D.Grybauskaitė: karas ir okupacija tapo realia grėsme

lzinios.lt 2014-03-27

Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne, kiek­vie­nas da­bar tu­ri pa­da­ry­ti spren­di­mą - pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti, sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis žo­džiai Lais­vė, Ne­prik­lau­so­my­bė, Su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas ir Tai­ka įga­vo nau­ją ver­tę. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus tai­kiai su­gy­ve­nu­si Eu­ro­pa – ir už tai ga­vu­si No­be­lio pre­mi­ją – vėl su­si­dū­rė su ag­re­si­ja. Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne. Iš­gy­ven­da­mi tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kia tra­pi yra lais­vė“, - ket­vir­ta­die­nį Sei­me sa­ky­da­ma pa­sku­ti­nį šios ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą tei­gė pre­zi­den­tė.

Anot jos, Ukrai­nos pa­mo­ka – įpa­rei­go­ji­mas vi­siems – vi­so­mis iš­ga­lė­mis to­liau sau­go­ti sa­vo lais­vę. „Pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti. Šį spren­di­mą rei­kės da­ry­ti vi­siems – tiek pa­sau­lio ga­lin­gie­siems, tiek kiek­vie­nam žmo­gui“, - tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. „Grės­mės aki­vaiz­do­je vi­si per­kai­no­jo­me sa­vo ver­ty­bes. Ir, ne­abe­jo­ju, kiek­vie­no­je šir­dy­je nu­bu­do par­ei­ga – pir­miau­sia sa­vo ar­ti­mui, o drau­ge ir sa­vo Tė­vy­nei“, - kal­bė­jo pre­zi­den­tė.

Anot jos, pra­si­dė­jus ga­lios de­mons­tra­vi­mui ir pro­vo­ka­ci­niams veiks­mams Lie­tu­vos pa­šo­nė­je, pa­si­ti­kri­no­me sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos įdir­bį. „Pa­si­ti­kri­no­me ir nu­sto­jo­me bi­jo­ti. Esa­me ne vie­ni su mū­sų ne­nus­pė­ja­ma kai­my­nys­te“, - tei­gė ji.

Net ag­re­si­ja ne­iš­ju­di­no VSD

In­for­ma­ci­nis ka­ras pa­ti­kri­no ša­lies sau­gu­mo bud­ru­mą, bet net at­vi­ra ag­re­si­ja ne­pri­ver­tė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos, par­eiš­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Net at­vi­ra ag­re­si­ja Lie­tu­vos pa­šo­nė­je ne­pri­ver­čia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos ša­li­nant ri­zi­kos veiks­nius, pa­vo­jus ir grės­mes , ku­rie ky­la iš už­sie­nio ar ša­lies vi­du­je“, - ket­vir­ta­die­nį skai­ty­da­ma penk­tą­jį me­ti­nį pra­ne­ši­mą Sei­me sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Stum­do­ma at­sa­ko­my­bė už grės­mių pre­ven­ci­ją ma­ži­na po­li­ti­nį ir eko­no­mi­nį Lie­tu­vos at­spa­ru­mą. Del­si­mas, sa­vig­rio­va ir trum­pa­re­giš­ku­mas yra blo­giau nei ne­prog­no­zuo­ja­mas kai­my­nas“, - pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Skaityti daugiau...

Danija pasiųs šešis naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvės

Naikintuvai „F-16“15min.lt 2014-03-27

Numatoma, kad šie lėktuvai patruliavimą pradės nuo gegužės 1-osios, o jų dislokavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos, informavo visuomeninis transliuotojas DR.

Šis Danijos indėlis yra „mėginimas pademonstruoti solidarumą su Baltijos šalimis dabartinėje padėtyje“, – sakoma pranešime.

Danijos URM atstovas sakė negalintis patvirtinti šios informacijos prieš posėdį parlamente, kuris vyks ketvirtadienio rytą.

Prancūzija praeitą savaitę pasisiūlė pasiųsti keturis naikintuvus į Baltijos šalis ir Lenkiją, siekiant sustiprinti NATO patruliavimą virš šio regiono.

Šių žingsnių imamasi po to, kai JAV nutarė sustiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekiant parodyti solidarumą po Rusijos intervencijos Kryme.

Didžioji Britanija šį mėnesį pasiūlė atsiųsti iki keturių „Typhoon“ naikintuvų sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją. Jie galėtų atvykti į Lietuvą balandžio pabaigoje, kai iš amerikiečių misiją perims Lenkija.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Aukos kaip humanitarinė ir nacionalinė problema

lzinios.lt 2014-03-26

To­kie as­me­nys kaip drg. Bra­daus­kas ar­ba jau­ny­vas po­li­ti­kas Že­mai­tai­tis ne­at­si­ra­do iš nie­kur. Tai so­vie­tų oku­pa­ci­jos au­kos. Ant jų ne­rei­kia pyk­ti, siū­ly­čiau už­jaus­ti.

Re­van­šis­ti­niam Krem­liaus ka­rui ple­čian­tis, vie­ni dar lauks aiš­kaus ir tie­siai sig­na­li­zuo­jan­čio šei­mi­nin­ko, ku­ris juk ar­ti (nes to­li­mas drau­gas – to­li); ki­ti ne­dels­da­mi vie­šais po­li­ti­niais par­eiš­ki­mais re­gis­truo­sis į penk­tą­ją ko­lo­ną. Pro­cess pa­šol.

Pir­mie­ji su­sku­bę par­eikš­ti apie iš­ti­ki­my­bę ca­rui ti­kė­sis gau­ses­nių ir ap­do­va­no­ji­mų. Tai na­tū­ra­lu. Aš at­lei­džiu jus nuo mo­ra­lės, mei­ne Sol­da­ten, - sa­kė Adol­fas, tai ne­gi po to ant jų pyk­si? Kad ir ką da­ry­tų įgy­ven­din­da­mi to­kias vi­zi­jas kaip „Mein Kampf“ ar­ba „Tre­čio­ji im­pe­ri­ja“. Vai­ki­nų vei­dai ne­su­ža­lo­ti nei in­te­lek­to, nei at­sa­ko­my­bės (vėl ma­tom ekra­nuo­se), nes at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė fiu­re­ris.

Sau­sio 13-osios ry­tą mū­šio lau­ke sto­vė­jo šar­vuo­tis su rau­do­na žvaigž­de, o ja­me sė­dė­jo ka­rei­vė­lis ir ver­kė. Ke­lio­li­kos gy­vy­bių au­ka vie­na ru­so sie­la bu­vo iš­gel­bė­ta. Da­bar to­kių silp­nys­čių tarp Vla­di­mi­ro op­rič­ni­kų ne­be­pa­si­tai­kys, jie da­ly­kiš­kai vyk­do is­to­ri­nę di­dy­bės mi­si­ją. Pa­bai­sa il­giau ne­klū­pos, ji sto­ja­si. Tai prieš ją klaup­sis nau­jo­sios ir se­no­sios par­si­da­viz­mo au­kos, ir šių bus dau­giau nei anuo­met ke­tu­rio­li­ka kan­ki­nių Lie­tu­vo­je ar nū­nai šim­tas pa­šauk­tų į dan­gų Mai­da­ne.

Skaityti daugiau...

Solidarumas ir kišenė

Kalba EP nario Vytauto Landsbergio ir ES Ukrainos Verslo Tarybos surengtoje konferencijoje „Ukrainos svarba“,
Briuselis, viešbutis “Renaissance”, 2014-03-18

Ponai ir Ponios,

Grįžome 75 metus atgal. Ir vėl skamba Europos klausimas: kas būtų pasiryžęs mirti dėl Gdansko?

Paklauskime to paties dėl Ukrainos, ir tikriausiai niekas neatsistos ir nepasakys: aš.

Tada kitas galėtų paklausti: o kur jūsų šūkiai apie vertybių Sąjungą, apie visų europiečių, siekiančių demokratijos, solidarumą? Ko gera, atsakymas ateitų, kokio tikisi agresorius: baikit erzinti šeimininką, ten buvo tik žodžiai, žodžiai, žodžiai... „Solidarumas su mano kišene, ypač prieš rinkimus, daug svarbiau už aną pasenusią retoriką!“

Ačiū Dievui, to neatsitiko, bet galimybė išlieka.

Pastaruoju faktinio ir tęsiamo Rusijos antpuolio prieš Ukrainą atveju pirmas demokratijų solidarumo žingsnis būtų aiškus žodynas. Būdama iš įpročio teroristinė valstybė, Rusija arba „Kremlius“ atitinkamai ir pasielgė, stabdydama Ukrainoje tokias perspektyvas, kaip sutartys su ES, tikros reformos ir šalies kaip europinės demokratijos atkūrimas. Rusija pasirodė esanti „sukčių valstybė“, panašiai kaip Šiaurės Korėja, Iranas ir kitos.

Klaida buvo Rusijos karinį įsiveržimą ir dalies Ukrainos okupaciją vadinti dviejų pusių „konfliktu“ arba dar įmantriau „įtampų augimu“. Kai Hitleris užpuolė Lenkiją, jo veiksmai sukėlė ne abipusės įtampos didėjimą. Buvo užverstas visas Europos istorijos puslapis. Tas pat vyksta dabar – šiuolaikinės istorijos dalymas į laikotarpius iki Rusijos ekspansinio karo Europoje ir po jo.

Esmingiau pasakius: laikotarpis, kai egzistavo tarptautinė tvarka ir sambūvis net su nedemokratijomis, sukurti pagal priimtas taisykles bei sienas, vadovaujantis vadinamąja tarptautine teise, tai po to, kai viskas atmesta, grįžome prie viduramžiškos „kumščio teisės“. Žinoma, imperatorius gali pasakyti: mano valdymas yra demokratija, o mano kumštis – tarptautinė teisė, bet aš tikiuosi, ponai ir ponios, kad tai nesvarbu. Svarbu Ukraina, kaip patys matote.

Su visu Europos palankumu užpultai tautai, Ukraina svarbi ne tik savaime ir ne tik sau pačiai.  Europinis Ukrainos pasirinkimas ir atsisakymas putinistinio plėšikavimo bei korupcijos tapo tikru iššūkiu abiem didelėms kaimynėms, ypač dėl susierzinusio imperatoriaus ir jo komandos elgesio.

Dabartinė neototalitarinė Rusija tęsia įvairių lygmenų, beveik visuotinį, ekspansionistinį karą. Priemonių spektras apima ne tik karinį, bet ir komunikacinį, informacinį bei ekonominį lygmenis. Abu pastarieji nukreipti ne vien prieš Ukrainą. Vykdoma iš anksto suplanuota (dez)informacijos agresija, kuri sparčiai eskaluojama prieš Lenkiją ir Lietuvą. Ekonominis šantažas naudojamas prieš visą Europos demokratinę bendruomenę, kad ši nesugebėtų veiksmingai bausti agresoriaus. O viščiukų sankcijos drakonui, kaip jas derėtų vertinti, nesustabdys to padaro su jo suverenia morale.

Viena kombinuoto antpuolio priežasčių yra tai, kad vis labiau save izoliuojanti Rusija bando izoliuoti Ukrainą, jei pavyks, pirmiausia susilpnindama, o paskui ir visai nužudydama Europos solidarumo jausmą. Jei tai pavyks, seks tolesni taikiniai.

Jei dar yra tarptautinės teisės liekanų, tai Ukrainos teisėtos sienos išliks kur buvę, tik force majeure užgrobta teritorija numatomoje ateityje išsprūs iš Kijevo rankų. Panašiai, kaip Rusijos dar neinkorporuotoje Pietų Osetijoje. Ką Kremlius bedarytų su Krymu – trinktelėtų užkariavimo pareiškimą  Rusijai, Baltarusijai ar Kinijai, - teisine prasme nesvarbu, nes tai už teisėtumo ribų.

Svarbi vidinė Kremliaus dezinformacinės politikos priežastis yra agresyviai eskaluoti nacionalistinį fašistinio tipo mentalitetą Rusijos visuomenėje, pumpuojant – valstybės valdomos ir sutotalintos žiniasklaidos pagalba – antiukrainietiškas ir antieuropines nuotaikas, kol bus pasiektas vienišumo ir baimės sprogstamasis lygmuo: aplink mus vieni priešai! Tai Rusijos tradicija per šimtmečius, ypač Stalino valdymo laikotarpiu: „apgulta tvirtovė“.

Skaityti daugiau...

J. Tvaskienė: Litwa Srodkowa. Kam to reikia?

lzinios.lt 2014-03-26

Ru­si­jos ra­di­ka­las, bet kar­tu ir Dū­mos de­pu­ta­tas Vla­di­mi­ras Ži­ri­novs­kis Mask­vos var­du jau pa­siū­lė Len­ki­jai pa­si­da­ly­ti Ukrai­ną. Ran­kas anek­suo­to­jams at­ri­šo gru­pės Kry­mo, so­vie­tų ir jų tei­sių pe­rė­mė­jos Ru­si­jos va­lia įgi­ju­sio au­to­no­mi­jos sta­tu­są, ru­sa­kal­bių pra­šy­mai di­džia­jai tė­vy­nei gin­ti jų tei­ses.

No­rin­čių­jų, kad juos ap­gin­tų, vi­si pui­kiai ži­no­me, yra ir Lie­tu­vo­je. Ypač Vil­niaus bei Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se. Taip pat pui­kiai ži­no­me, kad pa­gal­bos jie pra­šo Var­šu­vo­je, bet su­teik­ti ją pa­si­ren­gę bi­čiu­liai iš Mask­vos. To­kių ban­dy­mų bū­ta ne taip ir se­niai.

Kas pa­mir­šo ar­ba blo­gai mo­kė­si is­to­ri­ją: vos prieš 25 me­tus (be­veik prieš 25, nes tai vy­ko rug­sė­jį, tiks­liau - 1989 me­tų rug­sė­jo 15 die­ną), įsi­siū­buo­jant Są­jū­džiui, įsit­vir­ti­nant lais­vės ir Ne­prik­lau­so­my­bės vil­čiai, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų liau­dies de­pu­ta­tų ta­ry­bos, siek­da­mos su­truk­dy­ti Lie­tu­vai at­sis­kir­ti nuo So­vie­tų Są­jun­gos, pa­skel­bė apie len­kų au­to­no­mi­jos su­kū­ri­mą. 1990 me­tų spa­lį Vil­niaus, Šal­či­nin­kų, taip pat Tra­kų, Šven­čio­nių, Šir­vin­tų ra­jo­nų kai ku­rių apy­lin­kių at­sto­vai su­va­žia­vi­me Ei­šiš­kė­se pa­skel­bė įku­rian­tys Len­kų na­cio­na­li­nį te­ri­to­ri­nį kraš­tą so­vie­tų Lie­tu­vos su­dė­ty­je. Vals­ty­bę vals­ty­bė­je - Lit­wa Srod­ko­wa.

Karš­tas šios ini­cia­ty­vos rė­mė­jas bu­vo tuo­me­ti­nis So­vie­tų Są­jun­gos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas. Pert­var­kos šauk­lys sa­vo tarp­tau­ti­nei par­tne­rei Mar­ga­ret That­cher vie­šai pa­si­džiau­gė: gir­di, ne vi­si no­ri tos ne­prik­lau­so­my­bės, maiš­tin­ga­jai Lie­tu­vai dėl to gre­sia ne­tek­ti tiek au­to­no­mi­ją skel­bian­čio Vil­niaus kraš­to, tiek Klai­pė­dos kraš­to, ku­ria­me gy­ve­nan­tys drau­gai par­eiš­kė no­rą pri­si­jung­ti prie Le­ning­ra­do sri­ties.

Ofi­cia­lio­ji Len­ki­ja? Vie­šai au­to­no­mi­nin­kų Var­šu­va ne­pa­rė­mė, net pa­smer­kė. Ta­čiau pra­ėjus vos mė­ne­siui po au­to­no­mi­nin­kų dek­la­ra­ci­jos, Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, kad Lie­tu­va, no­rė­da­ma pa­lai­ky­mo ir ge­rų san­ty­kių, tu­rė­tų „grei­tai su­re­gu­liuo­ti“ len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos po­rei­kius: su­teik­ti len­kų kal­bai ofi­cia­lų sta­tu­są len­kų kom­pak­tiš­kai gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, vie­šų­jų ins­ti­tu­ci­jų, gat­vių pa­va­di­ni­mus, vie­to­var­džius ten ra­šy­ti dviem kal­bo­mis, už­ti­krin­ti len­kams ga­li­my­bę sa­vo pa­var­des ra­šy­ti ori­gi­na­lo kal­ba ir taip to­liau.

Tą­kart au­to­no­mi­jos dek­la­ra­ci­jos bu­vo pa­lai­do­tos, o per­vers­mo or­ga­ni­za­to­riai kas iš­si­laks­tė, kas pri­ti­lo. Li­ko tik rei­ka­la­vi­mai, ne­si­kei­čian­tys, ne­kei­čia­mi, reiš­kian­tys iš es­mės vie­na: mes gy­ven­ti čia no­ri­me taip, kaip mes no­ri­me. Ar­ba, kaip 2011-ai­siais par­eiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ener­gi­jos ge­ne­ra­to­rius Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis: „Kur in­teg­ruo­tis? Kur mes tu­ri­me in­teg­ruo­tis? Mes čia gy­ve­na­me vi­sa­da. Tai jūs tu­ri­te ši­ta­me kraš­te in­teg­ruo­tis, nes jūs čia at­va­žia­vo­te. Jū­sų pro­tė­viai tu­ri čia in­teg­ruo­tis. O mes ne­tu­ri­me in­teg­ruo­tis. Čia mū­sų že­mė.“

Skaityti daugiau...

Kaip Kremlius dalina Europą: ar Baltijos šalys lieka už raudonos linijos

 

Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas

delfi.lt 2014-03-26

Krymo okupacija bei aneksija buvo įvykdyta remiantis aiškia geopolitine logika, kuri gali būti vadinama Masados geopolitika.

Jos esmė – įsitvirtinti kontinentinėje zonoje, savo žemėse ir po truputį skverbtis link kontinento pakraščių formuojant geopolitinius pleištus.

Tokio geopolitinio pleišto funkcijas atlieka Kaliningradas, Padniestrė, Pietų Osetija ir Abchazija, o dabar pleištu tapo ir Krymas.

„Šie geopolitiniai pleištai atlieka tiek puolamojo, tiek gynybinio placdarmo funkciją, tad Rusija visada būna pasiruošusi tiek pulti priešininką, tiek atremti, tačiau atremti nėra ko, nes niekas nepuola. Galima Vakarų skverbtis link Rusijos sąjungininkų – tik ekonominė. Šiuo atveju V. Putinas įsitvirtina šiose zonose, kurias paleis kažkada labai sunkiai, bet praranda galimybes kalbėti su demokratiniu pasauliu. Tai labai panašu į Josifo Stalino geopolitinę koncepciją – Masados geopolitiką“, - teigia Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto direktorius, geopolitikos ekspertas Egidijus Motieka.

„J. Stalinas prieštaravo Levo Trockio ir Vladimiro Lenino pasaulinės revoliucijos koncepcijai – su vėliava žygiuoti į Vakarus ir okupuoti juos. J. Stalino manymu, taip galima prarasti branduolį – esminę Rusijos teritoriją“, - pridūrė politologas.

Masada hebrajiškai reiškia tvirtovę. Taip vadinama romėnų vietininko, Judėjos karaliaus Erodo pastatyta tvirtovė ant izoliuotos uolos prie Negyvosios jūros, kur per Didįjį žydų sukilimą prieš romėnus užsibarikadavo žydų sukilėliai, tačiau neatlaikę apsupties įvykdė masinę savižudybę.

Skaityti daugiau...

Dar viena Rusijos penktosios kolonos atmaina Baltijos šalyse – „Russkij internacional“

15min.lt 2014-03-26

Latvijos specialiosios tarnybos jau atkreipė dėmesį į neseniai įkurtą prorusišką organizaciją „Russkij internacional“. Ji turėtų kelti nerimą ir Lietuvai, nes šių Kryme „savigynos“ būrius formavusių aktyvistų mostai – platūs. Organizacijos įkūrėjai kalba, kad Baltijos šalyse rusai yra engiami, todėl jie yra pasirengę stoti jų ginti.

Jis pažadėjo, kad Latvijos specialiosios tarnybos atidžiai stebės jos veiklą. Organizacija veikia kiek daugiau nei mėnesį, per šį laiką spėjo įkurti štabą Sevastopolyje.

Įkūrė spalvingos asmenybės

Apie „Russkij internacional“ įkūrimą vasario 19-ąją surengtoje spaudos konferencijoje pranešė nacionalistinės partijos „Rodina“ („Tėvynė“) lyderis Aleksejus Žuravliovas.

Jis, kartu su Maskvos statytiniu Kryme Sergejumi Aksionovu kūrė garsiuosius ginkluotos „savigynos“ būrius, kurie suvaidino svarbų vaidmenį Rusijos agresijos metu. Vėliau prie šių būrių prisidėjo ir „Russkij internacional“ nariai.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Latvijos Antifašistinio fronto lyderis Sergejus Malachovskis, prieš kelis metus neįleistas į Estiją kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui.

Skaityti daugiau...

Pasaulio lyderių susitikimą Hagoje temdys įtampa dėl Ukrainos krizės

lzinios.lt 2014-03-24

Pa­sau­lio ly­de­riai pir­ma­die­nį su­si­tiks Ha­go­je de­ry­bų, ku­rias tem­dys kri­zė Ukrai­no­je, o Ru­si­ja ga­li bū­ti pa­ša­lin­ta iš Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G-8), sie­kiant nu­baus­ti Mask­vą dėl Kry­mo anek­si­jos.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma su­šau­kė ne­ei­li­nį Di­džio­jo sep­ty­ne­to (G-7) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, sie­kiant ap­tar­ti veiks­mus prieš Ru­si­ją dėl jos įvyk­dy­to Kry­mo pri­jun­gi­mo, pri­ver­tu­sio Va­ka­rų ša­lių ly­de­rius iš nau­jo aps­vars­ty­ti sa­vo ry­šius su Mask­va po Šal­to­jo ka­ro, kai Mask­vą bu­vo sten­gia­ma­si įtrauk­ti į pla­tes­nę tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę.

Ru­si­jai tel­kiant, kaip nu­ro­do NA­TO, „la­bai ne­ma­žas“ pa­jė­gas prie sie­nos su Ukrai­na, bai­mi­na­ma­si, kad pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­si­ry­žęs at­plėš­ti dau­giau Ukrai­nos te­ri­to­ri­jų.

Ši be­si­vys­tan­ti kri­zė ti­kriau­siai do­mi­nuos su­si­ti­ki­me, ku­ris tra­di­ciš­kai or­ga­ni­zuo­ja­mas, sie­kiant ap­tar­ti bran­duo­li­nio sau­gu­mo klau­si­mus.

Pir­ma­die­nį Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ser­ge­jus Lav­ro­vas su­si­tiks su JAV vals­ty­bės se­kre­to­riu­mi Joh­nu Ker­ry Bran­duo­li­nio sau­gu­mo vir­šū­nių su­si­ti­ki­me (NSS). Tos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vų de­ry­bos ga­li bū­ti la­biau­siai įtemp­tos iš iki šiol įvy­ku­sių.

S.Lav­ro­vas ir J.Ker­ry su­si­tiks pir­mą kar­tą po to, kai Va­šing­to­nas pa­skel­bė fi­nan­si­nes sank­ci­jas įta­kin­giau­siems V.Pu­ti­no ar­ti­miau­sios ap­lin­kos na­riams dėl jų spren­di­mo pa­nau­do­ti jė­gą, rea­guo­jant į pra­ei­tą mė­ne­sį įvy­ku­sį Krem­liaus pa­lai­ko­mo Ukrai­nos re­ži­mo nu­ver­ti­mą.

J.Ker­ry jau pers­pė­jo, kad Mask­va ga­li pra­ras­ti vie­tą pres­ti­ži­nia­me Di­džio­jo aš­tuo­ne­to klu­be dėl sa­vo spren­di­mo pa­siųs­ti pa­jė­gas į Kry­mą.

Skaityti daugiau...