V. Landsbergis. Kijeve ir pasaulyje

V. Landsbergis. Kijeve ir pasaulyje

delfi.lt 2014-02-20

Padėtį Ukrainoje lemia piliečio Viktoro Janukovyčiaus apsisprendimas: ar jis vykdys kitos valstybės viršininko įsakymą kaip privalomą sau, ar sustos ties masinių žudynių riba.

Jokia žodžių maskuotė, jokia diktatūrinė demagogija ar samdytos provokacijos negali pakeisti savo piliečių kraujo praliejimo faktų. Kai Rusijos vadovas „kovos su teroristais“ pretekstu nutraukė teisiškai galiojančią Taikos sutartį su Čečėnijos respublika Ičkerija, tai kainavo šimtus tūkstančių, tarp jų 60.000 vaikų, gyvybių. Bet senieji smurtininkai nepajėgūs net sugalvoti ką nors nauja. Prisiminkim, kaip „Alfos“ šturmovikai atvyko į taikią komandiruotę Vilniuje, kad be jokio šūvio ir granatų išvaduotų Lietuvos užgrobtą Lietuvos televiziją. Pilnam agresijos meniu trūko bent vieno saviškio lavono, tai nušovė galbūt suabejojusį leitenantą V. Šackich iš kelių centimetrų į nugarą. Anuometinis SSRS vadovas buvo davęs pats sau leidimą naudoti Lietuvoje ginkluotą jėgą, „jeigu kils pavojus žmonių gyvybėms“, - o tokį pavojų su V. Ivanovo ar kitais „titiuškomis“, gal net prisimetusiu dabar Kijeve „dešiniuoju sektorium“ , nesunku sukelti. Taip šiandien ir V.Janukovyčius, pagrūmotas V. Putino rimbu, vaidina tautos gynėją.

Skaityti daugiau...

A. Piontkovskis: po Gruzijos – Ukraina, po Ukrainos – Baltijos valstybės

 

Andrejus Piontkovskisdelfi.lt 2014-02-21

Kremlius siekia padalinti Ukrainą ir aneksuoti Krymą, o Vakarai nesugeba sulaikyti Rusijos, nes JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika yra tokia pat bestuburė, kaip ir Europos Sąjungos (ES).

Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina žymus rusų politikos ekspertas, JAV smegenų centro Hudson Institute bendradarbis, solidarumo su Maidanu komiteto Rusijoje organizatorius Andrejus Piontkovskis.

Prognozuodamas, kaip klostysis padėtis Ukrainoje, A. Piontkovskis pažymi, kad Vladimiras Putinas nesitrauks, ir todėl daug žmonių žus. „Tačiau Kremlius nepasieks savo politinių tikslų, ir tai bus triuškinamas V. Putino užsienio politikos pralaimėjimas, turėsiantis įtakos ir vidaus politiniams procesams Rusijoje“, – svarsto politikos ekspertas.

Jo teigimu, dabartinė ES, neturinti nei ryškių politinių lyderių, nei aiškios politikos, gali neatsilaikyti prieš V. Putino vykdomą geopolitinę ekspansiją. Didžiausia Vakarų problema – ta pati, kaip ir Miunchene Hitlerį „raminusių“ Neville‘io Chamberlaino ir Édouardo Daladier: Vakarų lyderiai nesuvokia N. Putino režimo esmės ir pataikauja diktatoriui.

„Po to, kai N. Chamberlainas ir E. Daladier išvyko iš Miuncheno, Hitleris juos pavadino menkystomis. V. Putinas lygiai taip pat galvoja – ir savo aplinkoje tai sako – apie Vakarų lyderius, ypač apie B. Obamą. B. Obama – bene ryškiausias pataikavimo visiems diktatoriams pavyzdys“, – rėžia A. Piontkovskis.

– Kodėl Kijeve buvo pralietas kraujas, o Ukraina atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio? Juk Viktorą Janukovyčių vargu ar žavi Muammaro Gaddafio likimas. Kodėl jis uždegė žalią šviesą kruvinai prievartai?

Ukrainos įvykiai prasidėjo kaip taiki antikriminalinė revoliucija. Tačiau pastaraisiais mėnesiais Ukrainos valdžia vis labiau eskalavo konfliktą ir ėmėsi prievartos.

Pirmas toks atvejis buvo praėjusių metų lapkričio 30-ąją, kai buvo sumušti naktį Maidane likę studentai. Antras pasipiktinimą kėlęs valdžios veiksmas buvo žodžio laisvę naikinančių ir nepaprastąją padėtį įgalinančių represinių įstatymų priėmimas. Tai buvo padaryta gruodžio 13-ąją.

Dabartinį prievartos protrūkį taip pat sukėlė valdžia. Jūs teisus: galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, V. Janukovyčiui visa tai nėra naudinga. Tačiau jam baisų spaudimą daro Vladimiras Putinas, kuris ir sukėlė krizę Ukrainoje.

Skaityti daugiau...

Paliaubos Kijeve baigėsi: aukų skaičius perkopė 30, evakuotas vyriausybės pastatas

Paliaubos Kijeve baigėsi: aukų skaičius perkopė 30, evakuotas vyriausybės pastatasdelfi.lt 2014-02-20 10:12

 

Kijevo gatvėse baigėsi paliaubos. Stiprėja susirėmimai, nuolat auga žuvusiųjų skaičius. Naujausiais duomenimis šios dienos susirėmimai pareikalavo daugiau nei trisdešimties aukų.

Pranešama, jog ketvirtadienio rytą Maidane prasidėjo chaosas. Skelbiama apie šūvius Maidane. Esą protestuotojai apšaudė „Berkut“, o tai reiškia paliaubų pabaigą. Taip pat vyksta susirėmimai. Vietomis aktyvistai atremia Berkut“ atakas, kitur - patys šturmuoja vyriausybės pajėgų pozicijas. Pranešama, jog protestuotojai išstūmė „Berkut“ iš dalies Maidano teritorijos.

Paskelbta Rados evakuacija

Ukrainos Aukščiausioji Rada posėdžių nerengs. Paskelbta parlamento evakuacija, praneša zn.ua.

Aukšto rango pareigūnai ketvirtadienį buvo evakuoti iš pagrindinio Ukrainos vyriausybės pastato, esančio Kijevo centre, kur atsinaujino susirėmimai tarp opozicijos protestuotojų ir saugumo pajėgų, pareikalavę bent 17 aktyvistų gyvybių, pranešė vienas vyriausybės atstovas.

 

Slaptas Rusijos vaidmuo Ukrainos krizėje

bernardinai.lt 2014-02-19

Rusija apkaltino Vakarus politiniu kišimusi į Ukrainos reikalus. Maskva stengėsi vaizduoti, kad pati nesikiša į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, tačiau užkulisiuose vis tik tampė įtakos stygas. Šiandien Maskva kaltina Vakarus dėl paskutinės smurto bangos Kijeve.

Antradienį kilo patys žiauriausi opozicijos ir milicijos susidūrimai nuo pat to laiko, kai praėjusių metų lapkritį prasidėjo protestų banga. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smurtas yra „tiesioginis rezultatas“ Vakarų paramos Ukrainos opozicijai.

Iki tol Maskva bent oficialiai stengėsi demonstruoti, kad nesikiša į tai, kas vyksta Ukrainoje. Nė vienas iš svarbiausių Rusijos politikų neapsilankė Kijeve. Nė prezidentas Vladimiras Putinas, nė premjeras Dmitrijus Medvedevas neskelbė kasdienių pareiškimų, kuriais kviestų kovojančias puses pradėti dialogą. Kitaip tariant, Rusijos politikai vengė daryti tai, kuo užsiėmė Europos Sąjungos ir JAV atstovai.

Maskva kritiškai vertino Vakarų politikų keliones į Kijevą. „Man neatrodo nei teisinga, nei mandagu kasdien siųsti Vakarų emisarus“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per paskutinį Maskvoje vykusį susitikimą su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu. Prezidentas V. Putinas sausį pareiškė, kad Rusija „niekada nesikiš“ į Ukrainos reikalus.

Skaityti daugiau...

Prie Seimo suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai

lzinios.lt 2014-02-19

Dau­gy­bė ž­mo­nių tre­čia­die­nį nuo 18 va­lan­dos prie Sei­mo rū­mų rin­ko­si Ukrai­no­je nuo smur­to ­ken­čian­tiems pro­tes­tuo­to­jams par­em­ti. Sos­ti­nės Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je ­su­lieps­no­jo so­li­da­ru­mo su Ukrai­na lau­žai.

Pir­miau­sia bu­vo ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti žu­vu­sie­ji, ku­rių per dvi die­nas skai­čiuo­ja­ma jau virš 20. Sve­čiai iš Ukrai­nos at­li­ko sa­vo ša­lies him­ną. Kal­bas ant sce­nos sa­kę And­rius Ku­bi­lius, Pe­tras Auš­tre­vi­čius, Juo­zas Ole­kas ir ki­ti po­li­ti­kai pa­brė­žė, kad Ukrai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius at­sa­kin­gas už pra­lie­tą ukrai­nie­čių krau­ją, o Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­rė­tų iš­reikš­ti aiš­kią po­zi­ci­ją bei tai­ky­ti sank­ci­jas at­sa­kin­giems Ukrai­nos val­džios as­me­nims. Mi­tin­ge pa­si­sa­kė ir iš Ukrai­nos į Lie­tu­vą gy­dy­tis at­va­žia­vę nu­ken­tė­ję Mai­da­no ak­ty­vis­tai.

Pa­lai­ky­ti Mai­da­ne pro­tes­tuo­jan­čių ukrai­nie­čių so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ak­ty­viai kvie­tė ne tik ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, bet ir po­li­ti­kai. Į Ukrai­nos pa­lai­ky­mo ak­ci­jas kvie­čia­mi žmo­nės ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se. Pra­ne­ša­ma, kad prie ini­cia­ty­vos pri­si­jun­gė Jo­na­vos, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Ši­lu­tės, Rad­vi­liš­kio, Ute­nos – mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės.

Nuo lap­kri­čio pa­bai­gos vyks­tan­čiuo­se pro­tes­tuo­se per pa­sta­ra­sias dvi die­nas Ki­je­ve su­žeis­ti virš tūks­tan­čio žmo­nių, pra­neš­ta apie 26 žu­vu­siuo­sius.

Skaityti daugiau...

E. Eigirdas. Už referendumo ryškėja V. Uspaskicho ir V. Janukovyčiaus šešėliai

Jei kas atkreipė dėmesį į vieno pagrindinių referendumo organizatorių Pranciškaus Šliužo retoriką, turėjo pastebėti, kad jo kalboje labai dažni pareiškimai apie protestus. Apie juos kalbama, nors dalis valdančiosios daugumos pritaria referendumo organizavimui.

Labai nuoširdžiai referendumo idėją palaiko ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kai referendumas sulaukia tokio rimto palaikymo, išankstiniai P. Šliužo gąsdinimai protestais galėtų stebinti, jei neišanalizuotume praeityje vykusių procesų. Juk prieš 2004 m. Seimo rinkimus Rolandas Paksas tiesiog pasiaukojančiai protestavo prieš supuvusį elitą, dėl šių protestų rinkimus laimėjo R. Paksą palaikiusi Darbo partija, kuri su senais savo sąjungininkais iš socialliberalų partijos užsitikrino 50 vietų Seime.

Prieš 2012 m. Seimo rinkimus vėl vyko protestai prieš supuvusį, bet jau pedofilinį elitą ir vėl rinkimus laimėjo Darbo partija, tačiau jau tik daugiamandatėje apygardoje. Taigi, kodėl artėjantys Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimai turėtų kuo nors skirtis? Jei P. Šliužo sutelkti protestuotojai gerai protestuos, jei Loreta juos gerai gins, ir vėl įvyks stebuklas, kai tie, kurie turėtų visuomenei asocijuotis su algų „dėl savęs“ kėlimu, staiga taps pagrindiniais tautos gynėjais. Beje, tegul nesistebi vėliau tautininkai, jei po visų kovų vis tiek nesugebės peržengti rinkimų barjero, nes tam protestų neužtenka, reikia reikiamu metu turėti daug pinigų reklamai bei sugebėti užsitikrinti žiniasklaidą kontroliuojančių oligarchų paramą. Todėl didžiausia tikimybė, kad būtent tokiais gabumais išsiskiriantis V. Uspaskichas su savo ištikimais sąjungininkais bei palydovinėmis partijomis iš protestų gali išlošti daugiausia. Nebent tautininkai nuspręs tapti dar vienu V. Uspaskicho palydovu, o tuo tikrai nesinori tikėti.

Skaityti daugiau...

S. Spurga: R.Paksas – pasiklydęs Europoje

lzinios.lt 2014-02-20

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja įre­gis­tra­vo Ro­lan­dą Pa­ksą kaip pre­zi­den­to rin­ki­mų po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vį, ta­čiau da­ly­vau­ti šiuo­se rin­ki­muo­se grei­čiau­siai ne­leis. Ne­su R.Pa­kso ša­li­nin­kas, bet su­tin­ku su Stras­bū­ro teis­mo nuo­mo­ne, kad po­li­ti­ko nu­ša­li­ni­mas vi­sam lai­kui nuo par­ei­gų, su­si­ju­sių su bū­ti­ny­be duo­ti prie­sai­ką, yra ne­pro­por­cin­ga nuo­bau­da.

La­bai no­rė­tų­si, kad šio­je ab­sur­diš­ko­je ir nuo­lat tam ti­krą įtam­pą ke­lian­čio­je si­tua­ci­jo­je, į ku­rią, be­je, Lie­tu­vą įstū­mė Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT), bū­tų pa­dė­tas taš­kas. Mat R.Pa­kso by­lą narp­lio­jęs ir KT iš­aiš­ki­ni­mais rė­mę­sis Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas bu­vo pri­vers­tas kons­ta­tuo­ti, esą Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos straips­niai pa­žei­džia žmo­gaus tei­ses. Su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kad koks nors šios ap­lin­ky­bės ne­ži­nan­tis tei­si­nin­kas, ku­riam ana­li­zuo­ti bū­tų duo­ta Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja, at­ras­tų jo­je to­kią di­džiu­lę spra­gą.

Kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai, pa­sku­ti­nę aki­mir­ką at­šau­kę sa­vo par­amą ati­tin­ka­mai Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai, grei­čiau­siai pla­na­vo su­ma­žin­ti kon­ku­ren­ci­ją pre­zi­den­to rin­ki­muo­se jų re­mia­mai kan­di­da­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. Už to­kį žings­nį gal ir su­lauks jos pa­dė­kos, ta­čiau žvel­giant į at­ei­tį Lie­tu­vos po­li­ti­nė pa­dan­gė nuo to ne­pra­gied­rė­jo, juo la­biau kad šiuo me­tu R.Pa­ksas nė­ra stip­rus kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus.

Vie­nas li­be­ra­lų ly­de­rių Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius pa­skel­bė straips­nį „Ko­dėl ne­pa­lai­ky­siu Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos dėl Pa­kso“. Pub­li­ka­ci­ja in­for­ma­ty­vi ir nau­din­ga – pri­me­na­ma dau­gu­mos vi­suo­me­nės jau pri­mirš­ta des­truk­ty­vi R.Pa­kso veik­la. Ta­čiau pa­grin­di­nė au­to­riaus pa­teik­tos ana­li­zės min­tis ydin­ga: už Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są G.Ste­po­na­vi­čius ne­bal­suos, nes R.Pa­ksas yra blo­gos va­lios po­li­ti­kas. Keis­ta, kad bend­ruo­sius tei­sin­gu­mo pri­nci­pus, bal­sa­vi­mą dėl pa­grin­di­nio įsta­ty­mo, Kons­ti­tu­ci­jos, li­be­ra­las kei­čia pa­pras­tu ra­mu­nės žied­la­pių plė­šy­mu „my­liu-ne­my­liu“. Rei­kė­tų pri­si­min­ti, jog 2004 me­tais, dar ne­nu­ri­mus pre­zi­den­to ap­kal­tos skan­da­lo ais­troms, tie pa­tys ap­kal­tą su­ren­gę po­li­ti­kai pri­ėmė įsta­ty­mo pa­tai­sas, nu­ma­tan­čias, kad iš par­ei­gų pa­ša­lin­tas pre­zi­den­tas ne­ga­li bū­ti vėl ren­ka­mas į šį pos­tą pen­ke­rius me­tus. KT pri­pa­ži­no įsta­ty­mą prieš­ta­rau­jan­čiu Kons­ti­tu­ci­jai, ir ta­da Stras­bū­re, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me (EŽTT), pra­si­dė­jo pro­ce­sas, per ku­rį bu­vo kons­ta­tuo­tas žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas. Jei Lie­tu­va tei­kia pir­me­ny­bę tei­sei ir ger­bia tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mas ne­ga­li bū­ti nu­leis­tas ne­gir­do­mis.

Skaityti daugiau...

Lenkijos lietuviai jaučiasi diskriminuojami dėl mokesčių kultūrinei veiklai

lzinios.lt 2014-02-13

Sei­nuo­se gy­ve­nan­tys Len­ki­jos lie­tu­viai ket­vir­ta­die­nį ap­kal­ti­no vie­tos val­džią dis­kri­mi­nuo­jant juos dėl tai­ko­mų mo­kes­čių kul­tū­ros ir švie­ti­mo veik­lai.

Mies­te vei­kian­tis Vys­ku­po A.Ba­ra­naus­ko fon­das pra­ne­šė aps­kun­dęs Sei­nų bur­mis­tro spren­di­mą rei­ka­lau­ti 35 tūkst. zlo­tų (29 tūkst. li­tų) už ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir mo­kyk­li­nį au­to­bu­siu­ką, nors len­kiš­kos mo­kyk­los ir kul­tū­ros na­mai nuo to­kio mo­kes­čio at­lei­džia­mi.

"Tai yra mies­to me­ro pik­ty­biš­ku­mas ir ne­pa­lan­ku­mas lie­tu­vių tau­tai. Jis tu­ri tą krau­jy­je ir jo mąs­ty­mo ne­pa­kei­si­me", - BNS ket­vir­ta­die­nį sa­kė fon­do ir Len­ki­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės va­do­vas Jo­nas Vyd­ra.

Vys­ku­po A.Ba­ra­naus­ko fon­das rū­pi­na­si Lie­tu­vių na­mų Sei­nuo­se bei "Ži­bu­rio" mo­kyk­los iš­lai­ky­mu.

Pa­sak J.Vyd­ros, ku­rį lai­ką lie­tu­viai bū­da­vo at­lei­džia­mi nuo mo­kes­čio, ta­čiau pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus mies­to val­džia rei­ka­lau­ja su­si­mo­kė­ti, teig­da­ma, kad fon­do veik­la ne­tu­ri ypa­tin­gos reikš­mės vi­suo­me­nei.

J.Vyd­ra iro­ni­za­vo, kad to­kiu bū­du Len­ki­jos lie­tu­viai su­mo­kės Šal­či­nin­kų ra­jo­no val­džiai skir­tą bau­dą už teis­mo spren­di­mo nu­ka­bin­ti dvi­kal­bes gat­vių len­te­les ne­vyk­dy­mą.

Skaityti daugiau...