Suvažiavimai

Svarbu

Turinys

Registracija

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo programa

VILNIUS

Kovo 8 d., šeštadienis

10.15–18.00 val. Tradicinis šachmatų „Žaibo“ turnyras „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2014“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 24-osioms metinėms, Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose*

Kovo 9 d., sekmadienis

14.00 val.

Sakralinės muzikos valanda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Koncerte, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, dalyvaus tenoras Virgilijus Noreika, vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, muzikologas Vaclovas Juodpusis

Kovo 10 d., pirmadienis

12.00 val. Gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seime, Parlamento galerijoje*

20.00–02.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – dainos ir prisiminimai prie laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje

Kovo 11 d., antradienis

9.00 val. Gėlių padėjimas prie Kovos 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje

9.20 val. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Į Laisvę. 1988–1991 m.“ atidarymas Lietuvos Respublikos Seime, Parlamento galerijoje*

10.00 val. Iškilmingas Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje*

12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje

12.00 val. Iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune

12.15 val. Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte, Vilniuje

13.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

12.30–16.00 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose Vaikų dirbtuvėlės, meno saviveiklos kolektyvų asirodymai ir meninės kompozicijos, trumpametražių dokumentinių filmų demonstravimas, parodų lankymas

12.30 val. Šventinis koncertas „Laisvės sparnai“ Vienybės aikštėje, Kaune

14.30 val. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Konstitucijos salėje*

14.00 val. Jaunųjų atlikėjų, muzikos grupių koncertas Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje

19.00 val. Šventinis koncertas „Europa yra jėga“ Katedros aikštėje, Vilniuje

14.00 val. Koncertas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje. Dalyvauja Panevėžio rajono pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ ir jaunieji atlikėjai **

*Įėjimas su kvietimais

**Išankstinė registracija el. paštu renginiai@prezidentas.lt arba tel. (8 5) 266 4073

Skaityti daugiau...

Uniformuoti kariai Kryme prisipažino

delfi.lt 2014-03-05

Žiniasklaidoje sklandę spėliojimai, kad Krymo teritoriją kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos, patvirtino patys specialiųjų pajėgų kariai, esantys šiame Ukrainos pusiasalyje, praneša newsru.ua.

Uniformas be atpažinimo ženklų vilkintys žmonės pasivadino rusų kariškiais, taip paneigdami Rusijos prezidento Vladimiro Putino tvirtinimus, esą rusų karių Krymo autonominėje respublikoje nėra, o nepažymėtas uniformas dėvintys asmenys – vietos savigynos būriai.

Eupatorijoje išsidėstę specialiųjų pajėgų kariai davė interviu Ukrainos televizijos kanalui „UKRStreamTV“. Jame vienas į kadrą patekęs kariškis, dalinio vadas, pareiškia: „Taip, mes esame rusų kariai“.

Paklaustas, kodėl ant karių uniformų nėra atpažinimo ženklų, pareigūnas atsakė: „Todėl, kad tokia mūsų uniforma“. Paklaustas, ką rusų kariai daro Ukrainos teritorijoje, dalinio vadas atsakė: „Jūs ką, televizoriaus nežiūrite?“

Reikia pažymėti, kad specialiosios paskirties kario žodžiai visiškai prieštarauja Rusijos prezidento V. Putino tvirtinimams, anksčiau išsakytiems spaudos konferencijoje. Rusijos vadovas pareiškė, kad rusų kariai neturi nieko bendro su uniformas be atpažinimo ženklų vilkinčiais žmonėmis, pastarąją savaitę kontroliuojančiais Krymą. V. Putino teigimu, tai vietos savigynos būriai.

Skaityti daugiau...

E. Lucasas: nuo karo mus gali skirti kelios valandos

delfi.lt 2014-03-03

Vakarų reakcija į Rusijos demaršus Kryme ir manevrus Kaliningrado srityje turi būti staigi, griežta ir aiški, interviu DELFI teigė „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

Labiausiai E. Lucasui nerimą kelia Rusijos ultimatumas Ukrainos kariams. Jį ir vis labiau kylančią įtampą Kryme DELFI pašnekovas apibūdina keliais žodžiais: „Vladimiras Putinas išprotėjo“.

Ultimatumas – per žingsnį nuo karo

Rusijos Juodosios jūros laivynas Ukrainos pajėgoms Kryme iškėlė ultimatumą – pasidavimas iki 5 val. ryto antradienį, Lietuvos laiku, arba šturmas. Tokią perspektyvą E. Lucasas vadina siaubinga.

„Tai patvirtina mano baisiausias baimes dėl šios situacijos. Tikrai svarstau, ar V. Putinas išprotėjo. Europiečiai ir amerikiečiai mėgina jam sukurti kelią atsitraukimui iš šios košės, į kurią įsivėlė. Bet jis akivaizdžiai to nenori“, - kalbėjo apžvalgininkas.

Pasak jo, prie bendro negatyvaus vaizdo prisideda ir Rusijos provokacijos Kryme ir kituose Rytų Ukrainos regionuose.

Nemenka dalimi situacija priklausys ir nuo ultimatumą gavusių Ukrainos karių. „Jei Ukrainos vyriausybė jiems įsakys kovoti, manau, jie kovos. Bent kažkurie iš jų. Jei bus įsakyta pasiduoti, jie pasiduos. O galbūt jie mėgins išsiderėti pasitraukimo variantą“, - scenarijus svarstė E. Lucasas.

http://www.delfi.lt">DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)">
Edwardas Lucasas

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pasak jo, Ukraina iškeltas ultimatumas stipriai primena Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kuriuo iš esmės atvertas kelias pusšimtį metų trukusiai okupacijai.

E. Lucaso nuomone, Vakarai turi tvirtai paremti Kijevą ir priversti V. Putiną atšaukti ultimatumą.

„Kijevas turi labai artimai tartis su amerikiečiais ir europiečiais. Turime siųsti stipriausią įmanomą žinią V. Putinui, kad šis ultimatumas turi būti atšauktas. Turime kalbėti apie vizų panaikinimą, ekonomines sankcijas, turtų įšaldymą. Turime stipriai pasipriešinti rusams, kad jie atsiimtų ultimatumą. Jeigu ne, manau, jie darys prielaidą, kad Vakarai nėra nusiteikę rimtai“, - sakė apžvalgininkas.
Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Agresijos priemonės

delfi.lt 2014-03-04

Rusijos invazija, didelio masto karinis įsiveržimas į kitą valstybę yra gerai parengta akcija kartu su tradicine masyvia invazija į smegenis.

Net Lietuvoje transliavome besiskundžiantį pabėgėlį V. Janukovyčių, visaip juodinantį europietiškuosius ukrainiečius ir Maidano gynėjus, - chuliganai, banditai! - o niekas jo nepaklausė ir nekomentavo, kaip jaučiasi tapęs tarptautiniu mastu ieškomu žudiku. Juk tai jo snaiperiai šaudė protestuotojams į nugaras ir galvas, per keletą valandų kraupiai pakeitę aukų skaičius, sukūrę ukrainiečių "dangaus šimtinę". Ji apraudama ten, bet ne Lietuvos eurovizijas tralialiuojančiuose kanaluose.

Stebi kai kurias medijas, cituojančias rusiškus propagandinius tekstus kaip "žinias", klausaisi valdiškų Maskvos "ekspertų", kviečiamų į vakarietiškus ekranus, ir jau nė nesistebi. Paprasta generalinė metodika - svarbiausias dalykas greit atidedamas, imamasi antraeilio.

Dažnai ir tartum ką išmanant aptarinėjama Rusijos kariuomenės okupuoto Krymo gyventojų nacionalinė sudėtis. Rusai sudarą ten daugumą, todėl jų - demonstratyviai pripažįstančių V. Putino valdžią - valia, kaip turės būti.
Skaityti daugiau...

Rusijos šmėkla Lietuvos ir visos Europos padangėje

veidas.lt 2014-03-04

Po Sovietų Sąjungos griūties Rusija jau daugiau nei du dešimtmečius niekaip nesugeba užgniaužti savo imperinių ambicijų: siekdama išlaikyti kuo didesnę kontrolę buvusiose 15-oje sovietinių respublikų ir rytinėse Europos valstybėse, ji meta milžiniškas lėšas, kuria įvairius blokus, imasi destrukcinių veiksmų ir manipuliacijų. Laimė, dažnai šios pastangos būna nesėkmingos.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų sugrąžinti Rusiją į demokratijos kelią. O pastarasis mano, kad M.Gorbačiovas turėtų patylėti, nes jis padarė bene didžiausią klaidą praėjusiame amžiuje – leido subyrėti Sovietų Sąjungai.
Ir, beje, V.Putinas ne tik taip mano, bet ir daug metų pačiomis įvairiausiomis priemonėmis atkakliai bando vėl išauginti savo galią bei įtaką, siekia turėti kuo daugiau kontrolės svertų kuo didesniame skaičiuje valstybių. Ir tam per šį dvidešimtmetį skyrė šimtus milijardus eurų, nemažai gamtos išteklių ir stulbinamai didelius žmogiškuosius resursus. Na ir, žinoma, vadovavosi principu, kad tikslas pateisina priemones.
Tiesa, reikia pripažinti, kad Rusija lanksti – įvairiose valstybėse taiko skirtingus metodus: vienur užtenka mažesnių naftos, dujų ir elektros kainų, kitur pasitelkiamas šantažas ir importo ribojimas, dar kitur bandoma paveikti rinkimų rezultatus arba suteikiama finansinė parama ir metami milijardai, o kartais (Gruzijos atžvilgiu) nevengiama panaudoti ir jėgos. Ir tų Rusijos naudojamų priemonių arsenalas tikrai platus, skaičiuojamas šimtais. Tik klausimas, kam to reikia ir ar rezultatai būna tokie, kokių siekia Rusija.
Šiuo metu svarbiausias Rusijos uždavinys – kad iš jos gniaužtų neištrūktų Ukraina. Per pastaruosius tris mėnesius Rusija veikė visais įmanomais flangais: ir pinigų siūlė, ir dujomis šantažavo, ir gąsdino pramonės įmonių uždarymu, ir aukso kalnus už įstojimą į Eurazijos sąjungą žadėjo, o jau propagandos srityje rusai buvo apskritai nepralenkiami. „Neįtikėtina, bet Rusijos propaganda ir Kremliaus draugai Ukrainoje mums vis kalė ir kala, kad Maidano protestai – tai nacionalsocializmo grįžimas į Europą“, – stebisi amerikiečių istorikas Timothy Snyderis.
Jo teigimu, iš tikrųjų tai V.Putinas Rusiją veda nacionalistinės diktatūros link.
Skaityti daugiau...

V. Urbonavičius. Ar V. Putino tankai atvažiuos saugoti Žaliojo tilto skulptūrų?

delfi.lt 2014-03-04

Stebėdamas Vakarų pasaulio reakciją į įvykius Ukrainoje atrodo, kad istorija vėl sukasi spirale.

Ar tam, kad politikai ir diplomatai prablaivėtų, reikia Trečiojo visa niokojančio karinio konflikto Europos žemyne?

Ar Lietuva pasirengus blogiausiam scenarijui?

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra šimtu procentu teisi, jog Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui ir reikia siekti, kad NATO Lietuvoje dislokuotų karines pajėgas. Lietuva užlipo ant grėblio, patvirtindama posakį - valstybė, kuri neišlaiko savo kariuomenės, maitina svetimą! Ir duok Dieve, kad tai būtų sąjungininkų kariuomenė.

Norėtųsi priminti 2003 metai ant Rotušės laiptų JAV prezidento George Walker Bush pasakytus žodžius: „kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“, kurie, norisi tikėti, yra nepamiršti.

Žaliojo tilto skulptūros ir ukrainietiški leninai yra iš to paties molio

Lietuvoje okupacijos simboliai, tebestyrantys ant Žaliojo tilto, labai smarkiai koreliuoja su Ukrainoje verčiamais Lenino paminklais. Šie simboliai nėra ir negali būti laikomi kultūros paveldu – tai aiškus savo teritorijos pažymėjimas ideologine prasme. Kaip šuo ar meška pasižymi teritoriją, kurią laiko sava, taip ir kai kurios valstybės bando žymėti ideologiniais žymekliais. Kaip Lietuvoje, kuri jau 24 metus yra laisva, vis dar atsiranda žmonių, laikančių save paveldo saugotojais, istorikais ir net tik pateisinančių, bet ir ginančių Žaliojo tilto kareivių ir kitų skulptūrų buvimą šioje vietoje.
Skaityti daugiau...

Ukrainiečių žurnalistų versija: atsakomybė už kritusius nuo snaiperių kulkų Maidane tenka Vladimirui Putinui ir Rusijos snaiperiams

15min.lt 2014-03-05

Portalas ukrnews24.com skelbia versiją, kad Maidano protestuotojai nuo snaiperių kulkų krito vykdant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą. Skelbiama, kad Mežgorėje (Ukrainos miestas) buvo rasti tai įrodantys dokumentai, kurie bus perduoti teisėsaugos organams.

Apie dokumentus pranešę protestuotojai atsisakė būti įvardyti, prabilo portalui ELISE.COM.UA.

Portalas ukrnews24.com cituoja anonimu norėjusį likti pašnekovą:

„Neturiu teisės nei teisti, nei tvirtinti, kad V.Putinas nurodė žudyti žmones Maidane, tai – teisėsaugos darbas. Mes atiduosime rastus dokumentus į jos rankas.

Radome įrodymų, kad Kijevo Instituto gatvėje veikė maždaug 35 rusų snaiperiai. Hruševskio gatvėje jų buvo dar septyni.

V.Janukovyčius žinojo, kad Maidane buvo rusų kariškių, negalėjo pasipriešinti, nes rusų kariškių jis negalėjo kontroliuoti. V.Janukovyčius keletą kartų norėjo siekti kompromiso, bet tuomet staiga Maidane kildavo susirėmimai ir nuo snaiperių šūvių žūdavo žmonės.

V.Putinas nenorėjo paliaubų – tai patvirtina mūsų rasti dokumentai, kuriuose yra grasinimų. Šie dokumentai taip pat neturi jokių atpažinimo ženklų, tačiau mes neabejojama, kad jie rašyti Kremliuje. Juose buvo nurodoma, jog V.Janukovyčius neturi žengti nė vieno žingsnio agal. Dokumentai rodo, kad V.Janukovyčių bet kuriuo atveju Rusija apsaugotų, bet jis neturi teisės eiti į kompromisus. Iš dokumentų galima spręsti, jog V.Putinas paniškai bijojo, jog V.Janukovyčius atsitrauks ir bandys susitarti su opozicija, kurią, V.Putino manymu, kontroliuoja JAV ir ES.
Skaityti daugiau...

Landsbergis: didžioji Putino provokacija – ne prieš Ukrainą, o Vakarų demokratijas

lzinios.lt 2014-03-02

Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo veiksmais Ukrainos atžvilgiu bando parodyti, kad Vakarų demokratijos nieko nevertos.
„[Vakarų šalys] nereaguoja, manau, ne todėl, kad negali, o todėl, kad nenori. Ir čia jau turbūt yra didžioji Kremliaus šeimininko provokacija – nebe prieš Ukrainą, bet prieš Vakarų demokratijas – [jis siekia] parodyti, kad jos neveiksmingos, kad jos nieko nevertos“, – laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo V.Landsbergis.

Jis atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas Barackas Obama patiria jau antrą pažeminimą. „Šį kartą jis veikė atsargiau nei Sirijos atveju, kai pasakė, kad jei bus panaudotos mirtinos dujos, imsis karinių priemonių. Jie iš karto panaudojo ir pasijuokė: tu kalbi tuščiai, tu neišdrįsi, nes yra kitas, kuris leido panaudoti, o tu savo žodžio laikytis negali.
Skaityti daugiau...

Puslapis 880 iš 982

Pradėti
Ankstesnis
875
876
877
878
879
880
881
882
883
884
Kitas
Pabaiga