Kodėl reikia sustabdyti V. Putiną

delfi.lt 2014-03-18

Įsiveržimo į Krymą tikslai – grėsmė saugumui ir vertybėms Vakarų demokratijai, leidinyje „Financial Times“ rašo Kanados parlamentaras Chrystia Freelandas (buvęs garsus žurnalistas).

„Niekas iš mūsų negali jaustis saugus pasaulyje, kur Rusija, ginkluota branduoliniu ginklu ir finansuojama dolerių už naftą, įtvirtina savo teisę pažeidinėti tarptautinius įstatymus ir susitarimus“, – aiškina straipsnio autorius. Grėsmė kyla ir pasaulio judėjimui demokratijos link, rašo news.liga.net.

V. Putino sėkmė Kryme padrąsins diktatorius ir nuvils demokratus bei sustiprins pozicijas tų, kurie mano, kad vienintelė teisė – jėga, susilpnins pastangas sukurti viršnacionalinę įstatymo viršenybę.

„Štai kodėl Putiną reikia sustabdyti“, – rašo straipsnio autorius.

Ch. Freelandas siūlo savo planą. „Didelis Vakarų privalumas – patys ukrainiečiai. Bet jiems reikia padėti apsiginti. Labai svarbi ekonominė pagalba iš Vakarų pusės“, – rašoma straipsnyje.

Skaityti daugiau...

Lietuvos rusų dramos teatras atšaukė gastroles į Rusiją

lzinios.lt 2014-03-17

Lie­tu­vos ru­sų dra­mos tea­tras at­šau­kė gas­tro­les į Sankt Pe­ter­bur­ge vyk­sian­tį tea­trų fes­ti­va­lį, ku­rio or­ga­ni­za­to­rius Ser­ge­jus Šu­bas pa­si­ra­šė par­eiš­ki­mą, re­mian­tį Mask­vos veiks­mus Ukrai­nos Kry­mo re­gio­ne.

„Vi­sam ci­vi­li­zuo­tam pa­sau­liui yra aki­vaiz­du – pa­si­ra­šę šį laiš­ką Ru­si­jos kul­tū­ros vei­kė­jai pa­lai­ko ki­tos ša­lies da­lies anek­si­ją“, - ra­šo­ma tea­tro va­do­vo re­ži­sie­riaus Jo­no Vait­kaus laiš­ke.

Lie­tu­vos ru­sų dra­mos tea­tro va­do­vy­bė pa­brė­žė, kad ru­sų kul­tū­ra dėl da­bar­ti­nių po­li­ti­nių įvy­kių ne­bus ma­žiau ger­bia­ma, ta­čiau „mė­gi­ni­mas po­li­tiš­kai ma­ni­pu­liuo­ti kul­tū­ros ir me­no žmo­nė­mis yra ne­priim­ti­nas ir ne­su­de­ri­na­mas nei su kul­tū­ros po­li­ti­ka, nei su po­li­ti­kos kul­tū­ra“.

Skaityti daugiau...

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas: Europa vėl sėdi ant parako statinės – reikia nedelsiant stabdyti šią beprotybę!

alfa.lt 2014-03-14

„Suprantame, kad iš vienos pusės yra vienas blokas, iš kitos – kitas. O mes likome bejėgiai. Nors prieš buvo garantuotas mūsų saugumas, kai mes gera valia atidavėme branduolinį ginklą. Tad reikia dar vienos Jaltos konferencijos. Nes jei leisime šiam konfliktui toliau plėstis, tai iš jo galime ir neišbristi. Reikia nedelsiant stabdyti šią beprotystę! Nedelsiant!” – interviu naujienų portalui Alfa.lt sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ivanas Kirilenka.

Kuo šiuo metu Lietuva galėtų padėti Ukrainai, kai vyksta Rusijos agresija?

Pirmiausia, norėčiau labai padėkoti už nuoširdžią Lietuvos poziciją. Jūs mus palaikote, kaip sakoma, „nuo dūšios“. Tai jaučiama. Man artimi žmonės šiomis dienomis buvo Vilniuje, Kaune, juos giliai sukrėtė, kokie lietuviai geri, svetingi. Puiki lietuvių tauta, mes, ukrainiečiai, esame tokie patys. Ir mūsų istorinės šaknys yra bendros nuo gilios senovės.

Jūs neseniai šventėte savo globėjo Šv. Kazimiero šventę, prezidentė Dalia Grybauskaitė mugėje lankėsi be jokios pompos, tai ir nuteikė labai pozityviai. Ir mes tomis dienomis norėjome švęsti, nes buvo 200-osios Taraso Ševčenkos, mūsų didžio kūrėjo, gimimo metinės. Bet švęsti mes negalime, nes suprantate, kokiomis sąlygomis mes dabar esame.

Skaityti daugiau...

Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimės

Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimėsdelfi.lt 2014-03-14

 

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo Lietuvoje grėsmė tapo reali kaip niekad per visus 24 atkurtosios Nepriklausomybės metus.

Apie padėtį Lietuvos kariuomenėje DELFI kalbėjosi su gynybos ekspertais.

Pagal sutartį su NATO, Lietuva įsipareigojo kariuomenei kasmet skirti 2 procentus šalies biudžeto. Tačiau šis įsipareigojimas nevykdomas,  kariuomenei skiriamų lėšų vis mažėja.

Partnerių JAV skaičiavimu, Lietuvos kariuomenei būtina mažų mažiausiai 1,3 procento. Tačiau dabartinė valdžia skiria 0,77 procento. Beje, ekspertai tvirtina, jog šis skaičius padidintas – pagal NATO formulę (skaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos gynybai) realiai kariuomenė dabar gauna 0,7 procento.

Teisę ir pareigą ginti tėvynę kiekvienam Lietuvos piliečiui garantuoja dabartinė šalies Konstitucija bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas. Todėl, pasak gynybos ekspertų, 1940-ųjų gėda ir tragedija nepasikartos netgi jei priešui parsiduotų politinė ar karinė vadovybė – kiekvienas karinis dalinys privalo priešintis.

 

Be to, šiuo metu, panašu, tam yra ir politinė valia.

Lietuvos kariuomenė gerai apmokyta, didesnioji dalis karių profesionalų (daugiau nei 6 tūkst.), savanorių ir netgi šauktinių per 20 metų dalyvavo tarptautinėse misijose, dauguma iš jų šių misijų metu dalyvavo kovos veiksmuose.

Ir dar vienas teigiamas dalykas – kariuomenės lengvoji ginkluotė. Pasak ekspertų, kariuomenė aprūpinta gerais, moderniais lengvaisiais ginklais.

Skaityti daugiau...

Merkel perspėja Rusiją, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „nediskutuotinas“

vz.lt 2014-03-13

Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėja Rusiją apie „reikšmingas“ pasekmes dėl Krymo.

Ponia Merkel perspėja Rusiją, kad ji rizikuoja susilaukti reikšmingų politinių ir ekonominių nuostolių dėl savo veiksmų Kryme, skelbia Ukrainos radijas „Svoboda“.

Vokietijos kanclerė Europos Parlamente pareiškė, kad „jei Rusija tęs savo pastarųjų savaičių veiksmus, tai iššauks katastrofą ne tik Ukrainoje, bet ir pakeis Europos Sąjungos santykius su Rusija“.

Ji pareiškė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „nediskutuotinas“, o Rusijos karinių dalinių dislokavimas Kryme pažeidžia tarptautinę teisę.

ES rengiasi įvesti sankcijas tam atvejui, jei Rusija atsisakys pradėti vesti „rezultatyvias derybas“.

Skaityti daugiau...

A.Zolubas:Ištikimybė – partijai ar valstybei?

 

http://gintarinesvajone.lt/wp-content/uploads/2011/03/a_zolubas-e1301916069728.jpgPolitika yra valstybės institucijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei atskirų piliečių siekiai ir veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Trumpai tariant, politika yra valstybės reikalų tvarkymas, kurį vykdo ne vien valstybinės institucijos ir politinės organizacijos, bet vienodai – visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys. Jei demokratinę valstybę palyginsime su dideliu ūkiu, tai politiką turėsime lyginti su ūkininkavimu, ūkio šeimininką – su pilietine visuomene (ne valdžios institucijomis!), valdžias – pilietinės visuomenės samdomais tarnais. Kas gi yra pilietinė visuomenė?

Pilietinė visuomenė demokratinėje valstybėje, pirmučiausia, yra politinė visuomenė, t.y. visuomenė, kuri neabejinga savo valstybės reikalus tvarkyti, kuri prisiima nustatytas pareigas valstybei, kuri turi atsakomybės jausmą valstybei, kuri aktyviai dalyvauja tvarkant valstybinius reikalus. Pačią valstybę sudaro ne jos išrinkta valdžia, o pilietinė visuomenė. Pilietinė visuomenė valstybę kuria, ją išlaiko, ją gina. Štai kodėl taip svarbu valstybėje turėti išugdytą ir sutelktą pilietinę visuomenę. Mūsų jaunos demokratijos valstybėje matome daug negerovių vien todėl, kad trūksta neabejingų valstybės reikalams žmonių, pilietinės atsakomybės ir pareigos valstybei, kad neatsakingai žiūrime į valdžių rinkimus, kad dažnai esame abejingi politiniams, t.y. valstybės reikalų tvarkymo procesams valstybėje. Daug negerovių valstybėje stebime dėl blogo, nepilietiško valdžių elgesio. Štai kodėl jaunos demokratijos šalyse svarbiausiu procesu laikytinas pilietinės visuomenės ugdymas, jos telkimas valstybės reikalams tvarkyti, valdžių veiklą kontroliuoti. Sąmoninga ir sutelkta visuomenė brandžios demokratijos šalyse pasiekia aukštą pragyvenimo lygį, saugią gyvenseną.

Skaityti daugiau...

Pavardžių rašymas pasuose

Pavardžių rašymas pasuosevoruta.lt 2014-03-12

Lietuvių piliečių pavardės, nežiūrint jų kilmės, rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą (Sakalas, Petravičius, Vinkleris…). Analogiškai daroma visame pasaulyje, be kita ko, ir Lenkijoje. Elgtis Lietuvoje kitaip būtų nutolimas nuo pasaulinės praktikos.
Lenkų noras, kad Lietuvos piliečių, vadinamųjų Lietuvos  lenkų, pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis, yra nepriimtinas, nes tuo siekiama nešvarių tikslų, lietuvių polonizacijos.
Lenkai Vilniaus niekuomet nelaikė Lenkijos sostine. Jis visuomet buvo traktuojamas kaip Lietuvos sostinė, esanti etninėse lietuvių žemėse. Taip iš tikrųjų yra. Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė. Ją vartojantys žmonės yra ne kas kitas, kaip lenkiškai kalbantys lietuviai. Rašyti jų pavardes lenkiškomis raidėmis yra visiška nesąmonė. Beje, ne mažesnė nesąmonė būtų  vadinti juos etniniais lenkais (etniniai lenkai etninėse lietuvių žemėse !), nebent jie iš tikrųjų būtų atsikėlę iš etninės Lenkijos. Bet jau seniai įrodyta, kad taip nėra: jokios masinės lenkų kolonizacijos į Lietuvą niekuomet nebuvo, o vadinamoji belaisvių, tariamai išmokiusių lietuvius lenkiškai, teorija šiandien  gali kelti tik juoką.
Nenorėdami pripažinti amžiais trukusios lietuvių polonizacijos, lenkai nebepajėgia išaiškinti jų kalbos atsiradimo Lietuvoje ir pataria iš viso netirti Lietuvos „lenkų“ praeities, esą tai „neetiška“. O kas daugiau jiems belieka daryti?
Kuo lenkai geresni už kitas Lietuvos mažumas, vartojančias lotynų kilmės rašmenis? Tos mažumos irgi gali pareikalauti „originalios“ jų pavardžių rašybos. Tuo atveju į lietuvių abėcėlę tektų įsivesti daugybę svetimų raidžių, kurių būtų netgi daugiau negu lietuviškų (!).
Ne Lietuvos piliečių, bet užsieniečių, pavardės rašomos tokios, kokios yra jų gimtojoje šalyje, taigi vartojama vadinamąją originalo rašybą. Taip daroma visame pasaulyje. Ir čia mes niekuo neišsiskiriame.
Pasuose Lietuvos piliečių pavardės turi būti rašomos tokios, kokios oficialiai vartojamos. Įrašyti jas dar ir lenkiškomis raidėmis – reiškia tam pačiam žmogui sukurti papildomą kitą pavardę. Net vienos raidės pakeitimas, teisininkų požiūriu, laikomas jau kita pavarde. Nesvarbu, kur bus toji pavardė įrašyta, ji vis tiek įneš didelę painiavą. Nebent prie lenkiškai įrašytos pavardės būtų nurodoma, kad tai panašiai skambanti užsieniečio pavardė. Bet kam to reikia? Juk tai pasas, o ne pavardės kilmės tyrinėjimas. Tokio tyrinėjimo elementai pase visai nereikalingi.

Skaityti daugiau...

Kokių dar įrodymų reikia Darbo partijai?

lzinios.lt 2014-03-13

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė par­eiš­kė, kad Dar­bo par­ti­jai da­ro įta­ką Krem­lius, to­dėl su jos ly­de­riais ne­ap­ta­ri­nės vals­ty­bės gy­ni­mo rei­ka­lų. Ša­lies va­do­vė ne­abe­jo­ti­nai tu­ri dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Ru­si­jos veik­lą Lie­tu­vo­je ne­gu vi­suo­me­nė, tai­gi ar tu­ri­me pa­si­ti­kė­ti sa­vo pre­zi­den­te?

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) nuo­lat ren­ka in­for­ma­ci­ją, ku­ri yra reikš­min­ga vals­ty­bės sau­gu­mui. Tur­būt nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad Ru­si­ja mū­sų ša­ly­je tu­ri in­te­re­sų. Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je prieš mū­sų ša­lį vei­kia šni­pai, in­for­ma­to­riai ir agen­tai. Ru­si­ja de­da daug pa­stan­gų sau pa­lan­kia kryp­ti­mi kreip­ti vie­šą­ją nuo­mo­nę, da­ry­ti įta­ką ži­niask­lai­dai ir kai ku­riems ži­no­miems žmo­nėms. Kai VSD gau­na in­for­ma­ci­jos apie Krem­liaus ak­ty­vu­mą, ren­gia­mos spe­cia­lios pa­žy­mos ir jos pa­tei­kia­mos at­sa­kin­giems par­ei­gū­nams bei po­li­ti­kams. To­kią in­for­ma­ci­ją gau­na ir vy­riau­sio­ji gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­dė D.Gry­baus­kai­tė. Ko­dėl to­kios pa­žy­mos nė­ra vie­šos, o apie jų tu­ri­nį ne­su­ži­no vi­suo­me­nė?

Iš to­kių pa­žy­mų ga­li­ma ban­dy­ti nu­sta­ty­ti, kaip ir ka­da bu­vo su­rink­ta in­for­ma­ci­ja, ir įtar­ti, iš ko­kių šal­ti­nių ji nu­te­kė­jo. Ne­abe­jo­ti­nai tai pers­kai­ty­tų ir ki­tos ša­lies žval­gai, o ta­da jau ga­li iš­kil­ti grės­mė VSD šal­ti­niams. Ge­riau­sia, kas ga­li at­si­tik­ti, - už­da­ry­tas in­for­ma­ci­jos ka­na­las, o jei­gu tai agen­tas, vis­kas baig­sis įka­li­ni­mu ar­ba mir­ti­mi.

Skaityti daugiau...