Kas lemia V. Putino sprendimus: idėjos, kuriomis gyvena jo aplinka

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-03-24

Tarptautinei bendruomenei aikčiojant, kad Rusija be skrupulų atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškina, kad „Kryme viskas kalba apie mūsų bendrą istoriją ir pasididžiavimą“ ir kad Vakarai patys elgiasi kaip sau nori, vedami ginklo, o ne tarptautinės teisės.

„Krymas – tai Chersoneso vieta, kur buvo pakrikštytas kunigaikštis Vladimiras. Jo dvasinis žygdarbis – atsivertimas į stačiatikybę – nulėmė bendrą kultūrinį, vertybinį ir civilizacinį pagrindą, jungiantį Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautas. Kryme ir Rusijos karių kapai – jų drąsos kaina Krymas 1783 metais buvo priimtas į Rusijos valstybę. Krymas – tai Sevastopolis – miestas-legenda, miestas-tvirtovė ir Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno gimtinė“, - savo kalboje Dūmos deputatams ir Federaliniam susirinkimui kalbėjo V. Putinas.

V. Putinas pabrėžė, kad Krymas Rusijai simbolizuoja Rusijos kariuomenės didybę bei išskirtinę narsą.

Savo kalboje V. Putinas susiejo stačiatikybę, kultūrinę ir istorinę Rusijos savastį, priešiškumą Vakarams bei pasaulio nestabilumą po Šaltojo karo pabaigos, kai pasaulis iš dvipolio kuriam laikui tapo vienpolis.

Ką reiškia toks idėjų mišinys? Kaip pasaulį įsivaizduoja šiuolaikinis Rusijos elitas, vadovaujamas V. Putino? Ar tai gali reikšti, jog atgyja legendinė amerikiečių mokslininko Samuelio Huntingtono prielaida, kad po Šaltojo karo pabaigos tarpusavyje konfliktuos skirtingos civilizacijos?

Buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių katedros vedėjas, filosofas ir politologas Evaldas Nekrašas teigia, kad Rusijos politiniam elitui nesvetimos S. Huntingtono ir Nikolajaus Danilevskio idėjos apie ortodoksišką civilizaciją bei slavų kultūrinį-istorinį tipą, kuris esą yra skirtingas nuo vakarietiškos civilizacijos ar romanų-germanų kultūrinio-istorinio tipo.

http://www.delfi.lt">DELFI (K.Čachovskio nuotr.)"> Gintautas Mažeikis
Gintautas Mažeikis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad V. Putinas ir jo aplinka pastaruoju metu vadovaujasi labiau naujojo socialinio konservatizmo ir imperinėmis idėjomis nei civilizacijų sandūros konceptu.

Kas yra elitas Rusijoje?

Kaip rašo vedomosti.ru, Rusijoje sklinda gandai, kad prezidentas V. Putinas ir jo aplinka skaito pakankamai daug, domisi ideologijų konstravimu, kapstosi po filosofines gelmes, diskutuoja apie Rusijos ateitį bei misiją. Teigiama, kad sutinkant 2014-uosius metus V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ vadovams buvo dovanojamos Nikolajaus Berdiajevo, Vladimiro Solovjovo, Ivano Iljyno knygos.

V. Putinas savo kalbose taip pat cituodavo panslavistą N. Danilevskį, kuris 1869 m. parašė imperinės Rusijos galios atgimimo manifestą „Europa ir Rusija“. Sklido gandas, kad rusų elitas buvo itin susidomėjęs ir verslininko bei politiko Michailo Jurevo utopine knyga „Trečioji imperija. Kuo turi tapti Rusija“, kurioje modeliuojama ateities situacija 2053 metais.

Skaityti daugiau...

S. Belkovskis: Rusija miršta

delfi.lt 214-03-23

Garsus Rusijos politikos apžvalgininkas ir Kremliaus kritikas Stanislavas Belkovskis tvirtina, kad Krymo prisijungimas prie Rusijos – Krymo pralaimėjimas, o ne pergalė.

Pateikiame visą jo tekstą, publikuotą snob.ru:

Kaip ir mes visi, gana ilgai gyvenau Vladimiro Putino Rusijoje ir žinau, kas tai per šalis. Tai visiškos korupcijos šalis, valstybinio chamizmo, pinigų plovimo, žmogaus nepaisymo šalis.

Krymo prisijungimas prie Rusijos – Krymo pralaimėjimas, o ne pergalė. Mirusieji stveriasi už gyvųjų – mirdama Rusija negyva ranka dar bando sučiupti kažkokį gabalėlį. Numatant situaciją ne žingsnį, o du–tris žingsnius į priekį, ji virs kolosaliu pralaimėjimu. Suprantu, kad Vladimirui Putinui reikėjo psichologinės kompensacijos už visus pažeminimus, kuriuos jis patyrė iš Vakarų lyderių, būdamas valdžioje, tačiau abejoju, ar jos reikia visiems likusiems. Šiuo metu visiškai įmanoma situacija, kuriai susidarius Pietų Korėja atsiskyrė nuo Šiaurės Korėjos. Nesu įsitikinęs, kad Ukraina pralaimėjo.

 

Laisvai kalbu ukrainietiškai, žinau Ukrainą, esu joje gyvenęs iš viso kelerius metus. Manau, kad Ukraina gavo šansą tapti europietiška valstybe, o Rusija jį prarado, nepaisant to, kad Rusija ir Ukraina etniniu ir mentaliteto požiūriu labai artimos.

Tačiau dabar jos liovėsi buvusios viena tauta – V. Putinas vienu smūgiu sugriovė šių valstybių vienybę. Esu pagyvenęs žmogus, žinau, kad pagyvenęs žmogus nebūtinai yra idiotas. Dar vyresnis, nei aš, žmogus – Zbigniewas Brzezinskis, prezidento Jimmy Carterio padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais, labai teisingai pasakė: „Rusija ir Ukraina – imperija, o Rusija be Ukrainos – ne imperija.“

Skaityti daugiau...

Ką daryti, kad Vilniaus kraštas netaptų Lietuvos Krymu

lrt.lt 2014-03-24

Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas sako nesantis tikras dėl V. Tomaševskio lojalumo Lietuvos valstybei, nes veiksmai, su kuriais jis siejamas, rodo priešingus dalykus.

A. Anušauskas, T. Umaro (BFL) nuotr.

Kalbėdamas apie veiksmus, su kuriais siejamas V. Tomaševskis, A. Anušauskas prisimena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) akibrokštą, kai partija paliko Seimo salę iškilmingo Sausio 13-tosios minėjimui skirto posėdžio metu. Taip pat – V. Tomaševskio pasisakymą įvykių Ukrainoje klausimu. Tuomet LLRA lyderis teigė, esą bet kokie ginkluotųjų pajėgų veiksmai iš užsienio valstybės yra smerktini, tačiau jis negali pritarti ir naujosios Ukrainos valdžios veiksmams, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas.

„Kai kurie Maidano lyderiai, Olehas Tiahnybokas ir kiti, vadovaujasi nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo labai antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė“, – savo pranešime rašė LLRA vadovas. „Banderovcais“ naująją Ukrainos valdžią vadina ir Kremliaus politikai bei jų kontroliuojama žiniasklaida.

LRT.lt primena, kad prieš porą metų V. Tomaševskis buvo įvardijamas tarp Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ redkolegijos narių. „Žurnale nuolat plėtojama nacizmo Baltijos valstybėse tema, perrašoma šių šalių istorija, daug dėmesio sulaukia rusakalbių ir lenkų protesto akcijos. [...] Tarp visuomeninės „Baltijskij mir“ tarybos narių – ir V. Tomaševskio pavardė“ – tuomet pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“. Šiuo metu žurnalas redakcijos kolegijos narių sąrašo nebeskelbia.

„Kol kas jis [V. Tomaševskis – LRT.lt] savo lojalumo ir Lietuvos politiko reputacijos nedemonstruoja. Kai po paviešintos Valstybės saugumo departamento informacijos buvo užduodami klausimai apie tai, ką jis ar jo atstovai veikia Maskvoje, mes girdėjome tik pykčio protrūkius, bet ne atsakymus“, – pažymi A. Anušauskas.

Skaityti daugiau...

Ukrainos žingsnis į Europos Sąjungą: ar pavyks?

alfa.lt 2014-03-21

Šiandien, kovo 21 d., Europos Sąjungos (ES) vadovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku turi pasirašyti Asociacijos sutarties politinę dalį. Šios sutarties politinės dalies pasirašymo išvakarėse A. Jaceniukas užsiminė, kad ekonominę sutarties dalį Ukraina bus pasirengusi pasirašyti po šalies prezidento rinkimų, kurie numatyti gegužės 25-ąją. Tačiau Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas įsitikinęs – pirmiausiai Ukrainai reikalinga skubi ir reali pagalba, o tik po to esą galima kalbėti apie ekonominės sutarties dalies galimybę. Žinoma, jeigu iki prezidento rinkimų Kijevo link nepajudės Rusijos, jau aneksavusios Krymą, kariai.

Ketvirtadienio vakarą Briuselyje prasidėjusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime EP pirmininkas M. Schulzas teigė, esą visų susirinkusiųjų mintys šiuo metu yra su Ukrainos žmonėmis. „Šių metų pradžioje niekas net nebūtų įsivaizdavęs, jog tada, kai praėjo lygiai šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo, vėl pajausime tikro karo pavojų“, – kalbėjo M. Schulzas.

Ką sako Europos lyderiai?

M. Schulzas eilinį kartą pakartojo tai, ką vienu balsu šią savaitę kartojo kone visų ES šalių lyderiai – Rusija sutrypė tarptautinę teisę, tai ES valstybėms yra nepriimtina, tačiau Ukraina iš ES kol kas sulaukė tik paguodos ir palaikymo žodžių.

Skaityti daugiau...

JAV nusitaikė į milijardinį Putino verslą?

alfa.lt 2014-03-21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra vienas iš nafta prekiaujančios bendrovės „Gunvor“ savininkų, skelbia JAV Iždo departamentas, aiškindamas sprendimą šiai kompanijai ir jos steigėjui Genadijui Timčenkai pritaikyti sankcijas.

„G. Timčenkos veikla energetikos pramonėje yra tiesiogiai susieta su V. Putinu. V. Putinas yra investavęs į „Gunvor“ ir turi prieigą prie šios bendrovės lėšų“, – paaiškino JAV pareigūnai.

Rusijos prezidentas taip pat yra siejamas su kitais trimis verslininkais, kuriems pritaikytos JAV sankcijos: Jurijumi Kovalčiuku ir broliais Arkadijumi bei Borisu Rotenbergais. J. Kovalčiukas laikomas vienu iš V. Putino „kasininkų“. A. ir B. Rotenbergai, daugelį dešimtmečių pažįstami su V. Putinu, taip pat labai praturtėjo šiam atėjus į valdžią.

Bendrovė „Gunvor“, vos pasigirdus kaltinimams, kad jos fondai naudojami kaip priedanga valstybės lėšas neteisėtai pasisavinusiam V. Putinui, puolė neigti šią informaciją. „Prezidentas V. Putinas nėra ir niekada nebuvo „Gunvor“ valdytojas. Jis nėra „Gunvor“ savininkas ir negauna pelno iš kompanijos veiklos. Bet kokia kita interpretacija yra visiškai neteisinga ir stebina kompaniją“, – kompanijos pareiškimą cituoja „RBK daily“.

Panašu, kad G. Timčenka pareiškimais neapsiribojo – „Financial Times“ pranešė, kad jis dar kovo 19 dieną pardavė kontrolinį „Gunvor“ akcijų paketą, visus 87 proc. akcijų, ilgamečiam verslo partneriui Torbjornui Tornqistui. Skelbiama, kad 13 proc. „Gunvor“ akcijų priklauso aukšto rango bendrovės pareigūnams.

Įdomu tai, kad G. Timčenko akcijas pardavė dar prieš paskelbiant sankcijas: tai reikštų, kad jis galėjo iš anksto žinoti apie Vašingtono rengiamas sankcijas.

Skaityti daugiau...

Okupacija smogs Rusijos ekonomikai

lzinios.lt 2014-03-21

Rei­tin­gų agen­tū­ra „Fitch“ penk­ta­die­nį pa­blo­gi­no Ru­si­jos eko­no­mi­kos pers­pek­ty­vas nuo sta­bi­lių iki ne­igia­mų, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms pa­skel­bus nau­jas sank­ci­jas prieš Ru­si­jos par­ei­gū­nus dėl Ukrai­nos kri­zės.

„Pers­pek­ty­vos pa­kei­ti­mas į ne­igia­mą at­spin­di po­ten­cia­lų sank­ci­jų po­vei­kį Ru­si­jos eko­no­mi­kai ir vers­lo ap­lin­kai“, – sa­ko­ma „Fitch“ pra­ne­ši­me.

„Ka­dan­gi JAV ir ES (Eu­ro­pos Są­jun­gos) ban­kai bei in­ves­tuo­to­jai ga­li bū­ti ne­lin­kę sko­lin­ti Ru­si­jai esant da­bar­ti­nėms ap­lin­ky­bėms, eko­no­mi­ka ga­li la­biau su­lė­tė­ti, o pri­va­čia­jam sek­to­riui ga­li rei­kė­ti ofi­cia­laus pa­lai­ky­mo“, – pri­dū­rė agen­tū­ra.

Ket­vir­ta­die­nį JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­skel­bė nau­jas bau­džia­mą­sias prie­mo­nes 20 Ru­si­jos pi­lie­čių, įskai­tant kai ku­riuos ar­ti­miau­sius pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no są­jun­gi­nin­kus, dėl Mask­vos įvyk­dy­tos Kry­mo anek­si­jos. Eu­ro­pos Są­jun­ga taip pat pa­pil­do­mai užd­rau­dė iš­duo­ti vi­zas 12 Ru­si­jos ir Ukrai­nos par­ei­gū­nų bei įšal­dė jų sąs­kai­tas.

Skaityti daugiau...

Rusija Pentagonui pažadėjo nepulti rytinės Ukrainos

lrytas.lt 2014-03-21

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, ketvirtadienį kalbėdamasis telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Chucku Hageliu, pažadėjo, kad Maskva nepuls rytinės Ukrainos.

Ch.Hagelis išsakė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo, tačiau S.Šoigu patikino, kad „kariai, kuriuos jis sutelkė palei sieną, tik dalyvauja pratybose ir neketina kirsti sienos su Ukraina. Jie nevykdys jokių agresyvių veiksmų“, – Pentagono atstovas kontradmirolas Johnas Kirby sakė žurnalistams.

JAV gynybos sekretorius taip pat klausė, kiek tęsis tos karinės „pratybos“, tačiau S.Šoigu „nenurodė aiškaus laikotarpio“, pridūrė J.Kirby.

Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos vadovas pažadėjo, kad Maskva nesiųs pajėgų į Ukrainos rytus, o Ch.Hagelis „tikisi, kad jis laikysis šių žodžių“.

Vašingtonas vis labiau nerimaudamas stebi Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinių sienų po Maskvos karinės intervencijos Kryme.

Maskvos pažadas Vašingtonui nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina perspėjo, jog ji atsakys karine jėga, jeigu Rusija mėgins užgrobti rytinius regionus, kuriuose gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį sakė, kad Aljansas susirūpinęs, jog okupavusi ir aneksavusi Krymą, Rusija gali veržtis į Rytų Ukrainą.

Tuo tarpu Ch.Hagelis dar kartą paragino Rusiją mažinti įtampą ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Paklaustas, ar Pentagono vadovas paskambino S.Šoigu dėl gausėjančių Rusijos pajėgų netoli Ukrainos sienų, J.Kirby sakė: „Manau, kad tai paskatino daugelis dalykų – taip, dėl to, kad jie toliau stiprino (pajėgas), o mes nebuvome įsitikinę, ar aiškiai numanome jų ketinimus.“

Skaityti daugiau...

Papasakojo, ko bijo V. Putinas

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-03-21

Trečiasis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bijo trijų dalykų.

Taip buvęs valstybės vadovas teigė viename interviu TV laidoje, praneša unian.net.

„Putinas bijo trijų dalykų. Pirma, ko jis labiausiai bijo, – savo tautos, rusų reakcijos. Antra – pasaulio bendruomenės reakcijos“, – pabrėžė V. Juščenka.

Į pastabą, kad iš Rusijos prezidento pareiškimų nepanašu, jog jis bijo pasaulio bendruomenės reakcijos, V. Juščenka atsakė: „Dar ne vakaras.“

„Tai vaidyba (vieši pasisakymai). Aš įsitikinęs, kad jis jau kelias naktis nemiega, nes atidarė tokią skrynią, kurią labai sunku uždaryti. Prieš jį – visas pasaulis“, – sakė V. Juščenka.

Skaityti daugiau...