Grybauskaitei įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas

2013-05-09 15:09 Alfa.lt | BNS  Dalintis
Grybauskaitei įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas (SCANPIX nuotr.)

„Ryžtingai krizę įveikę lietuviai yra pavyzdys visai Europos Sąjungai (ES)“, – ketvirtadienį pareiškė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.

Sveikindamas prezidentę Dalia Grybauskaitę Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo proga, politikas teigė, kad šiuo apdovanojimu pagerbiami visi Lietuvos piliečiai.

Skaityti daugiau...

Energetikos ministras įpareigotas tęsti derybas dėl atominės elektrinės

lrytas.lt
2013-05-09 06:27
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius turės išsiaiškinti su latviais, estais ir
japonais, ar bus statoma Visagino atominė elektrinė.
Vyriausybė vakar įpareigojo energetikos ministrą J.Neverovičių iki liepos 1 dienos
tartis su partneriais – latviais ir estais bei Japonijos korporacija „Hitachi”, ar naujomis
sąlygomis jiems yra priimtinas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas.
Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros
projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
Iki spalio numatoma baigti Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus
elektros rinką ir galimų elektros jungčių įrengimo galimybių studiją.
„Nuspręsta šio klausimo nebesvarstyti Vyriausybės posėdyje, o vadovautis priimtu
protokoliniu sprendimu, kuriuo Energetikos ministerijai pavesta dėl VAE projekto
kalbėtis su regioniniais partneriais iki liepos 1 dienos”, – sakė premjero Algirdo
Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Premjero sudaryta darbo grupė pareiškė, jog atominės elektrinės statyba Lietuvai
yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga.Todėl
Lietuvos valdžia teigia, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių
bus deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei „Hitachi”.
Japonijos bendrovė „Hitachi” kaip strateginė investuotoja į atominės elektrinės
projektą buvo pasirinkta 2011-ųjų vasarą. (BNS, LR)
lrytas.lt2013-05-09 06:27Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius turės išsiaiškinti su latviais, estais irjaponais, ar bus statoma Visagino atominė elektrinė.Vyriausybė vakar įpareigojo energetikos ministrą J.Neverovičių iki liepos 1 dienostartis su partneriais – latviais ir estais bei Japonijos korporacija „Hitachi”, ar naujomissąlygomis jiems yra priimtinas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas.Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendrosprojekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.Iki spalio numatoma baigti Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidauselektros rinką ir galimų elektros jungčių įrengimo galimybių studiją

Skaityti daugiau...

K.Masiulis. Ar tradicinės partijos bijo „tvarkiečių“ ir DP sąjungos?

Prof. Kęstutis Masiulis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
2013 m. gegužės 9 d. 07:25
DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Kęstutis Masiulis
Kęstutis Masiulis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Tai padažnėjantys, tai praretėjantys pranešimai apie galimą Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ susijungimą išprovokuoja ir nemažai komentarų.

Kaip vienas iš argumentų, pakeliančių ūpą, šių partijų šalininkams įvardijamas, neva, tradicinių partijų išgąstis. Pasak abiejų populistinių partijų rėmėjų, konservatoriai ir socialdemokratai bijo bei visaip trukdo, kad susijungimas neįvyktų. Atseit po susijungimo atsirasianti stipri centristinių pažiūrų partija yra labai neparanki dviejų polių Lietuvos politinei sistemai.

Populistų kelias į niekur

Abi populistinės partijos deklaruoja, kad jos yra centristinės su kai kuriais dešiniųjų ar kairiųjų vertybių bruožais? Kaip tai suprasti? Ideologija yra tokia, kad jokios ideologijos nėra. Šių abiejų partijų programos yra kratinys teiginių, kurie neturi jokio ryšio tarpusavyje, nedera su partijų narių kalbomis ir darbais, o labai dažnai ir su realiu pasauliu.

Skaityti daugiau...

Dainavos parke vyks ąžuoliuko, skirto Lietuvos sąjūdžio 25-mečiui paminėti sodinimas.

Mieli bičiuliai sąjūdiečiai,

2013 m.  gegužės 11 d. (šeštadienį) 12 00 val. Dainavos parke (Kaune) vyks ąžuoliuko, skirto Lietuvos sąjūdžio 25-mečiui paminėti sodinimas.

Dalyvauja: Lietuvos Sąjūdžio nariai - Kovo 11-osios akto signataras dr. Leonas Milčius, Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas ir Dainavos bendruomenė - asociacijos Kovo 11-osios gatvės bendrija ir pilietinės bendruomenės centro "Dainava" atstovai, Dainavos seniūnijos seniūnaičiai, seniūnijos darbuotojai ir kiti patriotiški Kauno žmonės.

Maloniai kviečiame visus dalyvauti.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas

R. Narušienė. Kam reikia Lietuvos pilietybės?

Regina Narušienė,
www.DELFI.lt
2013 m. gegužės 7 d. 14:29
DELFI (V.Kopūsto nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Regina Narušienė
Regina Narušienė
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Pagrindinis Lietuvos Respublikos valdymo dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu. Šiame referendume balsavo beveik 57 proc. Lietuvos piliečių, 75 proc. balsavusiųjų pasisakė už Konstitucijos priėmimą.

Kas ta tauta, referendumo metu pritarusi Konstitucijos priėmimui? Pirminį atsakymą į šį klausimą galima rasti toje pačioje LR Konstitucijoje. Jos įvade teigiama, kad tai lietuvių tauta, kuri puoselėja „Lietuvos žemėje tautinę santarvę“. LR Konstitucijos 12 straipsnyje teigiama, kad Lietuvos pilietybė yra įgyjama gimstant; 18 straipsniu garantuojama, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės”, o 29 straipsnis neleidžia jų varžyti; 32 straipsnis suteikia piliečiui teisę laisvai gyventi ten, kur jis pasirenka, ir kiekvienas „lietuvis“ (ne tik pilietis) gali apsigyventi Lietuvoje.

Skaityti daugiau...

Kam Lietuvai reikalingas nedirbantis premjeras?

veidas.lt

Bačiulis
Užuot priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, premjeras Algirdas Butkevičius iš visų jėgų stengiasi išsisukti nuo savo tiesioginės pareigos, sprendimo teisę permesdamas latviams ir estams.

Ministro pirmininko pareiga – priimti politinius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą. Jeigu Vyriausybės vadovas vengia ar bijo tai daryti, vadinasi, jis vengia atlikti savo darbą. O jeigu Vyriausybė vadovas vengia atlikti savo darbą, jam reikia keisti profesiją.
Matant, kaip Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas Butkevičius visaip kratosi priimti bet kokį sprendimą, reikalaujantį bent minimalaus ryžto ir valios, atrodo, kad atėjo laikas kelti klausimą: ar Lietuvai reikalingas toks nieko nedarantis, tik nerišliai šnekantis Vyriausybės vadovas, kaip A.Butkevičius? Žiūrėkime – jau eina šeštas mėnuo nuo naujosios Vyriausybės sudarymo, bet sprendimas dėl Visagino AE statybos Lietuvoje nepriimtas, o premjeras visą laiką skleidžia pačias prieštaringiausias žinias: lyg statom, lyg nestatom, lyg reikia geresnio projekto, lyg reikia latvių ir estų pritarimo.

Skaityti daugiau...

Suteikęs balsą tiems, kurie buvo nutildyti

2013-05-07
Justė Adakauskaitė
Suteikęs balsą tiems, kurie buvo nutildyti

J.B.Hannibalssonas: „Kai Islandijos Parlamentas pasveikino LR Seimą priėmus Nepriklausomybės deklaraciją, SSRS atšaukė savo ambasadorių Reikjavike. Diplomatiniu aspektu tai reiškė tik žingsnį iki karo.“

Kol didžiosios pasaulio valstybės delsė pripažinti tik atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, pirmoji tai padarė tolima ir maža Islandija. Apie didelę mažųjų atsakomybę neramiais 1991 m. ir dabar, Europoje siaučiant finansų krizei, „Atgimimas“ šnekėjosi su Jonu Baldvinu Hannibalssonu, tuomečiu Islandijos užsienio reikalų ministru, šiuo metu dėstančiu VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Kodėl vis dėlto atsitiko taip, kad Islandija tapo pirmąja šalimi, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę jau 1991 m. vasario 11 d.?

Skaityti daugiau...

Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą: pabaigos nesimato

2013-05-07 14:37 Rimantas Varnauskas | Alfa.lt 

„Netenka tikėtis, kad artimiausius kelerius metus atsirastų bent požymiai to, kad Rusija silpnintų propagandines atakas prieš Lietuvą ir Baltijos valstybes“, - tvirtina Arvydas Anušauskas, klausiamas, kokio masto tas propagandinis Rusijos karas, kiek jis dar gali tęstis?

„Pirmiausia, vartočiau kitokias sąvokas. Tai yra informacinės atakos, kurios atitinka Rusijos suformuluotus nacionalinio saugumo interesų poreikius, t.y. ši šalis norėtų, kad Baltijos valstybės keistų savo požiūrį į sovietinę praeitį, pamirštų okupaciją, sovietizaciją, patį sovietmetį vertintų kaip teigiamą istorijos laikotarpį, pamirštų apie okupacijos padarytos žalos skaičiavimus. Mums norima primesti kitokį praeities vertinimą – tokį, kokį sau susiformulavo dabartinis Rusijos politinis, o ir verslo, elitas, - tvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, istorikas Arvydas Anušauskas.

Skaityti daugiau...