių žai­di­mų ir eks­pan­si­nių tiks­lų.

Dar 2013-ųjų gruo­dį ži­no­mas po­li­to­lo­gas Zbig­nie­was Brze­zins­kis tvir­ti­no, kad Ru­si­ja jau apž­vel­gia­mo­je at­ei­ty­je taps de­mo­kra­ti­ne vals­ty­be – Eu­ro­pos da­li­mi. Da­bar aki­vaiz­du, kad to­kią ga­li­my­bę ten­ka ati­dė­ti ne­apib­rėž­tai to­li­mai at­ei­čiai. Ta­čiau klau­si­mas juo la­biau aš­trus – ko sie­kia Ru­si­ja?

At­sa­ky­ti į šį klau­si­mą keb­lu, nes Ru­si­ja blaš­ko­si ne­tu­rė­da­ma aiš­kios stra­te­gi­nės sa­vo veiks­mų kryp­ties. Spren­di­mus pri­ima siau­ras ra­tas pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui ar­ti­mų žmo­nių, ku­rių mo­ty­vai su­nkiai prog­no­zuo­ja­mi. Ru­si­ja įdė­jo daug pa­stan­gų for­muo­da­ma pa­žan­gios, at­vi­ros, so­li­džios ša­lies įvaiz­dį, di­džia­vo­si bū­da­ma Di­džio­jo aš­tuo­ne­to ša­lių na­rė. Šios dau­ge­lio me­tų pa­stan­gos bu­vo pa­neig­tos vos per ke­lias sa­vai­tes, o ša­lies ži­niask­lai­dą už­lie­jo an­ti­va­ka­rie­tiš­kos is­te­ri­jos ban­ga. Ru­si­ja grimz­ta į ši­zof­re­ni­jos pel­kę, to­dėl ne­įma­no­ma prog­no­zuo­ti, kuo vis­kas baig­sis.

Skaityti daugiau...

Paskutinė Landsbergio kalba Europos Parlamente

alfa.lt 2014-04-16

Vytautas Landsbergis balandžio 16-ąją dieną EP visumos posėdyje Strasbūre pasakė, kaip pats pabrėžė, paskutiniąją savo kalbą Europos Parlamente. Pateikiame jos tekstą.

Paskutinė kalba

 

Pone pirmininke,

Gražieji Europos demokratijos ir savanoriškos vienybės statybos laikai baigiasi. Gretimuose Rytuose vėl atsivėrė kruvino priešiškumo laikai.

Pasiklausykite, europiečiai, ką Kremlius jums sako savo veiksmais.

Nešdinkis, Sąjunga, su savo vaikiškomis „vertybėmis“, jei stokoji valios ir išminties jas ginti.

Pagrindinė, jei dar ne vienintelė, vertybė ir dorybė, kuri lieka ir grįžta, yra kariškieji raumenys ir jėga; vienintelė tarptautinė teisė, kuri dar galioja ir tebėra verta ne-europinės bei anti-europinės Rusijos dėmesio, yra force majeur – neįveikiama galia.

Prieš kurį laiką gavom aiškų signalą, kai Rusijos vadovas nacionaliniame televizijos forume atsakinėjo į pasirūpintus klausimus, ir štai ko paklausė nedidelis berniukas:

– Pone prezidente, mūsų klasėje du berniukai nuolat mušasi. Kuris jų dėl to kaltas?

Ponas prezidentas atsakė jam, bet taip pat Jums, ponios ir ponai:

– Kaltas yra tas, kurį primušė.

Ar išgirdote? Ne, tas posakis, vertas ištiso „Mein Kampf“, niekad nebuvo aptariamas. Gal dabar jį lengviau suprasti?

Skaityti daugiau...

Andrejus Piontkovskis. Paskutinis Rusijos mitas

Andrejus Piontkovskis. Paskutinis Rusijos mitasbernardinai.lt 2014-04-16

Ilgą laiką ekspertai skundėsi, jog Rusijos neįmanoma suprasti protu. Dabar uždavinys kiek paprastesnis – šiandien, jei norime numatyti tolesnius Rusijos veiksmus, tereikia suprasti vieno ruso motyvus. Visi kiti Rusijos piliečiai, nuo degradavusio benamio iki turtuolių, kurių pavardės puikuojasi Forbes žurnale, su džiaugsmu ir dėkingumu perdavė jam savo likimus. Na, o šis Subjektas vadovaujasi tik siekiu užsitikrinti valdžią iki gyvenimo pabaigos. Tai ne patologinis valdžios troškimas, kaip kartais manoma, o suprantamas rūpinimasis savuoju fiziniu saugumu. Jis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema, kurią pats kūrė. Tunelio pabaigoje – ne viltinga šviesa, bet diktatoriaus Kadafio likimas.

Pažvelkime į tai, kaip V. Putinas elgiasi su Ukraina. Jis pakankamai nuoseklus ir logiškas. Jis teisingai įvertino, kad net nedrąsūs žingsniai asociacijos su Europos Sąjunga kryptimi gali vesti prie to, kad Ukraina iškris iš pokomunistinės kleptokratinės sistemos, kuri buvo sukurta buvusios SSSR teritorijoje. Ukrainos pavyzdys galėjo tapti užkrečiamas, suvilioti V. Putino vasalus, ir tokią galimybę buvo būtina sunaikinti užuomazgose. Tiesa, jis apsiriko, kai pagalvojo, jog pakanka papirkti Viktorą Janukovyčių. Nė minties dar nebuvo apie Krymo pasisavinimą.

Skaityti daugiau...

VSD: Lietuvoje veikiančius rusų kanalus finansuoja Maskva

lrytas.lt 2014-04-16

Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė.

Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausia – Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

„Situacija  Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje, pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai sutaria su lietuviais. Antra grėsmė – jaunoji karta, kuri nebemoka gerai rusų kalbos. Tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų, tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, – sakė VSD atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.

„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalbėtume konkrečiai apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones ir apie tai, ką jos rašo, galėtume pasakyti, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat viena iš jų pavaduotoja“, – kalbėjo VSD atstovė.

Skaityti daugiau...

D.Grybauskaitė: lietuvių kalba negali būti sandėrių objektu

lzinios.lt 2014-04-15

Lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių san­do­rių ar san­dė­rių ob­jek­tu, tei­gia pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Sa­vo po­zi­ci­ją ga­liu tik pa­tvir­tin­ti dar kar­tą - lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių san­do­rių, san­dė­rių ob­jek­tu“, - an­tra­die­nį žur­na­lis­tams sa­kė pre­zi­den­tė, pa­klaus­ta apie Sei­mui pa­teik­tus du skir­tin­gus įsta­ty­mų pro­jek­tus dėl ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se.

Pa­sak D.Gry­baus­kai­tės, Sei­mas an­tra­die­nį pa­siel­gė tei­sin­gai ne­pra­dė­jęs svars­ty­ti šių pro­jek­tų.

„Y­ra du įsta­ty­mai, skir­tin­gi. Ma­ny­čiau, kad la­bai tei­sin­gai šian­dien pa­da­rė Sei­mas, kad ne­pra­dė­jo dis­ku­si­jų, kad ne­pra­dė­jo svars­ty­ti šio klau­si­mo. Iš­ties abu va­rian­tai tai­sy­ti­ni. Rei­kė­tų la­bai ati­džiai ruo­štis ir da­ry­ti spren­di­mus šiuo klau­si­mu. Pa­sku­bo­mis da­ry­ti to­kių spren­di­mų ti­krai ne­ga­li­ma“, - tvir­ti­no pre­zi­den­tė.

Par­la­men­te re­gis­truo­ti du įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­var­džių ra­šy­bos as­mens do­ku­men­tuo­se.

So­cial­de­mo­kra­tų at­sto­vų Ire­nos Šiau­lie­nės ir Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­kia­mu Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se pro­jek­tu siū­lo­ma pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je leis­ti ori­gi­na­lią pa­var­dės ra­šy­bą ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė: galime tikėtis NATO sausumos pajėgų dislokavimo Lietuvoje

Karinės pratybos "Gintarinė valia 2014"delfi.lt 2014-04-15

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankėsi kariuomenės pratybose „Gintarinė valia“.

Apžiūrėjusi karių pasirengimą, šalies vadovė eilinįsyk griežtai pasisakė apie Rusiją. Savo ruožtu kariuomenės vadovybė neslepia, kad kuo greičiau Lietuvoje bus NATO sąjungininkų sausumos pajėgos, tuo geriau bus užtikrintas šalies saugumas.

„Gintarinės valios“ pratybos apsieina be šautuvų, desantininkų ir lėktuvų – kariškiai galimos agresijos prieš mūsų šalį scenarijus repetuoja kompiuterinėmis simuliacijomis. Apžiūrėjusi pratybas, D. Grybauskaitė pareiškė, kad kariuomenei reikalingos tiek įstatymų pataisos, tiek geresni mechanizmai, žinybų koordinacija.

„Tai yra būtina. Ir tai yra naudinga būtent dabar, šioje situacijoje, kai matome vis labiau sudėtingėjančią situaciją už Lietuvos sienų, Europoje. Kai visa Europos saugumo sistema praktiškai yra griaunama Rusijos veiksmų“, - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Dvi apklausos

V. Landsbergis. Dvi apklausosdelfi.lt 2014-04-15

Rusijos vadovas nutarė pasiteisinti, kodėl jis ryžęsis asmeniniam įsakymui užimti ir pasiimti Krymą. Jau pripažįsta, kad tuo žygiu įstūmė savo šalį į didelių sunkumų metą.

Tarptautinė smurtininkų deržavos izoliacija, net šalinimas iš Europos Tarybos, atsiritanti finansinė, tad ir socialinė, krizė – to negali nematyti net fanatikai, skelbiantys: ” visas pasaulis – priešai, bet mes visus primušim“.

Taip kažkada įsteigtame atsarginiame „prezidentiniame“ judėjime „Visus Rusijos liaudies frontas“ (VRLF), sukvietęs jo aktyvistus, V.Putinas paaiškino : nutariau veikti gavęs slaptos apklausos rezultataus. Slaptos! – tad atliktos ( jei išvis buvo) už kitų šalių nugaros ir patiems slaptiesiems agentams paslapčia suskaičiuojant Krymo gyventojų galbūt reikštas, galbūt sapnuotas, nuomones.

Pagal jas, jei VRLF tiki vado žodžiais , tai skubiame ir okupuotų prižiūrimame balsavime atsispindėjo išankstinės, jau tikrintos, krymiečių nuomonės. 77 procentai planavę atiduoti savo balsus, kad Krymas tektų Rusijai. Tai padrąsinę vadą veikti pagal planą ir pasirengimą.

Taip nupasakojęs savo ryžtą, nors ir permetęs dalį atsakomybės slaptoms „apklausoms“ ir jų organizatoriams (iešmininkams?) , V.Putinas įeisiąs į istoriją. Pats tuo pasigyrė VRLF aktyvui. Tiesa, gyventojų sudėtis prieš tai rodė rusų Kryme esant 60 procentų; bet su marsiečiais be skiriamųjų ženklų jų galėjo natūraliai bei psichologiškai padaugėti. Galų gale, ir tų skelbiamų skaičių niekas netikrino.

Skaityti daugiau...

„Europoje tikėjimą bandoma izoliuoti į atskirą terpę“

veidas.lt 2014-04-14

„Užsisėdėjome ant savo krikščioniškų laurų, leidome sau manyti, kad esame pakrikštyti, ir to užtenka būti kataliku“, – iš ko kyla pavojai krikščionybei interviu „Veidui“ sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Artėjant Šv.Velykom, kaip ir kasmet didžiųjų švenčių laikotarpiu, į bažnyčias plūstelės minios. Bet štai, „Spinter“/„Delfi“ pernai rudenį vykusios apklausos duomenimis, nors net per 80 proc. apklaustųjų save priskyrė Romos katalikams, tik 4,9 proc. sakė kas sekmadienį einantys į bažnyčią, 18,2 proc. reguliariai atliekantys išpažintį ir vos 38,3 proc. tiki, kad Kristus gyvas. Kaip Bažnyčia vertina tokią pasyvią katalikybę, klausiame arkivyskupo Gintaro Grušo.
G.G.: Šventinių katalikų fenomenas egzistuoja ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje. Užsiliūliuojame savo gyvenimo patogumuose ir tik nelaimei, netekčiai ištikus, kai reikia pagalbos, šaukiamės Dievo ar jį prisimename prieš didžiąsias šventes.
Žinoma, norisi, kad tas susitaikymas su Dievu ir vieni su kitais prieš Velykas, prieš Kalėdas nuolat išliktų, augtų. Žmogus turi savyje troškulį ieškoti Dievo, bet ir Dievas ieško žmogaus. Didįjį Penktadienį Jėzaus pasakyti žodžiai nuo kryžiaus „Aš trokštu“ dažnai aiškinami kaip jo troškulys išgelbėti sielas, ieškoti mūsų.
Neseniai Popiežius Pranciškus pakvietė žmones visame pasaulyje, ypač tuos, kurie buvo nutolę nuo Dievo, skirti 24 valandas Viešpačiui, ir jie atėjo susitaikymo sakramento, vėl atrado savo kelią į santykį su Dievu. Kartais tas mūsų prieššventinis „pasižymėjimas“, kad esame katalikai, gali išaugti į tikrą santykį su Dievu.  Dievo tauta – tai keliaujanti tauta, bet ne visi keliaujame tuo pačiu greičiu.
O didžiosios šventės mus paskatina atnaujinti šią savo kelionę.
Taip, tik proginių katalikų – didžiulė masė  (tiesa, neseniai mūsų darytoje apklausoje reguliariai praktikuojančių katalikų kiek daugiau – apie 13-15 proc., įdomu, kad daugiau jų – didmiesčiuose). Manau, visų iššūkis turėtų būti – dar labiau suvokti, kad Bažnyčia – ne hierarchija, o mes visi, atgauti supratimą, kad būti kataliku – tai ne tik būti pakrikštytu, bet kasdien ieškoti santykio su Dievu.

Skaityti daugiau...