Ar galėtų Rusijos kariniai lėktuvai skristi be ukrainietiškų dalių?

„Antonov An-70“15min.lt 2014-04-28

Rusijos karinės pajėgos pasikliauna ukrainietiškais varikliais, ginklais ir orlaiviais. Kijevas, baimindamasis invazijos į Ukrainos Rytus, paskelbė nutrauksiantis karinį bendradarbiavimą su Rusija. Rusijos pajėgos, išrikiuotos rytiniame Ukrainos pasienyje, turi problemą: jos naudojasi detalėmis, kurios pagamintos Ukrainoje, ir kurias vis dar Rusijai tiekia Ukrainos įmonės, rašo „The Cristian Science Monitor“.

Laikinoji Ukrainos vyriausybė perspėjo, kad ji gali nutraukti ginkluotės tiekimą Rusijai. „Produkcijos Rusijai, kuri vėliau gali būti nukreipta į mus, gamyba būtų visiška beprotybė“, – mėnesio pradžioje pareiškė Ukrainos pirmasis premjero pavaduotojas Vitalijus Jarema.

Ekspertai teigia, kad toks Kijevo sprendimas padarytų didelę žalą Rusijos kariniams pajėgumams. Visų pirma, žymiai išaugs kariuomenės modernizavimo kaina. Kariuomenės įrangą atnaujinti Kremlius įsakė po 2008 metų Rusijos karo su Gruzija. 

Skaityti daugiau...

Krutant Visagino atominei, rusai vėl pučia Kaliningrado AE burbulą

veidas.lt 2014-04-29

Vos tik Lietuvos Vyriausybė žengė keletą ryžtingesnių žingsnių Visagino atominės elektrinės statybų link, iš karto sukruto Kremliaus propaganda, siekdama įpūsti oro į dar pernai sprogusį Kaliningrado atominės elektrinės statybos burbulą.

Pastaruoju metu geros žinios iš Rusijos Lietuvą pasiekia retai, bet praėjusią savaitę tokią gavome: liūdnai pagarsėjęs Kremliaus propagandinis portalas “Regnum” paskelbė “ekspertinę išvadą”, esą “Kaliningrado atominės elektrinės privalumai niekur nėra dingę”. Prieš mėnesį paskirtas naujas Kaliningrado atominės statybų direktorius (lig tol buvęs statybų vyriausiasis inžinierius) Vitalijus Trutnevas patikino, kad “netgi Kaliningrado srities visiškos [energetinės] izoliacijos atveju atominė elektrinė išlieka ekonomiškai patraukli galimiems elektros energijos vartotojams, nes gali pasiūlyti pigiausią elektros energiją visame regione”.
Na, o toliau sekama ta pati pasaka apie tai, kad Baltijos šalys dar gali apsigalvoti ir viena ar kita forma tapti Kaliningrado atominės elektrinės projekto dalininkėmis – ar išpirkdamos dalį akcijų, ar tiekdamos įrenginius bei paslaugas statyboms, ar tiesiog pirkdamos pigią būsimos atominės elektrinės gaminamą elektros energiją.
Detaliai perpasakoti neverta, nes Lietuvoje apie šią menamo bendradarbiavimo su “Rosatom” naudą trejetą metų pasakojo tokie Rusijos energetikų interesų lobistai Seime, kaip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė, LSDP prezidiumo narys Mindaugas Bastys (pernai vedžiojęs Seimo ir Vyriausybės koridoriais “Rosatomo” vadovų delegaciją), Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis, žinomas verslininkas Andrius Janukonis ir jo sąjungininkas Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Skaityti daugiau...

Dalia Grybauskaitė: Jonas Paulius II mums kartoja – „nebijokite!“

prezidentė Grybauskaitėbernardinai.lt 2014-04-28

Popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizacijos Mišiose dalyvavo daugiau kaip šimtas oficialių valstybinių delegacijų; tarp jų 24 delegacijos, vadovaujamos valstybės vadovų. Lietuvai atstovavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Netrukus po iškilmingos kanonizacijos šv. Petro aikštėje pabaigos įrašėme trumpą Lietuvos valstybės vadovės pasisakymą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: RealAudioMP3 

Ypatingai reikšmingi abu popiežiai, o Joną Paulių II turbūt atsimena kiekvienas Lietuvos žmogus ir jį mini širdyje, todėl, kad jis mylėjo Lietuvą, buvo mūsų draugas ir mūsų gynėjas dar tuo metu, kai mes gyvenome sovietinės okupacijos laikais. Svarbu ir tai, kad šis popiežius pirmasis atvyko į Lietuvą ir aplankė mus labai mums svarbiu metu, kai buvo iš Lietuvos ką tik išvesta rusų okupacinė kariuomenė. Jis išliko kiekvieno mūsų, lietuvio, širdyje. Popiežius laimino Lietuvą, pabučiavo Lietuvos žemę. Manau, kad kiekvienas Lietuvoje tai atsimena ir todėl man taip pat atstovauti Lietuvai šiandien čia, Vatikane, buvo labai svarbu.

Skaityti daugiau...

Rusas nefašistas, rusas europiniame užsienyje

lzinios.lt 2014-04-26

Ru­sų tau­tos is­to­ri­jo­je bu­vo kil­nių as­me­ny­bių, hu­ma­nis­tų ir de­mo­kra­tų. Puo­se­lė­ta idė­jų apie ki­to­kį - drau­gys­tės ir bro­ly­bės - pa­sau­lį, apie gra­žų lais­vų­jų tau­tų sam­bū­vį ir bend­ra­dar­bia­vi­mą. Ru­si­ja tarp jų bū­tų kaip ki­tos, lais­va ir de­mo­kra­ti­nė, o ka­dan­gi di­des­nė, tai su di­des­ne at­sa­ko­my­be bend­ram gė­riui.

Mes nie­ka­da ne­pa­mir­ši­me 300 tūkst. ru­sų pro­tes­tuo­to­jų Mask­vos gat­vė­se ir aikš­tė­se po Sau­sio 13-osios žu­dy­nių: „Ša­lin ran­kas nuo Lie­tu­vos!“

Ta­čiau il­gus lai­kus reiš­kė­si ir ki­to­kios, be­maž vi­siš­kai prieš­in­gos, vi­zi­jos bei kon­cep­ci­jos. Tarp jų - ru­siš­ko­ji tau­ti­nė ir vals­ty­bi­nė kse­no­fo­bi­ja. Pa­gal ją ki­tos tau­tos ir ap­link Ru­si­ją esan­čios vals­ty­bės - na­tū­ra­lios prieš­ės. Jos tu­rin­čios bū­ti pa­lauž­tos ir pa­jung­tos, ge­riau­siai - įjung­tos (in­kor­po­ruo­tos), su­ru­sin­tos („so­vie­ti­zuo­tos“), o gal­būt tie­siog pa­nai­kin­tos. Geog­ra­fi­nė plė­tra ir ka­ri­nė ga­ly­bė, ne žmo­nių ge­ro­vė, ta­po vals­ty­bės pra­sme. Im­pe­ra­to­riai ma­tė sa­vo val­das „i­ki vi­sų jū­rų“, dva­ro ideo­lo­gai skel­bė Ru­si­jos ypa­tin­gu­mą, dan­gaus lem­tą val­dy­to­jų he­ge­mo­ni­ją ir mi­si­ją sa­vaip tvar­ky­ti pa­sau­lį. De­ja, šių idė­jų trau­ka reiš­kė­si stip­riau už aną, hu­ma­nis­ti­nę. Ru­si­ja da­rė­si kai­my­nų ne­lai­me.

Da­bar­ti­nis tarps­nis - tai Ru­si­jos pa­si­rin­ki­mo di­le­ma. Ar at­si­sa­ky­ti il­ga­lai­kio im­pe­ria­liz­mo ir že­my­ni­nio ko­lo­nia­liz­mo, jau „tra­di­ci­nės“ he­ge­mo­ni­jos bei pa­sau­lio tvar­ky­mo am­bi­ci­jų, ar to­liau tęs­ti to­kią abe­jo­ti­ną ge­ro­vę sau - ne­lai­mę ki­tiems? Šian­die­nos Krem­lius - te­bus tai val­do­vų ir eli­to me­ta­fo­ra - ro­do ap­sisp­ren­di­mą, de­ja, tęs­ti kai­my­nų ne­lai­mę bet ko­kia kai­na, ne­at­si­sa­ky­ti im­pe­ri­nių he­ge­mo­ni­nių sie­kių ir net at­sig­rob­ti at­gal že­mes bei tau­tas, kas ka­da nors val­dy­ta ir „pra­ras­ta“.

Skaityti daugiau...

K. Masiulis. Ar Lietuvos interesas yra Jungtinės Europos Valstijos?

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2014-04-28

 

Ukrainos krizė parodė, kad nors kalendoriuje jau XXI a., tačiau XIX a. metodai dar nenurašyti.

Teritorijų grobimas vis dar yra kai kurių valstybių darbotvarkėje. Fašizmas ir autoritarizmas įgavo naujas formas, o demokratinės valstybės nepajėgia apginti tarptautinių sienų nuo agresorių. Šioje šviesoje Lietuva turi persvarstyti savo prioritetus ir kaip svarbiausią įvardinti valstybės saugumą. Ar yra kokių nors dar neišnaudotų tarptautinės politikos priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti mūsų saugumą? 


Lietuva pasienio valstybė

Lietuva jau pasimokė iš tarpukario nesėkmės ir nuo pat 1990 m. yra apsisprendusi būti Vakarų pusėje, atmesdama net mintį likti neutralia. Šiandien galime patvirtinti, kad tokia strategija buvo teisinga. Bandžiusios ieškoti „trečiojo kelio“ Baltarusija ir Ukraina patyrė fiasko ir vis tiek turi pasirinkti tarp Rytų arba Vakarų.

Suprasdami, kad esame pasienio valstybė, dėjome visas įmanomas pastangas, kad Lietuva taptų Vakarų pasaulio dalimi. Mums pavyko įgyvendinti strateginius tikslus, tapti NATO ir ES dalimi. Tai ženkliai sustiprino mūsų saugumą. Tačiau tuo Lietuvos integracija į Europą nesibaigė, kaip ir negalima sustoti nuolat stiprinant valstybės saugumą. Šiandien vykdome intensyvų energetinių sistemų sujungimą su Vakarais. Dar neturime euro, nėra tinkamai susieti keliai ir geležinkeliai. Tačiau greta mūsų vidaus politikos priemonių, yra tokių, dėl kurių anksčiau buvo didesnių abejonių.

Skaityti daugiau...

Oficiali pavardė – tik lietuviškai, kita kalba – „suvenyras“ pase

lzinios.lt 2014-04-28

Kal­bi­nin­kai tei­gia, kad var­do ir pa­var­dės įra­šas do­ku­men­te – itin svar­bi as­mens ta­pa­tu­mo žy­mė. Po­li­ti­kų siū­ly­mai leis­ti as­men­var­džius ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, pa­sak Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to (LKI) moks­li­nin­kų, iš­plės­tų ofi­cia­liai nau­do­ja­mą rai­dy­ną, o tai su­kel­tų di­džiu­lę su­maiš­tį. Esą net vie­na as­men­var­dy­je ne­tei­sin­gai su­pras­ta rai­dė ga­li tu­rė­tų liūd­nų pa­sek­mių.

As­men­var­džių ra­šy­mas as­mens do­ku­men­tuo­se, pa­sak kal­bi­nin­kų, pa­sta­ruo­ju me­tu it karš­ta bul­vė mė­to­ma tarp po­li­ti­kų, tei­si­nin­kų ir kal­bos spe­cia­lis­tų. Val­dan­čių­jų so­cial­de­mo­kra­tų par­eng­tas Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas pro­jek­tas, ku­riuos siū­lo­ma, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių as­men­var­džiai jų pra­šy­mu ga­lė­tų bū­ti ra­šo­mi ir ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, kol kas dar ne­pra­dė­tas svars­ty­ti. Esą lau­kia­ma at­slūgs­tan­čios po­li­ti­nės įtam­pos pa­si­bai­gus pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mams.

Ta­čiau kol po­li­ti­kai ruo­šia­si ar­šiam mū­šiui dėl as­men­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se, kal­bi­nin­kai tei­gia, kad vi­suo­me­nė vis dar nė­ra pa­kan­ka­mai iš­gir­du­si spe­cia­lis­tų nuo­mo­nės. Penk­ta­die­nį sa­vo po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu iš­dės­tė LKI, su­ren­gęs vie­šą dis­ku­si­ją dėl var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Išvaduokite Vilnių nuo žaliųjų žmogeliukų senelių!

Vyčio ir NATO vėliavos ant Žaliojo tiltodelfi.lt 2014-04-28

Saulėtos ir šiltos ankstyvo pavasario dienos išryškina miesto detales: švyti balta Katedra, ant žaliuojančio kalno raudona Gedimino pilis, šešėliai lūžta nuo lauko kavinių skėčių, žiedais lyg varškės kąsniais apkibusios sakuros, o šalia jų melsvu plienu vingiuoja upė. Vienas tiltas per tą upę nudažytas žaliai, o ant jo keturių kampų riogso parūdiję stovylos.

Keturi kampai – tai keturios stalininio socializmo atramos: išbuožinti valstiečiai („Žemės ūkis“, aut. Bernardas Buračas ir Petras Vaivada), agresyvios sukarintos valstybės galią kuriantis proletariatas („Statyba ir pramonė“, aut. Napoleonas Petrulis ir Bronius Vyšniauskas), jaunoji karta, kurios mąstymo laisvė išmušama ideologiniu botagu („Besimokantis jaunimas“, aut. Juozas Mikėnas ir Juozas Kėdainis); o virš visų aukščiausiai iškilę ginkluoti šio komunistinio rojaus prižiūrėtojai, okupanto batu trypiantys pusę tuometinės Europos („Taikos sargyboje“, aut. Bronius Pundzius).

Visų keturių atraminių kampų kuriamoji energija buvo prievarta. Ir pats vaizduojamasis buvo prievartos tvarinys, ir patys skulptoriai šiais darbais tik liudijo savo paklusnumą okupanto jėgai. Žmogaus kaip asmenybės tai visuomenei nereikėjo, todėl net autorių individualumas ištrintas, ir rodosi, jog stovylos atkeliavo nuo konvejerio. Tokio tipo balvonais komunistai žymėjo visas savo valdomas žemes, kaip šunys žymi savo teritorijas.

Virš visos geležinės ketveriukės, aukštinančios košmarą, iš kurio smarkiai nukraujavusi Lietuva vis dėlto ištrūko, vaiskiame pavasario danguje plevėsuoja keturios vėliavos. Viename krante – skaisčiai raudonu lauku šuoliuoja po okupacijos sugrįžęs Vytis, kitame krante – mėlynas santūrus galingosios NATO ženklas. Jau dešimtmetis, kaip Lietuva yra NATO narė, ir tik šios organizacijos skydas šiandien leidžia mums apsisaugoti nuo nekviestų žaliųjų žmogeliukų, kurie klaidžioja po rytų Ukrainą.

Skaityti daugiau...

Kinai bando Kremliaus kantrybę

lzinios.lt 2014-04-28

Ru­si­ja kruopš­čiai ruo­šia­si at­sar­gi­niam pla­nui. Jei dėl įvy­kių Ukrai­no­je Eu­ro­pa vis dėl­to at­gręš nu­ga­rą Krem­liui, sa­vo du­jas Va­ka­rams už­su­ku­si Ru­si­ja ti­ki­si pa­si­suk­ti 180 laips­nių kam­pu ir jas pa­siū­ly­ti kai­my­nei Ki­ni­jai. Ki­nai džiau­gia­si ga­li­mais pa­lan­kiais ener­ge­ti­kos san­do­riais su Mask­va, ta­čiau šok­ti pa­gal ru­siš­ką dū­de­lę ne­ke­ti­na. Jie dik­tuo­ja sa­vo są­ly­gas Krem­liui.

Ne­slūgs­tan­ti įtam­pa dėl Ukrai­nos ra­gi­na Krem­liaus po­li­ti­kus ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų Eu­ro­pos ener­ge­ti­kos rin­kai. Nors ir ma­žai ti­kė­ti­na, ta­čiau eg­zis­tuo­ja ti­ki­my­bė, kad Va­ka­rai pra­dės tai­ky­ti rim­tas eko­no­mi­nes sank­ci­jas Ru­si­jai, o ši joms at­sa­kys už­suk­da­ma du­jų kra­ne­lį. No­rint ap­sid­raus­ti, Krem­liui bū­ti­na ieš­ko­ti pir­kė­jų ki­tur. Rim­čiau­sia kan­di­da­tė, ga­lin­ti pa­deng­ti vi­są Ru­si­jos eks­por­to Eu­ro­pai rin­ką, yra jos kai­my­nė Ki­ni­ja.

Kol kas su­nku pa­sa­ky­ti, ar Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui pa­vyk­tų Ki­ni­jai taip pat sėk­min­gai kaip eu­ro­pie­čiams kas­met par­duo­ti 130 mlrd. ku­bi­nių me­trų du­jų. De­ry­bų bū­ta ir anks­čiau, ta­čiau ru­siš­kos du­jos į Ki­ni­ją iki šiol te­ka itin van­giai (2012 me­tais ru­siš­kos du­jos su­da­rė vos 1,2 proc. vi­so Ki­ni­jos du­jų im­por­to).

Ne­su­si­ta­ria ei­lę metų

Aš­tuo­ne­rius me­tus Pe­ki­nui ir Mask­vai nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­da­ry­ti du­jų san­do­rio. Ru­sai siū­lo ko­ne tas pa­čias kai­nas ir są­ly­gas, ku­rio­mis pre­kiau­ja du­jo­mis su Eu­ro­pa. Ta­čiau ki­nams to­kios są­ly­gos – nė kiek ne prie šir­dies. Jie rei­ka­lau­ja žy­miai pa­lan­kes­nių ta­ri­fų.

Skaityti daugiau...