Britų žurnalistas Edwardas Lucasas: „Turime puikią progą sunaikinti kagėbistinį V.Putino režimą – reikia tik pakelti jam karo kainą“

Edwardas Lucasas15min.lt 2014-04-09

Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas buvo vienas pirmųjų, kuris dešimtajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje perspėjo Vakarus, kad sovietinio sukirpimo asmenys Maskvoje gudriai naudojasi Vakarų deklaruojamu pasitikėjimu Rusija. Dvi jo knygos pavadintos „Apgaulė: šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ ir „Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“. Interviu „Ukrainian Week“ E.Lucasas pareiškė, kad dabar – bene geriausia galimybė sugriauti Vladimiro Putino režimą ir sunaikinti nusikaltėlių, verslininkų ir kagėbistų valdymą Rusijoje.

– Kada prasidėjo naujasis šaltasis karas?

 – Manau, naujasis šaltasis karas realiai prasidėjo prieš kelerius metus, ir Vakarai padarė didelę klaidą manydami, kad Rusija yra visiškai pasikeitusi po 1991-ųjų. Deja, mes pamatėme čekistinės valstybės grįžimą – netgi Boriso Jelcino valdymo metais. Tuomet iškilo Aleksandras Koržakovas, buvęs KGB majoras ir prezidento apsaugos tarnybos vadovas, ir Jevgenijus Primakovas, vadovavęs Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai ir buvęs premjeru 1998–1999 metais. 

Situacija dar pablogėjo, kai Vladimiras Putinas ir jo KGB draugai iš Sankt Peterburgo perėmė Maskvą, ir nuo to laiko viskas eina tik blogyn.

Manau, skirtumas nuo senojo šaltojo karo yra toks, kad jame vyko labai aštri karinė ir ideologinė konfrontacija. Naujasis šaltasis karas sukasi apie Rusijos pinigų Vakaruose panaudojimą siekiant suskaldyti Vakarus ir pasinaudoti energetika kaip ginklu.

Taigi, yra skirtumų, tačiau, kaip matome iš situacijos Ukrainoje, senasis ir naujasis karas vis labiau panašėja.

Skaityti daugiau...

NATO trigubai sustiprins Baltijos šalių oro policijos misiją

Amerikiečių naikintuvai F-15C Eagledelfi.lt 2014-04-09

 

NATO nuo ateinančio mėnesio sustiprins Aljanso rytinių narių gynybą, dislokuodama trigubai daugiau nei įprasta naikintuvų Baltijos šalyse, antradienį nurodė vienas NATO kariškis.

Baltijos šalyse paprastai dislokuojami keturi NATO naikintuvai, tačiau Jungtinės Valstijos, kurios šiuo metu atsakingos šio regiono oro erdvės policijos misiją, šias pajėgas padidino iki 10 naikintuvų F-15.

Padidėjusios įtampos su Rusija dėl Ukrainos krizės sąlygomis tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad Aljansas vykdo savo įsipareigojimus prisidėti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos, padidėjus nerimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Ateinantį mėnesį prasidėjus kitam Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos etapui, Baltijos šalyse dislokuojamų NATO naikintuvų Baltijos padaugės iki 12 – jų bus triskart daugiau nei įprasta, sakė Aljanso kariškis.

Intensyvesnis patruliavimas virš Baltijos šalių yra dalis plano sustiprinti Aljanso sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą ore, sausumoje ir jūroje, kurį NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove’as (Filipas Bridlavas) turėtų pateikti iki balandžio 15 dienos.

Lietuva praeitą savaitę nurodė, jog šiais metais dėl Rusijos karinių orlaivių, priartėjančių prie Baltijos šalių oro erdvės, tenka dažniau kelti į orą NATO naikintuvus – tokių incidentų dabar įvyksta maždaug po vieną per savaitę.

Skaityti daugiau...

Kodėl Europa neskuba bausti Rusiją už agresiją prieš Ukrainą

veidas.lt 2014-04-09
Didžiųjų Europos valstybių siekis bendradarbiauti su Rusija yra šimtametis strateginis interesas, kurio pakirsti nepajėgė nei Jungtinės Valstybės šaltojo karo laikais, nei, juo labiau, negali pakirsti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Dar gerokai iki Krymo okupacijos ir aneksijos, kuomet Maidane liepsnojo padangos, dažnas ukrainietis klausdavo atvykėlių iš Lietuvos: Kodėl Europa mums nepadeda? Kodėl Prancūzijai ar Italijai

visiškai nerūpi, ką Ukrainoje išdarinėja Rusija? Kodėl Vakarai negali veikti kartu ir Amerika sako “kruškime Europą”, nes ši tikrai nesiims padėti Ukrainos demokratijai? Po to, kai Maidano pergalė išvirto atvira Rusijos agresija, dažnas Europos politikas ar žurnalistas apie naująją Ukrainos valdžią prabilo Kremliaus propagandos žodžiais. “Jie ką, nesupranta, kas įvyko” – dabar jau klausia netgi Briuselyje nebe pirmus metus dirbantys lietuviai.
Atsakymo, kad Europa myli Rusiją, jau nebepakanka. Dabar jau norisi suprasti, kodėl Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas NATO ministrų susitikime sako, kad Aljansui apskritai nereikia dislokuoti nuolatinių pajėgumų prie sienos su Rusija? Ir kodėl buvęs Vokietijos kancleris socialdemokratas Helmutas Schmidtas Rusijos veiksmus Krymo pusiasalyje vadina “visiškai suprantamais” ir kritikuoja Vakarų reakciją į krizę, ES ir JAV paskelbtas sankcija vadindamas “nesąmone”?

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europoje

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europojedelfi.lt 2014-04-08

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ne iki galo pavykęs Vakarų atsakas paskatino klausti – kodėl ES yra nuolat linkusi vykdyti nuolaidžiavimo politiką Kremliaus atžvilgiu? ES neryžtingumo Rusijos atžvilgiu akivaizdoje Lietuvos politologai ir politikos apžvalgininkai suskubo analizuoti Rusijos interesams atstovaujančių politinių jėgų tinklą Europoje.

Ir daugelio akys nukrypo į Europos radikalios dešinės politines jėgas (Prancūzijos Nacionalinį frontą, Austrijos Laisvės partiją, Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partiją), atvirai besižavinčias Vladimiro Putino Rusija ir jo siūloma tarptautinių santykių vizija. Bet ar kraštutiniai dešinieji iš tiesų yra pagrindiniai V. Putino sąjungininkai Europoje? 

 

Rusijos užsienio politiką palaikantis Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas šiandien Prancūzijos nacionalinėje Asamblėjoje (žemuosiuose rūmuose) turi 2 vietas iš 577, Senate (aukštuosiuose rūmuose) apskritą nulį iš 348 senatorių, o Nigelo Farage‘o Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, kuri, anot mūsų politikos apžvalgininkų ir politologų, irgi tarnauja Rusijos interesams, demonstruoja dar „geresnius“ rezultatus: tą patį nulį iš 650 Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų narių, bet turi net 3 lordus Lordų rūmuose iš 724. Tad jei būtent visa tai yra svarbiausios politinės jėgos, į kurias Vakarų Europoje investuoja Rusija, galima drąsiai teigti, jog V. Putinui toli idiotų ieškoti nereikia, nes tokiu atveju jis pats yra visiškas idiotas.

Be abejo, radikalių dešiniųjų politinių jėgų populiarumas Vakarų Europos visuomenėse auga, nes tai naujų socialinių ir kultūrinių lūžių XX a. pabaigos Vakarų Europoje padarinys ir tradicinės dešinės politinių partijų nesugebėjimo rasti atsakymus į šiuos iššūkius pasekmė. Iškilus iššūkiams šeimos bei gyvybės sampratai, atsiradus imigracijos problemoms, o multikultūriniam visuomenės modeliui patiriant vis daugiau nesėkmių, tradicinės centro dešinės politinės partijos iki šiol taip ir nesugebėjo pasiūlyti aiškios pozicijos dėl tolesnės visuomenės raidos vizijos. Kraštutiniams dešiniesiems pasitaikė proga užpildyti šį vakuumą. 

Vis dėlto, kalbėti apie tai, kad radikali dešinė šiandien yra reali galimybė Rusijai didinti savo įtaką Europoje yra mažų mažiausiai klaidinga. Bent jau tol, kol Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje veiks daugumos atstovavimo rinkimų sistema, kuri užkerta kelią net ir keliolika procentų rinkėjų balsų gaunančiam Nacionaliniam frontui bei Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai turėti bent kelis narius savo nacionaliniuose parlamentuose. 

Skaityti daugiau...

Kijevas: Janukovyčius finansuoja protestus Pietryčių Ukrainoje

lzinios.lt 2014-04-09

Pro­ru­siš­kų ak­ty­vis­tų ma­si­niai pro­tes­tai Ukrai­nos pie­tuo­se ir ry­tuo­se fi­nan­suo­ja­mi nu­ša­lin­to pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus, ku­ris pa­bė­go iš ša­lies ir da­bar gy­ve­na Ru­si­jo­je, an­tra­die­nį par­eiš­kė lai­ki­no­jo pre­zi­den­to Olek­sand­ro Tur­čy­no­vo ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vas Ser­hi­jus Pa­šins­kis.

„Tu­ri­me įti­ki­na­mų įro­dy­mų, kad da­bar­ti­nes ma­si­nes ak­ci­jas Pie­try­čių Ukrai­no­je fi­nan­suo­ja V.Ja­nu­ko­vy­čius ir jo žmo­nės. Taip pat įšal­dė­me de­šim­tis ban­kų sąs­kai­tų ir areš­ta­vo­me mil­ži­niš­kas lė­šas. Vi­si tie ma­si­niai mi­tin­gai yra fi­nan­suo­ja­mi“, – sa­kė S.Pa­šins­kis per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Ki­je­ve.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo specialiai bloginami

lzinios.lt 2014-04-08

Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis at­me­ta Len­ki­jos Se­na­to pir­mi­nin­ko prie­kaiš­tus dėl dvi­ša­lių san­ty­kių prob­le­mų, ir tei­gia, kad jie bu­vo blo­gi­na­mi są­mo­nin­gai.

Taip bu­vęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Lands­ber­gis ko­men­ta­vo Len­ki­jos Se­na­to pir­mi­nin­ko Bog­da­no Bo­ru­se­wic­ziaus an­tra­die­nį Vil­niu­je iš­sa­ky­tas min­tis, esą po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Są­jū­džio ideo­lo­gai at­kū­rė prieš­ka­ry­je vy­ra­vu­sį prieš­iš­ku­mą Len­ki­jai.

„Aš ma­nau, kad tai ne­ati­tin­ka ti­kro­vės (…). At­ku­riant Lie­tu­vos Res­pub­li­ką po So­vie­tų Są­jun­gos, mū­sų san­ty­kiai bu­vo la­bai ge­ri, nie­ko pa­na­šaus į tai, kad bū­tų no­ri­ma at­kur­ti prieš­ka­ri­nius mo­de­lius“, - BNS an­tra­die­nį sa­kė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys V.Lands­ber­gis.

Jis pri­mi­nė, jog su Są­jū­džio de­le­ga­ci­ja pats vy­ko į Var­šu­vą, kur bu­vo pa­si­ra­šy­ti do­ku­men­tai dėl Lie­tu­vos-Len­ki­jos san­ty­kių. Ta­čiau dvi­ša­liams san­ty­kiams, pa­sak jo, kliu­dė Vil­niaus kraš­to vie­tos sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai.

„Aiš­ku, mes tu­rė­jo­me prieš akis ti­kro­vę, kad da­lis Lie­tu­vos len­kų bu­vo vei­kia­mi se­no­sios ko­mu­nis­ti­nės no­menk­la­tū­ros. Ta no­menk­la­tū­ra bu­vo ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių val­džia. Jie kal­bė­da­vo len­kų var­du ir tai ne­bu­vo drau­giš­kas kal­bė­ji­mas at­kur­tos Lie­tu­vos ad­re­su. Bet Lie­tu­va sten­gė­si pa­lai­ky­ti to­le­ran­tiš­kus san­ty­kius, minkš­tin­ti juos, ne­at­sa­kant į iš­puo­lius“, - sa­kė V.Lands­ber­gis.

Skaityti daugiau...

J.Tvaskienė: Į Europą – pasikinkius prezidentą

lzinios.lt 2014-04-09

Lie­tu­vos po­li­ti­kos vir­šū­nės vis dėl­to ga­lė­tų ne­be­juo­kin­ti žmo­nių ir su­si­tar­ti, kad ge­gu­žės 11 die­ną su­pla­nuo­ta įžan­ga į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, kaž­ko­dėl va­di­na­ma pre­zi­den­to rin­ki­mais, yra tuš­čias mo­kes­čių mo­kė­to­jų, o ir par­ti­nių, pi­ni­gų švais­ty­mas. Rea­ly­bė­je pre­zi­den­to pos­to sie­kia vie­nas (-a) kan­di­da­tė, ki­ti, ga­lin­tys su ja var­žy­tis, rea­liai to ne­no­ri, o kas no­rė­tų – ne­ga­li, tie­siog ne­pa­tem­pia. 

Di­des­nių­jų par­ti­jų va­do­vai (be­je, tie, ku­rie su­pra­to pa­si­kei­tu­sias žai­di­mo tai­syk­les) pa­sis­ten­gė iš su­sik­los­čiu­sios si­tua­ci­jos iš­spaus­ti mak­si­ma­lią nau­dą. Ne sie­kiant jau užim­to pre­zi­den­to pos­to. Ant kan­di­da­tų į nie­ka­da ne­bū­si­mus pre­zi­den­tus spran­do par­ti­jai jo­jant į Eu­ro­pą, į iš­sva­jo­tą Bend­ri­jos Par­la­men­tą.

Pir­miau­sia apie tuos, ku­rie su­pra­to. So­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius dar per­nai tvir­tai par­eiš­kė ne­no­rin­tis nie­ko ki­to, kaip va­do­vau­ti Vy­riau­sy­bei. Ir at­lai­kė ne tik Vy­te­nio And­riu­kai­čio is­te­ri­kas, bet ir par­ti­jos in­tri­gan­tų sal­džias liaup­ses sten­gian­tis įvi­lio­ti ne­mie­lą va­do­vą į pre­zi­den­to rin­ki­mų spąs­tus. Re­gis, to­kį mos­tą įver­ti­no ir vie­nin­te­lė ti­kra kan­di­da­tė: pir­mą kar­tą per pen­ke­rius me­tus prieš­lai­ki­nia­me me­ti­nia­me pra­ne­ši­me A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė ir pats prem­je­ras ne­ga­vo į kai­lį. Tei­sy­bę sa­kant, bu­vo net pa­gir­tas. Užuo­mi­no­mis, bet vis tiek.

Skaityti daugiau...

Rusijos pareigūnai paleido V.Romanovą

lzinios.lt 2014-04-08

Ru­si­jos tei­sė­sau­ga pa­lei­do par­ei­gū­nų Mask­vo­je su­lai­ky­tą di­džiau­sią ban­kru­ta­vu­sio Ūkio ban­ko ak­ci­nin­ką Vla­di­mi­rą Ro­ma­no­vą, ku­rio Lie­tu­va ieš­ko dėl įta­ri­mų di­de­lės ver­tės tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu ir iš­švais­ty­mu.

Tai BNS pa­tvir­ti­no V.Ro­ma­no­vo ad­vo­ka­tas Ado­mas Liut­vins­kas.

„Ma­no ži­nio­mis, jis yra pa­leis­tas“, - BNS sa­kė ad­vo­ka­tas. Jis tei­gė ne­ži­nan­tis Mask­vo­je esan­čio V.Ro­ma­no­vo su­lai­ky­mo ir pa­lei­di­mo ap­lin­ky­bių ir ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­nan­tis pa­si­kal­bė­ti su sa­vo gi­na­muo­ju.

„Man su­nku pa­sa­ky­ti, ar jis bu­vo su­lai­ky­tas. Ne­aiš­ku, ko­kia ten bu­vo pro­ce­dū­ra. Žur­na­lis­tų bu­vo įvar­dy­ta kaip su­lai­ky­mas. Aš ne­ži­nau, ko­dėl jis bu­vo su­lai­ky­tas, nes ne­ži­nau, ar aps­kri­tai jis bu­vo su­lai­ky­tas“, - BNS sa­kė A.Liut­vins­kas, gi­nan­tis V.Ro­ma­no­vą bau­džia­mo­jo­je by­lo­je.

Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra „In­ter­fax“ an­tra­die­nį pra­ne­šė, jog par­ei­gū­nai Mask­vo­je pir­ma­die­nį su­lai­kė 66 me­tų V.Ro­ma­no­vą, ku­rio pa­ieš­ką pa­skel­bė In­ter­po­lo Lie­tu­vos sky­rius, o ar­ti­miau­siu me­tu bus spren­džia­ma dėl jo per­da­vi­mo Lie­tu­vai.

Skaityti daugiau...