Ukrainos žingsnis į Europos Sąjungą: ar pavyks?

alfa.lt 2014-03-21

Šiandien, kovo 21 d., Europos Sąjungos (ES) vadovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku turi pasirašyti Asociacijos sutarties politinę dalį. Šios sutarties politinės dalies pasirašymo išvakarėse A. Jaceniukas užsiminė, kad ekonominę sutarties dalį Ukraina bus pasirengusi pasirašyti po šalies prezidento rinkimų, kurie numatyti gegužės 25-ąją. Tačiau Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas įsitikinęs – pirmiausiai Ukrainai reikalinga skubi ir reali pagalba, o tik po to esą galima kalbėti apie ekonominės sutarties dalies galimybę. Žinoma, jeigu iki prezidento rinkimų Kijevo link nepajudės Rusijos, jau aneksavusios Krymą, kariai.

Ketvirtadienio vakarą Briuselyje prasidėjusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime EP pirmininkas M. Schulzas teigė, esą visų susirinkusiųjų mintys šiuo metu yra su Ukrainos žmonėmis. „Šių metų pradžioje niekas net nebūtų įsivaizdavęs, jog tada, kai praėjo lygiai šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo, vėl pajausime tikro karo pavojų“, – kalbėjo M. Schulzas.

Ką sako Europos lyderiai?

M. Schulzas eilinį kartą pakartojo tai, ką vienu balsu šią savaitę kartojo kone visų ES šalių lyderiai – Rusija sutrypė tarptautinę teisę, tai ES valstybėms yra nepriimtina, tačiau Ukraina iš ES kol kas sulaukė tik paguodos ir palaikymo žodžių.

Skaityti daugiau...

JAV nusitaikė į milijardinį Putino verslą?

alfa.lt 2014-03-21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra vienas iš nafta prekiaujančios bendrovės „Gunvor“ savininkų, skelbia JAV Iždo departamentas, aiškindamas sprendimą šiai kompanijai ir jos steigėjui Genadijui Timčenkai pritaikyti sankcijas.

„G. Timčenkos veikla energetikos pramonėje yra tiesiogiai susieta su V. Putinu. V. Putinas yra investavęs į „Gunvor“ ir turi prieigą prie šios bendrovės lėšų“, – paaiškino JAV pareigūnai.

Rusijos prezidentas taip pat yra siejamas su kitais trimis verslininkais, kuriems pritaikytos JAV sankcijos: Jurijumi Kovalčiuku ir broliais Arkadijumi bei Borisu Rotenbergais. J. Kovalčiukas laikomas vienu iš V. Putino „kasininkų“. A. ir B. Rotenbergai, daugelį dešimtmečių pažįstami su V. Putinu, taip pat labai praturtėjo šiam atėjus į valdžią.

Bendrovė „Gunvor“, vos pasigirdus kaltinimams, kad jos fondai naudojami kaip priedanga valstybės lėšas neteisėtai pasisavinusiam V. Putinui, puolė neigti šią informaciją. „Prezidentas V. Putinas nėra ir niekada nebuvo „Gunvor“ valdytojas. Jis nėra „Gunvor“ savininkas ir negauna pelno iš kompanijos veiklos. Bet kokia kita interpretacija yra visiškai neteisinga ir stebina kompaniją“, – kompanijos pareiškimą cituoja „RBK daily“.

Panašu, kad G. Timčenka pareiškimais neapsiribojo – „Financial Times“ pranešė, kad jis dar kovo 19 dieną pardavė kontrolinį „Gunvor“ akcijų paketą, visus 87 proc. akcijų, ilgamečiam verslo partneriui Torbjornui Tornqistui. Skelbiama, kad 13 proc. „Gunvor“ akcijų priklauso aukšto rango bendrovės pareigūnams.

Įdomu tai, kad G. Timčenko akcijas pardavė dar prieš paskelbiant sankcijas: tai reikštų, kad jis galėjo iš anksto žinoti apie Vašingtono rengiamas sankcijas.

Skaityti daugiau...

Okupacija smogs Rusijos ekonomikai

lzinios.lt 2014-03-21

Rei­tin­gų agen­tū­ra „Fitch“ penk­ta­die­nį pa­blo­gi­no Ru­si­jos eko­no­mi­kos pers­pek­ty­vas nuo sta­bi­lių iki ne­igia­mų, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms pa­skel­bus nau­jas sank­ci­jas prieš Ru­si­jos par­ei­gū­nus dėl Ukrai­nos kri­zės.

„Pers­pek­ty­vos pa­kei­ti­mas į ne­igia­mą at­spin­di po­ten­cia­lų sank­ci­jų po­vei­kį Ru­si­jos eko­no­mi­kai ir vers­lo ap­lin­kai“, – sa­ko­ma „Fitch“ pra­ne­ši­me.

„Ka­dan­gi JAV ir ES (Eu­ro­pos Są­jun­gos) ban­kai bei in­ves­tuo­to­jai ga­li bū­ti ne­lin­kę sko­lin­ti Ru­si­jai esant da­bar­ti­nėms ap­lin­ky­bėms, eko­no­mi­ka ga­li la­biau su­lė­tė­ti, o pri­va­čia­jam sek­to­riui ga­li rei­kė­ti ofi­cia­laus pa­lai­ky­mo“, – pri­dū­rė agen­tū­ra.

Ket­vir­ta­die­nį JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­skel­bė nau­jas bau­džia­mą­sias prie­mo­nes 20 Ru­si­jos pi­lie­čių, įskai­tant kai ku­riuos ar­ti­miau­sius pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no są­jun­gi­nin­kus, dėl Mask­vos įvyk­dy­tos Kry­mo anek­si­jos. Eu­ro­pos Są­jun­ga taip pat pa­pil­do­mai užd­rau­dė iš­duo­ti vi­zas 12 Ru­si­jos ir Ukrai­nos par­ei­gū­nų bei įšal­dė jų sąs­kai­tas.

Skaityti daugiau...

Rusija Pentagonui pažadėjo nepulti rytinės Ukrainos

lrytas.lt 2014-03-21

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, ketvirtadienį kalbėdamasis telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Chucku Hageliu, pažadėjo, kad Maskva nepuls rytinės Ukrainos.

Ch.Hagelis išsakė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo, tačiau S.Šoigu patikino, kad „kariai, kuriuos jis sutelkė palei sieną, tik dalyvauja pratybose ir neketina kirsti sienos su Ukraina. Jie nevykdys jokių agresyvių veiksmų“, – Pentagono atstovas kontradmirolas Johnas Kirby sakė žurnalistams.

JAV gynybos sekretorius taip pat klausė, kiek tęsis tos karinės „pratybos“, tačiau S.Šoigu „nenurodė aiškaus laikotarpio“, pridūrė J.Kirby.

Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos vadovas pažadėjo, kad Maskva nesiųs pajėgų į Ukrainos rytus, o Ch.Hagelis „tikisi, kad jis laikysis šių žodžių“.

Vašingtonas vis labiau nerimaudamas stebi Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinių sienų po Maskvos karinės intervencijos Kryme.

Maskvos pažadas Vašingtonui nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina perspėjo, jog ji atsakys karine jėga, jeigu Rusija mėgins užgrobti rytinius regionus, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį sakė, kad Aljansas susirūpinęs, jog okupavusi ir aneksavusi Krymą, Rusija gali veržtis į Rytų Ukrainą.

Tuo tarpu Ch.Hagelis dar kartą paragino Rusiją mažinti įtampą ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Paklaustas, ar Pentagono vadovas paskambino S.Šoigu dėl gausėjančių Rusijos pajėgų netoli Ukrainos sienų, J.Kirby sakė: „Manau, kad tai paskatino daugelis dalykų – taip, dėl to, kad jie toliau stiprino (pajėgas), o mes nebuvome įsitikinę, ar aiškiai numanome jų ketinimus.“

Skaityti daugiau...

Papasakojo, ko bijo V. Putinas

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-03-21

Trečiasis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bijo trijų dalykų.

Taip buvęs valstybės vadovas teigė viename interviu TV laidoje, praneša unian.net.

„Putinas bijo trijų dalykų. Pirma, ko jis labiausiai bijo, – savo tautos, rusų reakcijos. Antra – pasaulio bendruomenės reakcijos“, – pabrėžė V. Juščenka.

Į pastabą, kad iš Rusijos prezidento pareiškimų nepanašu, jog jis bijo pasaulio bendruomenės reakcijos, V. Juščenka atsakė: „Dar ne vakaras.“

„Tai vaidyba (vieši pasisakymai). Aš įsitikinęs, kad jis jau kelias naktis nemiega, nes atidarė tokią skrynią, kurią labai sunku uždaryti. Prieš jį – visas pasaulis“, – sakė V. Juščenka.

Skaityti daugiau...

Seimo pakviesti ekspertai: referendumo tekstas prieštarauja Konstitucijai

lzinios.lt 2014-03-20

Re­fe­ren­du­mo dėl že­mės par­da­vi­mo teks­tas prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. To­kią iš­va­dą pa­da­rė ir par­la­men­tui ket­vir­ta­die­nį pa­tei­kė Sei­mo pa­tvir­tin­ti še­ši tei­sės eks­per­tai. Prem­je­ras sa­ko, kad to­kios iš­va­dos esan­čios sig­na­las žmo­nėms, kaip jie tu­rė­tų elg­tis per re­fe­ren­du­mą.

„Jei­gu prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, tai Lie­tu­vos pi­lie­čiai tu­ri lai­ky­tis Kons­ti­tu­ci­jos ir va­do­vau­tis mū­sų Lie­tu­vos tei­se“, - Sei­me žur­na­lis­tams sa­kė Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Eks­per­tams pa­da­rius iš­va­dą, kad re­fe­ren­du­mo teks­tas ne­ati­tin­ka Kons­ti­tu­ci­jos, par­la­men­tas šią iš­va­dą pa­skel­bia vi­suo­me­nei, ta­čiau ji ne­ga­li bū­ti pa­grin­das ne­skelb­ti re­fe­ren­du­mo.

„Dau­gy­bė re­fe­ren­du­mui tei­kia­mų nuo­sta­tų ne­de­ra su ki­to­mis Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­to­mis - joms prieš­ta­rau­ja", - BNS sa­kė vie­nas eks­per­tų - My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Kons­ti­tu­ci­nės ir ad­mi­nis­tra­ci­nės tei­sės ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius.

Pa­sak jo, Kons­ti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­ja nuo­sta­ta, ku­ri drau­džia dir­ba­mą ir ki­to­kią že­mę par­duo­ti už­sie­nio pi­lie­čiams ir ju­ri­di­niams as­me­nims.

„Da­bar ir Lie­tu­vos ju­ri­di­niai as­me­nys tu­ri že­mės. No­ri­ma įtvir­tin­ti, kad jie ne­ten­ka šios tei­sės. Tai koks šios nuo­sa­vy­bės li­ki­mas - ar ju­ri­di­niai as­me­nys Lie­tu­vos ga­lės to­liau ją tu­rė­ti ar tu­rės par­duo­ti vals­ty­bei ar­ba pi­lie­čiams. Ki­taip ta­riant, ar vals­ty­bė na­cio­na­li­zuos tą že­mę iš bend­ro­vių, įmo­nių, įstai­gų, ar jie ir to­liau ga­lės tu­rė­ti. Eks­per­tų gru­pė ne­sup­ra­to, ką no­ri pa­sa­ky­ti re­fe­ren­du­mo or­ga­ni­za­to­riai“, - tei­gė V.Sin­ke­vi­čius.

Skaityti daugiau...

K. Jovaišas. Panka pretenduoja į mesiją?

Karolis Jovaišasdelfi.lt 2014-03-20

 

Referendumas prieš žemės pardavimą užsieniečiams, nespėjęs į gegužės 25 d. įvyksiantį Europos Parlamento rinkimų traukinį, yra pasmerktas. Jo laukia paskutinė stotelė – visuotinės piliečių apklausos panteonas „Nutrūkusi styga“. Tai, kad šis referendumas neįvyks dėl menko piliečių aktyvumo, yra veikiau ne prognozė, o patirtimi grindžiamas fakto konstatavimas.

Neigiamas rezultatas taip pat rezultatas. Nepaisant to, jog posovietinė visuomenė yra nusivylusi bei susiskaldžiusi, o dalis žmonių jaučia nostalgiją tai sistemai, kuri juos žiauriai išprievartavo, tačiau vyraujanti šioje visuomenėje vis dėlto yra provakarietiška orientacija. Sveiko proto nepraradę žmonės suvokia, kad narystė ES duoda Lietuvai daugiau naudos nei žalos. 

Tiesa, daugiau nei pusė Lietuvos piliečių pasisako už draudimą parduoti žemę užsieniečiams. Jų poziciją lemia siekis išsaugoti tautinį tapatumą ir sentimentalūs jausmai, o ne racionalus šio draudimo padarinių įvertinimas. Kita vertus, tokių padarinių grėsmė kelia žmonėms intuityvią baimę ir nerimą, o tai sulaiko juos nuo dalyvavimo referendume. 

Pankizmas: trečio kelio paieška

Evangelijoje sakoma: kas nori išsaugoti gyvybę, tas ją praras. Perfrazuojant Evangeliją, galima teigti: kas nori išsaugoti absoliutų tautinės valstybės savarankiškumą, tas jį praras. Kitaip nei geležinkelyje, kur vienodai sėkmingai galime naudotis skirtingomis vėžėmis, politikoje mes priversti apsispręsti, kokią vėžę renkamės – europietišką ar rusišką. Trečio kelio nėra. 

Tačiau visi graudūs profesionalių raudotojų verkšlenimai, raginantys apginti tautinį tapatumą išreiškiančias vertybes, o ypač žemės ir lito referendumai, rodo priešingą tendenciją – trečio kelio paiešką. Ši paieška nėra grįžimas prie savo ištakų ir šaknų, kaip paprastai manoma. Tai veikiau gynybinio pobūdžio atsakas į lietuviams būdingą savęs žeminimą ir niekinimą.

Neigiamai save vertinantys žmonės yra labiau pažeidžiami, agresyvesni, turi potraukį patirti psichines kančias ir polinkį teisti kitus. Tokiam visuomenės dvasinę sveikatą žalojančiam menkavertiškumo sindromui reikalinga atsvara. Tautininkų ideologija, kurią pagal jų lyderio pavardę galima įvardyti terminu „pankizmas“, ir yra ta atsvara. Psichologiniu požiūriu ji naudinga.

Tuomet, kai tautos savivertė yra nuleista žemiau grindų, žodžiai apie būtinumą apginti savo žemę ir litą, dorą ir šeimą, krinta į paguodos ištroškusią ir godžiai jos laukiančią dirvą. Tokie žodžiai iš dalies pašalina piliečių nerimą keliančius jausmus bei mintis, padeda suvokti save palankiai bei pakylėja jų savivertę į aukštesnį lygį.

Skaityti daugiau...

Aleknonis: tikėtis ko nors „karštesnio“ iš Vakarų neverta

alfa.lt 2014-03-19

 

„Tikėtis, kad bus kažkoks atsakymas staiga, būtų naivu, bet ilgalaikio, apgalvoto atsakymo labai tikiuosi ir manau, kad jis bus“, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gintaras Aleknonis, komentuodamas galimą Vakarų reakciją į Rusijos aneksuotą Krymą. „Leistis į karą Vakarai nedrįs, o ir nereikia“, – trumpai situaciją apibūdino politologas Mykolas Drunga. Siūlome platesnį Alfa.lt pokalbį su G. Aleknoniu.

Kokia galėtų ar turėtų būti Vakarų visuomenės ir politikų reakcija, Rusijai į savo „motinišką“ glėbį priėmus Krymą, atplėšiant jį nuo Ukrainos?

Lukterėkime kokią valandą ir ta reakcija bus. Nors situacija yra sudėtinga, nes susipina daugelis veiksnių. Dabar ta reakcija galima tik parodyti, kaip Rusijos buvo prasižengta elementarioms demokratijos normoms.

Ar tikėtis kažko „karštesnio“? Deja, bet labai tuo abejočiau.

Kad buvo prasižengta elementarioms demokratijos normoms, buvo aišku prieš savaitę ar dar anksčiau...

Kai įžengė kariuomenė į Krymą, svetimą teritoriją, kai kariuomenei prižiūrint rengiamas referendumas, tai visi mato, kas vyksta, visiems didžiausios paralelės kyla su Sudetų vokiečiais (1938 m. nacistinė Vokietija atplėšė nuo Čekoslovakijos Sudetų kraštą, kuriame gyveno vokiečių mažuma – Alfa.lt past.) bei Miuncheno suokalbiu.

Šiuo metu kyla svarbus klausimas, kaip išvengti antrojo Miuncheno suokalbio. Tai būtų svarbiausias demokratinėms valstybėms iškylantis uždavinys. Uždavinys yra neįteisinti dabartinės padėties. Ir teisiškai, ir morališkai.

Skaityti daugiau...