• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Ataskaita: griūtis Rusijoje – jau netrukus

delfi.lt 2014-09-16

Prieš Rusiją nukreiptos sankcijos gali šalyje sukelti rekordinį centrinio banko turimų valiutos ir aukso atsargų fondų kritimą, mano tarptautinės reitingų agentūros "Moody's" ekonomistai.

Jeigu sankcijos ir toliau bus tęsiamos ilgesnį laikotarpį, gali būti, kad Rusijos centrinio banko atsargų lygis smuks žemiau minimumo, užregistruoto 2009 metų gegužę, t.y. finansų krizės metu, - 383 mlrd. JAV dolerių. Apie tai praneša portalas RBC.

Naujas Vakarų sankcijų paketas greičiausiai suaktyvins investuotojų kapitalo atsiėmimą, prognozuoja "Moody's". Taip pat reikėtų laukti ir tolesnio rublio vertės kritimo bei importo apribojimo didinimo.

Silpnas rublis ir smukusios importo apimtys gali spustelėti infliaciją, o ši savo ruožtu pašoks gerokai aukščiau nei siekia planinis Rusijos centrinio banko vidurkis: 4-5 proc. 2014 metams. Agentūros analitikai pabrėžia, kad Rusijoje vartotojų kainų indeksas, lyginant šių metų sausio ir rugpjūčio mėnesių duomenis, jau pakilo nuo 6,1 iki 7,6 proc.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis siūlo Prancūzijos „Mistral“ laivus išpirkti ES

Prancūzų „Mistral“ (L9013)15min.lt 2014-09-17

Antradienį Strasbūre vykstančiame plenariniame posėdyje europarlamentaras Gabrielius Landsbergis teikia Europos Parlamentui rezoliuciją, kuria raginama įvesti pilną ginklų pardavimo embargą ir siūlomas sprendimas, kaip sustabdyti Prancūzijos desantinių valdymo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai.

„Europos Sąjunga turėtų pademonstruoti tikrą solidarumą tiek su Ukraina, tiek tarpusavyje ir šiuos laivus išpirkti bendroms ES reikmėms, karinėms ir civilinėms-humanitarinėms misijoms bei operacijoms Viduržemio jūroje. Neabejoju, kad Lietuva sutiktų prisidėti savo dalimi, proporcingai bendram įnašui į ES biudžetą. Šiandien turime padaryti viską, kad naujausia karinė technika nepasiektų Rusijos režimo, kuris vykdo karinę agresiją prieš kitą Europos valstybę“, – teigė G.Landsbergis.

Pasak politiko, esminis argumentas, girdimas iš Prancūzijos atstovų, kodėl jie ketina perduoti „Mistral“ laivus Rusijai, yra galimi dideli finansiniai nuostoliai, jeigu atsisakytų vykdyti sutartį. Tačiau, jei ši finansinė našta būtų proporcingai padalinta 28 ES valstybėms, konservatoriaus manymu, tai nebūtų didelė suma kiekvienai šaliai.

Skaityti daugiau...

Paskelbė naujas sankcijas Rusijai - minimas ir V. Žirinovskis

Vladimiras Žirinovskisdelfi.lt 2014-09-12

Europos Sąjunga po savaitės delsimo ir derybų paskelbė naujas sankcijas prieš Rusiją.

Naujame sąraše minimos tokios bendrovės kaip „Rosneft“, „Transneft“, „Gazpromneft“.

Taip pat įvestos finansinės sankcijos didžiausiems Rusijos ginklų koncernams - „Uralvagonzavod“, „Oboronproma“ ir Jugtinei aviacijos korporacijai.

Tarp baudžiamųjų priemonių, apie kurias paskelbta ES oficialiame leidinyje, yra kelionių suvaržymai ir turto įšaldymas, kurių imtasi prieš Rusijos valstybės Dūmos vicepirmininką Igorį Lebedevą, skandalingą nacionalistų politiką Vladimirą Žirinovskį ir virtinę Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų lyderių.

"Sąrašą sudaro asmenys, susiję su veiksmais prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant naujos Donbaso valdžios atstovus, Krymo vyriausybę, taip pat Rusijos vyriausybę ir oligarchus, - sakoma ES Tarybos pareiškime. - Dabar sankcijos taikomos iš viso 119 asmenų, 23 (rusų) subjektams įšaldytos lėšos ES".

ES nuo praėjusio penktadienio du kartus atidėjo naujų sankcijų įvedimą, norėdama įvertinti paliaubų Ukrainos rytuose poveikį.

Diplomatai sakė, kad sankcijos gali būti atšauktos, jei situacija Rytų Ukrainoje pagerės.

Rusija jau pažadėjo imtis priemonių

 

Rusija pranešė rengianti atsakomąsias priemones.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius naujas baudžiamąsias priemones pavadino "visiškai nedraugišku žingsniu".

Skaityti daugiau...

JAV imasi veiksmų prieš Rusijos bankus

JAV imasi veiksmų prieš Rusijos bankusdelfi.lt 2014-09-12

Jungtinės Valstijos penktadienį imsis naujų žingsnių apriboti didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų „Sberbank“, prieigą prie paskolų ir akcijų rinkų, kad nubaustų Maskvą už jos intervenciją Ukrainoje, pranešė informuoti šaltiniai.

Apie sprendimą imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją ketvirtadienį pranešė ir Europos Sąjunga. Tiek JAV, tiek ES sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius.

Liepą Amerika iš esmės užkirto prieigą prie Amerikos paskolų ir akcijų rinkų penkioms Rusijos finansų grupėms - VTB bankui, „Gazprombank“, Maskvos bankui, „ Vnešekonombank“ bei Rusijos žemės ūkio bankui, uždrausdama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims „dalyvauti sandoriuose, finansuoti ar kitaip būti susijusiems su jų nauja skola, kurios trukmė ilgesnė nei 90 dienų, arba naujomis akcijomis."

Skaityti daugiau...

ES padidino finansinę paramą konflikto paveiktiems Ukrainos gyventojams

vz.lt 2014-09-11

Europos Komisija skyrė 22 mln. Eur lėšas nuo konflikto kenčiančių Ukrainos regionų gyventojams. 5 mln. Eur skiriami humanitarinei pagalbai ir 17 mln. Eur – paramai vystymuisi.

Humanitarinės pagalbos lėšos bus skirtos pasirūpinti pastoge, maisto ir vandens atsargomis, sveikatos priežiūros paslaugomis, psichosocialine pagalba ir pasirengti artėjančiai žiemai. Humanitarinei pagalbai skirti 5 mln. Eur papildys 2,5 mln. Eur, kuriuos Europos Komisija skyrė rugpjūtį, kad padėtų konflikto Rytų Ukrainoje aukoms, teigiama ES pranešime.

17 mln. Eur parama vystymuisi skiriama pagal 2011 m. programą Ukrainos regioninės plėtros politikai paremti. Šios programos tikslas – prisidėti prie Ukrainos socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir stiprinti gebėjimus formuoti ir įgyvendinti veiksmingą regioninės plėtros politiką.

Rusija parodė europiečiams, kas jų laukia nepaklusus

delfi.lt 2014-09-12

 

Prieš pat šaltojo sezono pradžią, kai dujos tampa labai reikalingos, Lenkija, Slovakija ir Austrija pajuto sumažėjusį dujų tiekimą iš Rusijos.

Kai kurios valstybės gavo oficialų Rusijos dujų milžino „Gazprom“ paaiškinimą, kad 45-15 proc. dujų tiekimas sumažintas todėl, kad Rusija ruošiasi žiemai ir kelias dienas pildo savo dujų saugyklas. Esą penktadienį dujų tiekimo apimtys Lenkijai jau turėtų būti atstatytos.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos klausimams Vidmantas Jankauskas sako, kad analitikai turi ir kitą nuomonę – Rusija parodė savo nagus ir taip perspėja tas valstybes, kurios iš savo teritorijos Ukrainai tiekia rusiškas dujas.

„Gazprom“ buvo pagąsdinęs, kad jeigu jūs tieksite dujas reversu į Ukrainą, tai mes jus nubausime. Lenkija ir Slovakija Ukrainai jau dabar rusiškas dujas tiekia reversu“, - DELFI sakė V. Jankauskas.

Jo teigimu, šiuo metu pagrindinis klausimas, kaip žiemą bus tiekiamos dujos į Vidurio Europą, į kurią pagrindinis vamzdis eina per Ukrainą.

 

„Vakarų Ukrainoje yra didžiulės saugyklos, skirtos avariniams atvejams arba tam atvejui, jeigu Vidurio Europoje būtų labai šalta. Tačiau iškyla niuansas, kaip bus naudojamos tos saugyklos, jeigu Rusija žiemą netieks dujų Ukrainai, kaip jau buvo 2009 m. žiemą. Tais metais Ukraina ėmė dujas iš šios saugyklos“, - sakė pašnekovas.

Vakarų Ukrainoje esančiose saugyklose telpa 15-16 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios leistų du-tris mėnesius patenkinti visą Ukrainos dujų poreikį. Taip pat nedidelę dujų dalį Ukraina išgauna pati.

Už rusiškas dujas skolinga ir su Rusija kariaujanti Ukraina jau ne sykį oficialiai pripažino besiruošianti šaltai žiemai be „Gazprom“ dujų ir net pildydama saugyklas vasarą Kijevo gyventojams netiekė karšto vandens.

Skaityti daugiau...

A.Kubiliui nerimą kelia įtartino kapitalo investicijos prie karinių oro pajėgų bazės Zokniuose

15min.lt 2014-09-11

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančio Šiaulių miesto vadovų socialdemokratų pasirašyto investicinio projekto, kuriuo remiantis prie Zoknių karinių oro pajėgų NATO bazės neaiškaus kapitalo, spėjama, rusiško, įmonė ketina statyti „styginiais bėgiais“ riedančių traukinių laboratoriją.

BNS praneša, kad premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo situaciją aiškinsis: „Pilno atsakymo nėra, bet tokia informacija yra pasiekusi mane, ir tikrai bus išsiaiškinta, ir bus pateiktas jums atsakymas“.

Pasak opozicijos lyderio, aukščiausiu lygiu turime atsakingai pareikšti, kad bet kokių neaiškaus kapitalo įmonių objektai negali atsirasti strategiškai svarbioje Zoknių oro uosto aplinkoje. Paanalizavus minėtą projektą ir jo vykdymo vietą yra pagrindo manyti, kad bandoma įrengti prieš NATO ir Lietuvos saugumą nukreiptą rusų valdomą Rusijos specialiųjų tarnybų veikimo metodais pagrįstą priedangos organizaciją.

„Keista, kodėl socialdemokratų vadovai – premjeras, krašto apsaugos ministras – nereaguoja į šį faktą ir neatsako visuomenei į aktualius jų keliamus klausimus dėl minėtos investicijos. Atsižvelgiant į ypatingą Zoknių oro uosto strateginę reikšmę, ši iniciatyva būti nedelsiant stabdoma. Taip pat būtina ištirti, kas yra šio daug abejonių keliančio projekto iniciatoriai“, – sako A. Kubilius. 

Skaityti daugiau...

Dalia Grybauskaitė: auganti ekonomika leis daugiau lėšų skirti gynybai

Dalia Grybauskaitė15min.lt 2014-09-11

Auganti ekonomika ir kova su šešėliu leis Lietuvai vykdyti savo įsipareigojimus, didinant išlaidas gynybai ir mažinant socialinę atskirtį, sako šalies vadovė. Pasak Dalios Grybauskaitės, šiuos įsipareigojimus valstybė galės dengti iš augančios ekonomikos, valstybės įmonių dividendų, šešėlinės ekonomikos bei Europos Sąjungos paramos.

„Užtikrinsime savo pažadus, tai kas būtina, mažinant socialinę atskirtį, bet tuo pačiu suprasdami geopolitinius iššūkius ir grėsmes, privalome užtikrinti valstybės apginamumą, kad mūsų žmonės jaustųsi saugūs ir galėtų saugiai gyventi“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentė

Ji teigė, kad šiuos įsipareigojimus valstybė galės dengti iš augančios ekonomikos, kuri kitąmet augs daugiau nei 3 proc., bei valstybės įmonių dividendų, kurių šiemet jos beveik nemokėjo.

„Noriu patvirtinti, kad net ir atsižvelgus į dabartines sankcijas, jų įtaką mūsų ekonomikai, yra paskutiniai duomenys tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos, kad ekonomika augs dar daugiau kaip 3 proc. 2015 metais, o tai reiškia iš augimo – tai vienas šaltinis. Be jokios abejonės, mes dar turime ir valstybės įmones, kurios didele dalimi dividendų į biudžetą nemokėjo. Taigi, yra rezervas“, – tikino šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, taip pat bus bandoma lėšų gauti iš šešėlinės ekonomikos bei panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Skaityti daugiau...

Puslapis 839 iš 982

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 834
  • 835
  • 836
  • 837
  • 838
  • 839
  • 840
  • 841
  • 842
  • 843
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis