V. Landsbergis: ES planuojamos sankcijos Rusijai – tai viščiukų sankcijos smaugliui

V. Landsbergis: ES planuojamos sankcijos Rusijai – tai viščiukų sankcijos smaugliui

delfi.lt 2014-03-13

„Viščiukų sankcijos smaugliui, kuris šaiposi iš jų. Ir dar kada? Jeigu ES norėjo perspėti Rusiją dėl to „putirendumo“ Kryme, kurį kai kas vadina referendumu (nereikia vartoti klaidinančių žodžių), tai tas spektaklis turi įvykti sekmadienį, o sankcijas žada pirmadienį“, – teigė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Kitą savaitę Europos Sąjunga ketina griežtinti sankcijas Rusijai. Planuojama drausti patekti į Europos Sąjungą bei šaldyti sąskaitas bankuose už invaziją į Krymą atsakingiems Rusijos pareigūnams, tačiau naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, tokių sankcijų nesulauks nei Vladimiras Putinas, nei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

 

Sekmadienį Kryme turėtų įvykti referendumas, bet jis, anot Vakarų valstybių, bus neteisėtas ir jo rezultatai nepripažįstami. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Europos Parlamento nariu V. Landsbergiu.

Sankcijos kaltininkams gali būti, bet ne V. Putinui ir ne S. Lavrovui. Kaip tai vertinate?

Viščiukų sankcijos smaugliui, kuris šaiposi iš jų. Ir dar kada? Jeigu ES norėjo perspėti Rusiją dėl to „putirendumo“ Kryme, kurį kai kas vadina referendumu (nereikia vartoti klaidinančių žodžių), tai tas spektaklis turi įvykti sekmadienį, o sankcijas žada pirmadienį. Jeigu sankcijas būtų paskelbę dabar pat, pavyzdžiui, generolams, vadovavusiems Krymo okupacijai, ir keliems kitiems aukštiems pareigūnams, tada V. Putinui ir S. Lavrovui galėtų pasakyti „mes svarstom iki pirmadienio“. Gal tuomet tai ir galėtų ką nors reikšti. O dabar tai – tik žaidimai.

Skaityti daugiau...

B.Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą

lzinios.lt 2014-03-13

Prieš­prie­ša tarp Ry­tų ir Va­ka­rų, at­gai­vin­ta kri­zės Ukrai­no­je, dar la­biau pa­di­dė­jo tre­čia­die­nį, kai JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­ža­dė­jo tvir­tą pa­lai­ky­mą Ki­je­vui, pa­ti­rian­čiam Mask­vos ka­ri­nį spau­di­mą.

B.Oba­ma pa­svei­ki­no Ukrai­nos lai­ki­ną­jį prem­je­rą Ar­se­ni­jų Ja­ce­niu­ką, at­vy­ku­sį į Bal­tuo­sius rū­mus, o abu ly­de­riai griež­tai pers­pė­jo Ru­si­ją, kad Ukrai­na ne­iš­si­ža­dės sa­vo su­ve­re­nu­mo.

Ame­ri­kos ly­de­ris pa­kar­to­jo, kad Mask­vai teks su­mo­kė­ti ne­įvar­dy­tą „kai­ną“, jei­gu Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ne­at­si­trauks, taip pat pa­smer­kė pa­stan­gas su­reng­ti „neap­gal­vo­tą“ re­fe­ren­du­mą Kry­me.

„Į­ma­no­mas ki­tas ke­lias, ir ti­ki­mės, kad pre­zi­den­tas Pu­ti­nas no­ri pa­si­rink­ti tą ke­lią“, – B.Oba­ma sa­kė žur­na­lis­tams Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, sė­dė­da­mas ša­lia A.Ja­ce­niu­ko po jųd­vie­jų de­ry­bų Ova­li­nia­me ka­bi­ne­te.

„Bet jei­gu jis to ne­pa­da­rys, esu la­bai įsi­ti­ki­nęs, kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė tvir­tai pa­lai­kys Ukrai­nos vy­riau­sy­bę“, – pri­dū­rė jis.

Skaityti daugiau...

Praryti Ukrainą bandanti Rusija apkandžiojo ir savo draugus

lrytas.lt 2014-03-13

Į Krymo pusiasalį įžengusi Rusija neteko net artimiausių draugų. Nuo Maskvos nusigręžė ne tik labai svarbi partnerė Kinija, bet ir ištikimasis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Bandymas okupuoti Krymą jau dabar panašėja į didelę politinę Rusijos nesėkmę.

„Mes tiekėme ir tieksime ten tiek energijos išteklių, kiek reikės Ukrainai, maisto produktų ir kitų dalykų. Žodžiu, mes esame pasirengę palaikyti Ukrainos tautą šią sunkią minutę, taip pat ir suteikdami humanitarinę paramą“, – trečiadienį  sakė A.Lukašenka.

Baltarusijos šeimininkas net pareiškė, kad Minskas pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.

Prieš dvi savaites, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Krymą, panašios pozicijos laikėsi ne tik Vakarų valstybės, bet ir Kinija.

„Racionaliai žiūrint iš pačios Rusijos pozicijos, labiausiai šitoje situacijoje pralošė ji pati“, – pabrėžė Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius. Jis sako, kad šiuo metu Maskva neturi draugų.

Skaityti daugiau...

Angela Merkel: Rusijai gresia naujos sankcijos

Angela Merkel15min.lt 2014-03-12

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad Europa kitą savaitę įves griežtesnes sankcijas Rusijai, jeigu per kelias artimiausias dienas neatsiras ženklų, jog Maskva nori prisidėti prie „kontaktinės grupės“ ir ieškoti diplomatinio Ukrainos krizės sprendimo būdo.

„Beveik prieš savaitę mes sakėme, kad, jeigu per kelias dienas nebus rezultatų, mes turėsime pagalvoti apie antrą sankcijų etapą“, – sakė ji lankydamasi Varšuvoje.

„Jau praėjo šešios dienos ir mes turime pripažinti, kad, nors ir toliau stengsimės formuoti kontaktinę grupę, mes nepadarėme jokios pažangos“, – kalbėjo kanclerė.

Jeigu iki pirmadienio nebus pažangos, ES užsienio reikalų ministrai įves sankcijas, tokias kaip draudimas išduoti vizas ir lėšų įšaldymas tiems, kurie yra atsakingi už Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, ir ES lyderiai tai aptars per viršūnių susitikimą kitą ketvirtadienį, sakė A.Merkel.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: „Šimtametis pasaulinis karas dar nėra pasibaigęs“

lrytas.lt 2014-03-12

Profesorius Vytautas Landsbergis parodo į kulkos paliktą skylę Pirmųjų Seimo rūmų lange, visai šalia palubės. Prieš dvidešimt trejus metus tą stiklą peršovė vadinamieji jedinstvininkai, bandę šturmuoti parlamentą ir su kareiviais tramdyti iš sovietinės laboratorijos bėgančią šalį. Betoninės žaizdos mūšių vietose užsitraukė, tačiau šis įskilimas liko. Kaip simbolis, kad sovietiniu kūju talžyta visuomenė vis dar yra suskilusi.

 

Pirmieji Seimo rūmai beveik tušti. Šventės išvakarėse dirba tik valytoja, kuri vaiko dulkes nuo Kovo 11-osios salės suolų ir lentelių su Nepriklausomybės akto signatarų pavardėmis. Kai ją pastebiu, ji kaip tik prisiartina prie sąjūdiečio Petro Vaitiekūno stalo. Dabar jis yra Lietuvos ambasadorius dėl savo laisvės kovojančioje Ukrainoje.

Su profesoriumi V.Landsbergiu sėdime visai šalia tos vietos, kur jis prieš dvidešimt trejus metus rašė kalbą, pasakytą per Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimus. Tuo metu, kai Nepriklausomybės pergalė dar buvo tik viltis ir tikslas.

Dabar šioje salėje sakomos kalbos ne už laisvę kovojančių, bet primenančių apie pergalę ir raginančių toliau kurti valstybę.

Kovo 11-osios išvakarėse Seimo Kovo 11-osios salėje su profesoriumi V.Landsbergiu kalbėjome apie mūsų visuomenės įskilimus, dvejones ir grėsmę, kuri niaukiasi kažkur ties Krymo pusiasaliu. Sąjūdžio lyderis ir pirmasis atkurtos valstybės vadovas sako, kad pasaulinis karas vis dar nėra pasibaigęs, tik perėjęs į stadiją, kai didžiosios valstybės nekariauja. Ar tai gali pasikeisti ir virš Lietuvos vėl pakibs raudonoji letena?

Skaityti daugiau...

Dėl referendumo padės susigaudyti ekspertai

lrytas.lt 2014-03-12

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ieško konstitucinės teisės autoritetų, kurie turės įvertinti, ar referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams siūlomi teiginiai neprieštarauja Konstitucijai, rašo „Lietuvos rytas“.

Per savaitę ekspertai privalės Seimui pateikti savo išvadą, bet ji vis tiek negalės sustabdyti referendumo. Bet parlamentarai šią išvadą turės paskelbti, kad žmonėms būtų lengviau apsispręsti, kaip balsuoti.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas mano, kad ekspertais turėtų būti kviečiami ne politikai, o teisės specialistai, išmanantys konstitucinę, taip pat tarptautinę ir europinę teisę.

Socialdemokratas vakar dar negalėjo pasakyti nei ekspertų pavardžių, nei jų skaičiaus: „Galbūt bus penki, daugiausia – septyni. Kuo daugiau ekspertų bus, tuo lėčiau vyks darbas.“

Neoficialiomis žiniomis, į ekspertų grupę kviečiamas Vilniaus universiteto dėstytojas Vaidotas Vaičaitis, taip pat trys buvę Konstitucinio teismo teisėjai Stasys Stačiokas, Juozas Žilys ir Vytautas Sinkevičius.

Skaityti daugiau...

Euras išlaisvins rezervą

lzinios.lt 2014-03-12

Lie­tu­va ren­gia­si nuo 2015 me­tų sau­sio tap­ti 19-ąja eu­ro zo­nos ša­li­mi. Mū­sų ša­ly­je įve­dus eu­rą, Lie­tu­vos cen­tri­nis ban­kas tu­rės su­mo­kė­ti vien­kar­ti­nes "sto­ji­mo" įmo­kas į Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko (ECB) ka­pi­ta­lą ir pa­pil­dy­ti jo už­sie­nio at­sar­gas. Tam bus pa­nau­do­tos lė­šos iš daug me­tų kau­pia­mų Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gų, ku­rios už­ti­kri­no li­to sta­bi­lu­mą. Ko­kia bus li­ku­sių at­sar­gų pa­skir­tis? Gal tais mi­li­jar­dais ver­ta pa­deng­ti da­lį ša­lies už­sie­nio sko­los ar­ba iš­da­ly­ti al­goms ir pen­si­joms kom­pen­suo­ti?

2013 me­tų sau­sio pa­bai­go­je Lie­tu­vos ofi­cia­lio­sios už­sie­nio at­sar­gos su­da­rė 21 mlrd. li­tų, įskai­tant 591 mln. li­tų ver­tės auk­są. Di­džio­ji už­sie­nio at­sar­gų da­lis yra eu­rais, ki­tą da­lį su­da­ro auk­sas.

Li­tą pa­kei­tus eu­ru, Lie­tu­vos cen­tri­nis ban­kas su­mo­kės 43 mln. eu­rų į Frank­fur­te (Vo­kie­ti­ja) įsi­kū­ru­sio, eu­ro sis­te­mai va­do­vau­jan­čio ir bend­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) va­liu­tą val­dan­čio Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko ka­pi­ta­lą. Lie­tu­vos ban­kas taip pat per­ves, 2013 me­tų pa­bai­gos skai­čia­vi­mais, apie 300 mln. eu­rų ver­tės už­sie­nio at­sar­gų į ECB už­sie­nio at­sar­gas.

Šios įmo­kos su­da­ro apie 5 proc. da­bar­ti­nių Lie­tu­vos už­sie­nio at­sar­gų. Li­ku­sias su­kaup­tas už­sie­nio at­sar­gas Lie­tu­vos ban­kas val­dys sa­va­ran­kiš­kai kaip ir iki šiol.

Siū­lo nau­do­ti bū­ti­niau­sioms reikmėms

Bu­vęs prem­je­ras Ge­di­mi­nas Vag­no­rius ne­se­niai vie­šo­jo­je erd­vė­je par­eiš­kė, kad ne­be­li­kus li­to jam pa­deng­ti vals­ty­bės su­kaup­tas auk­sas (įskai­tant Blo­ka­dos fon­dą) ir už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gos, ver­ti­na­mi apie 15 mlrd. li­tų, pri­va­lo grįž­ti į vals­ty­bės iž­dą. Jas esą de­rė­tų per­duo­ti Vy­riau­sy­bei ir nau­do­ti ša­lies iž­do įsi­pa­rei­go­ji­mams deng­ti bei ki­toms bū­ti­niau­sioms vals­ty­bės reik­mėms - "ap­mo­kė­ti nu­ma­ty­tą įna­šą į Eu­ro­pos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mo fon­dą, už­baig­ti grą­žin­ti anks­tes­nės val­džios nu­sa­vin­tas pen­si­jas, su­si­mo­kė­ti sko­las po­li­ci­nin­kams ir pa­deng­ti ki­tus li­ku­sius iž­do įsi­pa­rei­go­ji­mus pi­lie­čiams, taip pat laips­niš­kai ma­žin­ti vals­ty­bės sko­lą".

„Ta­čiau pa­gal Sei­mo sau­sio 23 die­ną ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je sku­bo­tai pri­im­tas Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo pa­tai­sas, šį mil­ži­niš­ką vals­ty­bės tur­tą (auk­są ir va­liu­tos at­sar­gas) nuo­sa­vy­bės tei­se ke­ti­na­ma per­leis­ti Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko “sky­riu­mi” tam­pan­čiam Lie­tu­vos ban­kui. Jei ne­bus pa­keis­tas su Kons­ti­tu­ci­ja pra­si­len­kian­tis 33 straips­nis, Lie­tu­vos ban­kas ga­lės pa­gal sa­vo pa­si­rink­tus “prin­ci­pus ir tvar­ką“ „val­dy­ti, nau­do­ti ir dis­po­nuo­ti“ vi­so­mis da­bar Lie­tu­vos tu­ri­mo­mis at­sar­go­mis! Dar keis­čiau skam­ba nau­jas įsta­ty­mo įra­šas, kad dis­po­nuo­jant iš vals­ty­bės pe­rim­to­mis at­sar­go­mis pri­va­lu bus lai­ky­tis ne Lie­tu­vos įsta­ty­mų, bet pa­čių nu­sis­ta­ty­tos „tvar­kos, ati­tin­kan­čius Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės rei­ka­la­vi­mus“, ku­rių, be­je, nė­ra ir ne­ga­li bū­ti“, - ne­se­niai pa­skelb­ta­me straips­ny­je tei­gė G.Vag­no­rius.

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis: Penktoji kolona valdžioje

veidas.lt 2014-03-11

Rusijos agresija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes nuo tų mūsų šalies politikų, kurie, vienu ar kitu būdu atstovaudami Kremliaus interesams, yra Rusijos penktoji kolona Lietuvoje.

Karas – baisus dalykas, bet turi ir vieną teigiamą savybę: jis išgrynina ir parodo tikruosius žmonių veidus. Pamenu, „paksiados“ laikais su kolega kalbėjomės, kad visai neblogai būtų, jeigu Rusija trumpam vėl okupuotų Lietuvą, bet netrukus būtų išvyta NATO sąjungininkų – daug žalos padaryti nespėtų, užtai mes netruktume pamatyti, kas yra kas Lietuvoje. Vaizdas neabejotinai nudžiuginęs nebūtų, mat jau tuomet buvo aišku, kad didžiausias pavojus Lietuvai yra ne išorinis, bet vidinis – daugybė „buvusiųjų“, naujai užverbuotų ir tiesiog moralinių puvėkų, pasirengusių pataikauti bet kuriai valdžiai už minkštą valdišką kėdę ar riebesnį dešrigalį.
Bėda, kad Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje, sovietmečiu kolaboravimas su valdžia buvo masinio pobūdžio, tad Maskvai rusakalbių kolonistų vežti neprireikė – pakako savų. Todėl po nepriklausomybės atkūrimo latviai ir estai galėjo nesunkiai atskirti savus nuo svetimų ir sukurti nepiliečių instituciją. Tai sovietmečio atkilėliai, turintys visas pilietines teises, išskyrus vieną – teisę dalyvauti ir balsuoti parlamento rinkimuose. Regis, smulkmena, bet dėl jos Estija galėjo atlikti šalies reformas, šiandien darančias ją vieną pažangiausių Europos Sąjungos valstybių, o Latvijoje tegu sunkiau, bet sugebama perrinkti skaudžias reformas per krizę vykdančią vyriausybę.
Manot, Kremlius tik iš didelės pagarbos rusakalbių teisėms antrą dešimtmetį putojasi dėl latvių ir estų sprendimo neduoti sovietukams parlamento rinkimų teisės? Priežastis paprastesnė: galėdamas sėkmingai per savo kontroliuojamą žiniasklaidą suagituoti rusakalbius Latvijos ir Estijos gyventojus, revanšistinis Vladimiro Putino režimas negali panaudoti jų kaip instrumento demokratinių rinkimų būdu pasodinti į tų šalių valdžią penktąją koloną, kurios atstovai, kaip Kryme, pakviestų „Rusijos armiją išvaduotoją“. O štai Lietuvoje – gali, kaip praėjusią savaitę ir pamatėme.

Skaityti daugiau...