R. Bogdanas. Pavojingiausias žmogus pasaulyje

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-03-02

Visose šalyse, kurios daugiau ar mažiau turi reikalų su Rusija, egzistuoja dvejopa nuomonė apie šios valstybės vadovybę. Po Rusijos intervencijos Kryme padaugėjo su atsarga žvelgiančių į Kremlių ir netikinčių jo žodžiais, o geros valios stovykla susitraukė iki nepakaltinamųjų būrelio. Be to, šie veiksmai išsklaidė iliuzijas, kurias gal dar puoselėjo Vakarų politikai, paleidę į apyvartą tuščią siūlymą „perkrauti“ santykius su Rusija.

Pats Vladimiras Putinas, matyt, įsivaizduoja, kad Krymo užpuolimu jis gerokai pagąsdino bedančius vakariečius. Tačiau naivu jam būtų tikėtis, kad sukėlė baimę, kuri virs pritarimu bet kokiems jo veiksmams. Po savo olimpiados Sočyje V. Putinas asmeniškai laimėjo didelį neatimamą medalį - tapo pavojingiausiu žmogumi pasaulyje.

Su tokiu medaliu jis yra lyderis žavingoje kompanijoje drauge su Šiaurės Korėjos, Venesuelos, Baltarusijos, Šiaurės Sudano ir panašių režimų atstovais. Lyderiu jį daro atominis lagaminėlis ir chuliganiški veiksmai. Jis kelia baimę net tarp savųjų: šiomis dienomis Venesuela, motyvuodama savo konstitucija, atsisakė Rusijai leisti įkurti karinę bazę savo teritorijoje. Matyt, elgesys aplink bazę Sevastopolyje pakankamai iškalbingai piešia perspektyvas net tolimai Venesuelai.

 

Chuliganizmas yra elgesys, priešingas priimtoms normoms, kurios įgalina žmones taikiai sugyventi. Vairuoti reikia pagal taisykles, kad būtų mažiau avarijų, o iš praeivio negalima atiminėti laikrodžio, nors ir labai apie tokį svajojate. Smurtu grindžiami santykiai žmonijos istoriją parašė kaip karų istoriją, bet kada žudymo sugebėjimai neišpasakytai tobulėjo, vis labiau imtasi santykius tarp valstybių grįsti susitarimais, o ne stipresniojo teise.

Žmonių bendravimo principai valstybės viduje yra perkelti į tarpvalstybinį lygmenį. Ilgai truko kelias nuo santuokų tarp monarchų, kada asmenų sąjunga prilygo valstybių sąjungai, iki 21 a. pasaulio saugumo struktūrų, kurias sukuria prisiimti įsipareigojimai. Branduolinis ginklas pasaulinį snukiadaužį padarė neįmanomą.

Pokarinės Europos architektai subūrė nuolat tarpusavyje kariavusį senąjį žemyną į sąjungą, ir Europoje jau beveik 80 metų tvyro taika. Yra daug tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės tautos ar ESBO, kurių paskirtis yra tarpvalstybinius nesutarimus versti derybomis, o jose veikiančios Rusijos elgesys vis labiau darosi priešingas taikaus bendrabūvio principams.

Skaityti daugiau...

Už patriotinių referendumų šūkių slepiasi žemiški jų iniciatorių tikslai

diena.lt 2014-03-02

Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos.

Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Antra, kad su savo tauta apskritai nesivargino kalbėtis, tapę tos pačios tautos išrinktaisiais ar gavę postus. Tačiau aišku ir kita. Šiandien visuomenė pernelyg neprognozuojama ir vis dar tikinti kažin kokiais mistiniais geradariais, kurie turi atnešti ir padovanoti jai gerą gyvenimą. O tie menami ateities politikai sėkmingai naudojasi tautos patiklumu ir geresnio gyvenimo viltimis.

Tada ir gimsta įvairios vienų rinkimų partijos ir jų lyderiai, arba patriotai, audringais lozungais kviečiantys išsaugoti Lietuvos tapatybę ir teisę pačiai priiminėti sprendimus. Nors kartais tokie siūlymai lemtų Lietuvai tapti  europine periferija. O patys tautiškumo puoselėtojai primygtinai siūlosi būti išrinkti į valdžią nesvarbu ar Lietuvoje, ar Europoje.

Referendumų rengėjai Kėdainiuose palankų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kad  referendumui surengti reikiami 300 000 parašų surinkti, šventė dainomis. Tačiau tai dar ne viskas. Ar referendumas įvyks turi spręsti Seimas. Referendumo organizatoriai, jaučiasi paveikę VRK, todėl dabar ketina imtis ir Seimo.

„Kai žmonės prie VRK susirinko su vėliavomis, su trispalvėmis, su vyčiais, su būgnais, su dainomis – sudrebėjo VRK sienos. Kaip ir Pranciškus sake, jie skambino per pertrauką savo šeimininkams. Ten stovėjo policija ir policija praktiškai buvo ne jų pusėje. Žodžiu, jie pajuto tautos jėgą“, – aiškino referendumo iniciatyvinės grupės narys Gintaras Aleknavičius.

Buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas teigia, kad laiku įstatymais įtvirtinus tam tikrus saugiklius žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, iniciatyvoms rengti referendumus nebūtų likę vietos.

„Saugikliai turėjo būti tokie, kad užsienietis gali pirkti žemę Lietuvoje tik tada, jeigu jis pats dirba Lietuvoje tą žemę, moka lietuvių kalbą, gyvena n metų – tada jis gali pirkti, kitais atvejais negali pirkti, tai tada kam tas referendumas būtų reikalingas“, – sakė A. Sakalas

Skaityti daugiau...

Vakarai blaškosi dėl sankcijų Rusijai

delfi.lt 2014-03-02

Ukrainos krizė sumaištį kelia ne tik Kijeve. Panašu, jog Krymas tapo didžiuliu „galvos skausmu“ visai tarptautinei bendruomenei, o ypač – Vakarams. Kol kas Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sudomino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymas.

G-7 pasmerkė Rusijos veiksmus Kryme

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai parašė kolektyvinį pareiškimą apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, praneša unian.net. „Mes, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV lyderiai, kartu su Europos Tarybos prezidentu ir Europos Komisijos prezidentu, šiandien susivienijome norėdami pasmerkti akivaizdų Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą, kuris prieštarauja Rusijos įsipareigojimams Jungtinių Tautų Chartijai ir 1997 metų pagrindiniam susitarimui su Ukraina“, - teigiama pranešimo tekste.

Jo autoriai paragino Rusiją bet kokius ginčytinus klausimus su Ukraina spręsti derybų keliu arba tarptautinių stebėjimo misijų metu, taip pat išreiškė pasirengimą padėti šiame procese.

 

„Atkreipsime dėmesį, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje taip pat prieštarauja principams ir vertybėms, kuriais remiasi G-7 ir G-8. Todėl mes nusprendėme kol kas sustabdyti mūsų dalyvavimą veikloje, susijusioje su pasirengimu birželį Sočyje suplanuotam G-8 viršūnių susitikimui, kol aplinkybės nepasikeis į tokias, kokioms esant bus įmanoma turininga diskusija“, - teigiama pranešime.

„Mes vieningai palaikome Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, taip pat jos teisę apsispręsti dėl savo ateities. Mes įsipareigojame palaikyti Ukrainą siekiant atstatyti vienybę, stabilumą ir politinę bei ekonominę situaciją šalyje. To siekdami mes palaikysime Ukrainos darbą su Tarptautiniu valiutos fondu, kad būtų aptarta nauja programa ir realizuotos būtinos reformos. TVF parama turės lemiamą reikšmę gaunant papildomą Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansų institutų, ES ir dvišalių šaltinių, paramą“, - teigiama pranešime.

Rusija prie G7 grupės prisijungė 1997-aisiais.

NATO nori į Ukrainą pasiųsti tarptautinius stebėtojus

NATO sąjungininkai sekmadienį surengė skubų posėdį dėl krizės Kryme. Po susitikimo NATO paragino dislokuoti tarptautinius stebėtojus Ukrainoje, kad būtų sumažinta įtampa, ir pridūrė, jog aljansas sieks „rasti bendrą kalbą“ su Maskva per NATO ir Rusijos derybas.

 „Mes raginame abi šalis nedelsiant siekti taikaus sprendimo dialogu“, - sakoma 28 narių Atlanto aljanso pranešime, kuris buvo išplatintas po beveik aštuonias valandas vykusių derybų.

Pareiškime taip pat raginama į Ukrainą „pasiųsti tarptautinius stebėtojus globojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ar ESBO“.

NATO pasmerkė Rusijos karinę eskalaciją Kryme ir išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos parlamento duoto leidimo dislokuoti Ukrainoje karines pajėgas.

Bet koks panašus veiksmas bus „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir pažeis NATO ir Rusijos tarybos ir NATO partnerystės taikai principus, sakoma pareiškime.

Skaityti daugiau...

JAV perspėjo Rusiją nepradėti jokios karinės intervencijos Ukrainoje

diena.lt 2014-02-27

Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo Rusiją nesiimti karinės intervencijos Ukrainoje.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) taip pat tvirtino, kad Vašingtonas nesiekia konfrontuoti su Maskva, vykstant dramatiškiems politiniams pokyčiams Rusijos kaimynėje.

„Daug žmonių į tai žvelgia ir mėgina visa tai apibūdinti Šaltojo karo, senų kovų kontekste. Tačiau norime pabrėžti visiems, jog tai nėra „Rokis 4“. Tai nėra nulinės sumos žaidimas“, – J.Kerry sakė nedidelei žurnalistų grupei.

„Turime vienintelį interesą: kad Ukrainos žmonės galėtų rinktis ir pasirinktų kelią, kuriuo jie nori eiti, o mes visi – gerbtume tą kryptį“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.

Jis tvirtino, kad naujai Ukrainos laikinajai vadovybei, perėmusiai valdžią iš nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus, svarbu suformuoti naują, visas politines jėgas įtraukiančią vyriausybė. J.Kerry pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „pradžioje rengia 1 mlrd. dolerių paskolos garantiją su tam tikromis kitomis priemonėmis“, ketindamos suteikti pagalbą Kijevui.

Jis pridūrė, jog Europos Sąjunga taip pat svarsto galimybę pasiūlyti 1,5 mlrd. dolerių paskolų garantijų šiai buvusiai sovietų satelitei.

Skaityti daugiau...

Užimtas Krymo parlamentas inicijuoja referendumą dėl autonomijos

lrytas.lt 2014-02-27

Ketvirtadienį paryčiais Simferopolio mieste esančius Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus užėmė ginkluoti vyrai. Teigiama, kad tai vadinamieji šio pietinio Ukrainos regiono rusakalbių gyventojų „savigynos“ būrių nariai. Krymo vyriausybės vadovui jie teigia neturintys įgaliojimų derėtis ar kelti kokius nors reikalavimus. Netoli Simferopolio pastebėti Rusijos šarvuočiai.

Liudininkas pasakoja, kad Krymo parlamentą ketvirtadienį ryte užėmę asmenys yra gerai ginkluoti ir „akivaizdžiai profesionalai“.

O pats užgrobimas esą vyko pagal iš anksto parengtą scenarijų, praneša zn.ua.

Taip pat teigiama, kad parlamente esantys asmenys su niekuo nebendrauja ir „akivaizdžiai kažko laukia“.

Iš viso Krymo parlamento pastate yra apie 60 žmonių.

Iš pradžių į pastatą įsiveržė apie 30 žmonių. O po to prie jo esą atvažiavo autobusas, iš kurio išlipo dar maždaug 30 asmenų su dideliu kiekiu amunicijos, taip pat automatais "Kalašnikov".

Liudininko, prisistatančio Maksimo vardu, manymu, tiek ginklų užtektų apginkluoti apie 200 žmonių.

 

Nematomos kovos frontas niekur nedingo

lzinios.lt 2014-02-27

Lie­tu­vos žval­gy­bos ir kontrž­val­gy­bos struk­tū­ros pra­dė­jo veik­ti vos pa­skel­bus ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę 1918 me­tais. Joms te­ko dirb­ti itin su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis. Vė­les­nė po­li­ti­nė si­tua­ci­ja Eu­ro­po­je lė­mė, kad Lie­tu­vą su­pu­sios di­džio­sios kai­my­nės jos at­žvil­giu bu­vo nu­si­tei­ku­sios ne­drau­giš­kai. Apie tai ra­šo­ma nau­jau­sio­je is­to­ri­ko, Sei­mo na­rio Ar­vy­do Anu­šaus­ko kny­go­je „Lie­tu­vos žval­gy­ba 1918–1940 me­tais“.

Kny­ga bus pri­sta­ty­ta va­sa­rio 28 die­ną Sig­na­ta­rų na­muo­se Vil­niu­je. Su jos au­to­riu­mi Ar­vy­du Anušausku "Lie­tu­vos ži­nios" kal­ba­si apie šian­die­nos ir prieš­ka­rio par­ale­les.

Pa­na­šūs svertai

- Ar ga­li­ma ly­gin­ti tar­pu­ka­rio ir da­bar­ti­nės mū­sų žval­gy­bos bei kontrž­val­gy­bos veik­lą?

- Per aš­tuo­nis de­šimt­me­čius ne­pa­ki­to tik Lie­tu­vos geog­ra­fi­nė pa­dė­tis, bet kai­my­nai, sie­nos, vi­daus pa­dė­tis kei­tė­si. To­dėl ly­gin­ti tie­sio­giai bū­tų ne vi­sai tei­sin­ga. Ta­čiau tuo me­tu Lie­tu­vos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bos iš tie­sų at­li­ko la­bai svar­bų dar­bą, siek­da­mos ap­sau­go­ti Lie­tu­vą nuo Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos re­mia­mų se­pa­ra­tis­ti­nių ar an­ti­vals­ty­bi­nių gru­puo­čių, te­ro­riz­mo grės­mės. Da­bar Lie­tu­va taip pat yra Ru­si­jos slap­tų­jų tar­ny­bų in­ten­sy­vaus vei­ki­mo are­na. Į NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­gą įsto­ju­si mū­sų ša­lis ta­po dar svar­bes­niu žval­gy­bi­nės ir de­zin­for­ma­ci­nės veik­los tai­ki­niu. Teig­čiau, jog įspū­dis apie ne­ma­to­mą, bet in­ten­sy­vią ko­vą su kai­my­nių slap­to­sio­mis tar­ny­bo­mis nė­ra ap­gau­lin­gas.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius: A.Butkevičius nesugeba solidžiai derėtis su „Gazprom“

lzinios.lt 2014-02-26

Jei Al­gir­das But­ke­vi­čius ir to­liau taip de­rė­sis dėl du­jų kai­nos, ga­li at­si­tik­ti, kad pa­ti Lie­tu­va su­tiks su­mo­kė­ti „Gazp­rom“ kom­pen­sa­ci­ją, tei­gia opo­zi­ci­jos ly­de­ris kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius.

„Lie­tu­va iš „Gazp­rom“ tu­ri rei­ka­lau­ti dvie­jų jai pri­klau­san­čių da­ly­kų. Pir­ma, ne­dis­kri­mi­na­ci­nės du­jų kai­nos, ku­ri bū­tų pa­na­ši į ki­toms Eu­ro­pos vals­ty­bėms tai­ko­mą du­jų kai­ną, ji tu­rė­tų bū­ti maž­daug 100 JAV do­le­rių ma­žes­nė nei mo­ka­me da­bar už 1000 ku­bi­nių me­trų du­jų, nes ki­taip „Gazp­rom“ mo­kės bau­das. An­tra – 4,5 mlrd. Lt kom­pen­sa­ci­jos už Lie­tu­vos gy­ven­to­jų per­mo­ką už du­jas, kai „Gazp­rom“ Lie­tu­vai tai­kė dis­kri­mi­na­ci­nę kai­ną“, – tre­čia­die­nį sa­kė A.Ku­bi­lius. Jo tei­gi­mu, kol kas „Gazp­rom“ Lie­tu­vai siū­lo tik pu­sę to, kas pri­klau­so – ne­dis­kri­mi­na­ci­nę kai­ną, ta­čiau rei­ka­lau­ja at­si­sa­ky­ti pre­ten­zi­jų į 4,5 mlrd. Lt. „Ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl Prem­je­ras dėl to taip džiū­gau­ja“, - tei­gia A.Ku­bi­lius.

Pa­sak kon­ser­va­to­rių va­do­vo, spren­džiant iš pra­ne­ši­mų ži­niask­lai­do­je bei A.But­ke­vi­čiaus vie­šų pa­si­sa­ky­mų, ga­li­ma su­pras­ti, jog ke­liems me­tams Lie­tu­vai pa­siū­ly­ta ma­žes­nė kai­na tuo pa­čiu bū­tų lai­ko­ma sa­vo­tiš­ka kom­pen­sa­vi­mo for­ma už anks­tes­nes per­mo­kas, tad Lie­tu­va tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti ieš­ki­nio Stok­hol­mo ar­bi­tra­že ir apie maž­daug 4,5 mlrd. li­tų kom­pen­sa­ci­ją Lie­tu­vos var­to­to­jams jau ne­bū­tų kal­ba­ma. „Keis­ta gir­dė­ti, kad prem­je­ras to­kį „Gazp­rom“ pa­siū­ly­mą iš­gir­dęs So­čy­je jį pa­skel­bė „la­bai pri­im­ti­nu jam as­me­niš­kai“, nes tai reiš­kia, kad Prem­je­ras yra pa­si­ruo­šęs „Gazp­rom“ pa­do­va­no­ti Lie­tu­vos var­to­to­jams pri­klau­san­čius 4,5 mlrd. li­tų“, - ra­šo­ma kon­ser­va­to­rių iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis. Laiškas Lietuvos Sąjūdžio kareiviui

Vytautas Landsbergis

delfi.lt 2014-02-25

Gerbiamas Algirdai,

iš papratimo dar noriu vadinti vardu. Su bendražygiais visuomet taip kalbėdavau.

Matau skleidžiamą susirūpinimą galimais sklypų pirkėjais iš užsienio, todėl yra siūloma surišti savininkus-pardavėjus. Tam pakaktų įstatyminių priemonių ir nelaužant Konstitucijos. Aš rūpinuosi kitu pavojum - Lietuvos izoliacija nuo Vakarų skiepijant palankumą bei atsidavimą Rytams. Atsigulti po skitais.

O dabar konkretybės dėl Algirdo laiško, jei nori, Vytautui.

Su daug kuo galiu sutikti. Antai, kad sudegus šiaudų liepsnai "šalin ūkininkus užsieniečius!", tikriausiai liks apsinuoginę avantiūristai, "slapti kenkėjai ir svetimų idėjų statytiniai". Čia tik cituoju Algirdą Patacką. Jis taip įžvelgia. O kas dar bus likę mūsų svajotos nepriklausomos europietiškos (vis dėlto ne eur-azijatiškos) Lietuvos pelenuose?

Istorijoje būna visokeriopų įdomybių. papildykim kits kitą. Dar prieš Liubliną ir Trečiąjį Statutą, kuriuo bene norėta apsaugoti LDK priklausiusias ukrainiečių žemes, kad jų pernelyg nesupirktų maskvėnai ir lenkai, turėjom Gediminą. Šviesusis lietuvių ir rusėnų karalius kvietėsi normalius užsieniečius vokiečius į Lietuvą, davinėjo jiems žemių naudmenų be mokesčių, vėliau ir į nuosavybę. Gyvenkite, arkite, mokykimės vieni iš kitų. Miestuose, kaip antai sostinėj Vilniuje, pastatė užsieniečiams bažnyčių. Manau, jis nebuvo nei kvailas, nei išdavikas. O jeigu kas įžeistų karaliaus atsikviestą svetimšalį, tai būtų tolygu įžeisti patį karalių. Toks buvo Gedimino įstatymas - vykdytinas be juokų.

Skaityti daugiau...