Svarbu
Registracija
Gabrielius Landsbergis: Ko nori iš politikų „Facebook“ karta?
15min.lt 2014-06-09
Jau prieš dvi savaites baigėsi rinkimai į Europos Parlamentą, o aistros pralaimėjusių socialdemokratų stovykloje dar nerimsta. Nepaisant visų prognozių, paskutinės savaitės informacinių puolimų, kurie, kaip sakė vienas apžvalgininkas, buvo visiškai nesusiję su rinkimais (tiesiog paprastas „sutapimas“?), juos laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Esame ta partija, kuria Lietuvoje šiandien pasitikima labiausiai. Ir turiu pasakyti, kad tikrai džiaugiuosi priklausydamas jai. Kampanijos metu turėjau daug susitikimų su žmonėmis visoje Lietuvoje, užsimezgė glaudus ryšys, jaučiau didžiulį pasitikėjimą.
Socialdemokratų pralaimėjimas – ne dėl klipų, bet dėl politikos nebuvimo
Apie tai, kodėl socialdemokratai pralaimėjo, savo nuomonę pareiškė jau beveik visi. Vis dėlto tiksliausiai situaciją apibūdino tie, kurie pasakė, kad ši partija vis labiau tolsta nuo laikmečio dvasios.
Nors vakarietiškos socialdemokratų partijos yra modernios, Lietuvoje, deja, ji ir toliau tebėra komunistinės praeities įkaitė. Kasmet vis sunkiau begebanti paaiškinti rinkėjui, kodėl reikia balsuoti už medžioklės, statybų tresto ir kolūkio draugus, ir ką bendro jie turi su solidarumu ar pagarba žmogaus teisėms, ar bent kiek nuoseklesnėms ideologinėmis nuostatomis.
Bandyti tai užmaskuoti gražesniais filmukais ar tuščia patriotizmo imitacija tikrai nepavyks.Kol ši partija veiks kaip Bradausko, Vėsaitės bei Malinausko UAB'as, o dabartinė vadovybė politiką ir valstybės valdymą suvoks analogiškai kaip Kelmės savivaldybės administravimą, tol reikšmingesnio pasitikėjimo miestuose ji neturės.
Sąjūdis: laikas išsiaiškinti, ar kitų valstybių kontroliuojami asmenys gali būti valdžioje
lzinios.lt 2014-06-10
Lietuvos Sąjūdis ragina Lietuvos ir Lenkijos lenkus pastebėti prorusiškas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininko Valdemaro Tomaševskio nuostatas. Ar asmenys, oficialiai įsipareigoję kitai valstybei ir jos kontroliuojami, Lietuvoje turėtų užimti aukštas valdžios pozicijas, turėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas (KT), teigia sąjūdiečiai.
Penktadienį priimtame pareiškime organizacijos taryba taip pat ragina lietuvius ir Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas pradėti dialogą dėl bendros pilietinės laikysenos.
DĖL SANTYKIŲ SU LENKIJOS IR LIETUVOS LENKAIS
Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
LIETUVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS
P A R E I Š K I M A S
DĖL SANTYKIŲ SU LENKIJOS IR LIETUVOS LENKAIS
2014-06-06
Vilnius
Netapatinkime visų lenkų su V. Tomaševskio vadovaujama ir naudojama LLRA – vietinių lenkų partija sukurta rinkimams Lietuvoje, rinkiminiam bei administraciniam vienos politikų grupės įsitvirtinimui. Rusijos ambasadai Vilniuje ilgesnį laiką tiesiogiai įtakojant, galų gale matomas rezultatas, dalies rinkėjų telkimas į rusų-lenkų bloką. Jo fonas – Lenkijos ir Rusijos nacionalistų puldinėjimai prieš Lietuvą. Šių tikslas – supriešinti lenkus bei rusus su lietuviais. Lietuvos Sąjūdis matė tas pastangas nuo pat savo atsiradimo ir joms oponavo, lenkų bei rusų demokratams talkinant, už ką buvome ir liksime dėkingi.
Aistros dėl “Mistralio” užstoja rimtesnius dalykus
veidas.lt 2014-06-10
Antri metai dideles aistras NATO viduje keliantis Paryžiaus sandėris su Kremliumi dėl desantinių valdymo laivų “Mistral” statybos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių ir didesnį pavojų keliančių Prancūzijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo projektų.
Regis, Prancūzija vis dėlto įvykdys 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. Lt) vertės kontraktą su Rusija ir pastatys jos laivynui du “Mistral” tipo desantinius vadovavimo laivus (dar du tokio tipo laivus Rusija pasistatys pati pagal prancūzišką licenciją). Bent jau taip praėjusią savaitę po Didžiojo septyneto lyderių susitikimo Briuselyje kalbėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, čia pat gavęs viešą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paramą. Pasak jos, tokių karinės pramonės gaminių eksporto į Rusiją draudimas būtų galimas tik įvedus “trečio laipsnio” sankcijas Kremliui, bet kadangi šis netrukdė surengti Ukrainos prezidento rinkimų, tai griežčiausių sankcijų nėra, o jei taip, tai nėra jokių formalių kliūčių prancūzams tiekti Rusijai prieš kelerius metus užsakytus laivus.
Kančių citadelėje prabyla sienos
lzinios.lt 2014-06-10
Kretingiškiai pasiryžo atskleisti sovietmečiu nuo visuomenės ypač kruopščiai slėptus kraupius enkavėdistų nusikaltimus ir ilgai maskuotas Antrojo pasaulinio karo paslaptis.
Ištisus dešimtmečius Kretingoje sklandė šiurpios legendos apie greta pranciškonų vienuolyno esančiuose Šv. Antano rūmuose karo metais sovietų ir nacių budelių vykdytas šimtų žmonių egzekucijas. Tačiau nuo šiol jau galima patekti į krauju aptaškytus vadinamojo Šv. Antano namelio rūsius ir savo akimis išvysti neseniai restauratorių atvertas buvusias kruopščiai užmaskuotas kalinių kamerų sienas su gausybe asmeninių įrašų. Ir ne tik jų: ant sienų išraižyti nukankintų žmonių autoportretai, laivai, namai, simboliai, net ir gyvūnų, augalų piešiniai, dviratis.
Makabrišką praeitį nuo 1933 metų menantį pastatą valdanti Pranciškonų gimnazija jame ketina įkurti ir unikalų muziejų. Neabejojama, kad jis taps vienu lankomiausių Vakarų Lietuvoje, mat sovietų ir nacių budeliai kamerose kankino ne tik lietuvius, bet ir lenkus, belgus, prancūzus, žydus, rusus.
A. Kubilius kritikuoja pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų
lzinios.lt 2014-06-10
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius kritikuoja socialdemokratų inicijuojamas pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų.
Pasak A.Kubiliaus, pataisos ydingos, nes meras būtų išrenkamas paprasta balsų dauguma jau per pirmąjį turą. „Socdemai užsimojo padovanoti Lietuvai kažkokius kreivus ir nedemokratinius tiesioginius mero rinkimus. Jų nedemokratiškumas būtų tas, kad planuojama mero postą atiduoti tam, kuris pirmame rinkimų ture laimės paprasta dauguma balsų“, - per spaudos konferenciją pirmadienį sakė A.Kubilius.
Pasak jo, tokios pataisos didžiausiuose miestuose, ypač Vilniuje, „gali duoti labai keistų ir, drįsčiau sakyti, pavojingų rezultatų, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus meru galėtų tapti Valdemaras Tomaševskis, pastaruosiuose Europos Parlamento ir prezidento rinkimuose Vilniaus mieste užėmęs atitinkamai trečią ir antrą vietas“.
„Dešiniųjų rinkėjų balsams pasiskirsčius tarp kelių stipriai konkuruojančių kandidatų, V.Tomaševskis įgautų realias galimybes pirmajame ture laimėti santykinę didžiausią rinkėjų paramą“, - sakė A.Kubilius.
Atsargos generolas majoras Jonas Kronkaitis: „Rusija ruošiasi kariniam konfliktui su Vakarais“
15min.lt 2014-06-09
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Kronkaitis sako, kad milžinišku greičiu modernizuodama kariuomenę, skirdama jos išlaikymui vis daugiau lėšų Rusija demonstruoja besiruošianti kariniam konfliktui su Vakarais.
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė, pasak buvusio kariuomenės vado, šiuo metu yra itin silpna, o NATO ir ES reakcija į konfliktą Ukrainoje rodo, kad Vakarai iki šiol nėra pasirengę tinkamai atgrasyti Rusijos nuo tolimesnių atakų.
Kaip reikėtų Lietuvai elgtis šioje situacijoje, dviem savaitėms į Lietuvą iš JAV sugrįžęs J.Kronkaitis pasakoja interviu 15min.lt.
– Kaip manote, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Ukrainos istorijos?
– Mes turime suprasti, kad pasaulis nėra toks saugus, kaip mes galvojome. Yra grėsmių. Matome Rusijos ambicijas. Jos karinis biudžetas vis auga, kariuomenė smarkiai modernizuojama. Nuo 2007 m. Rusijos išlaidos gynybai padidėjo 40 proc.
Vien per pastaruosius metus jos padidėjo 18 proc. Dabar Rusijos skiriamos lėšos gynybai pagal procentą nuo BVP viršija JAV. Nepaisant to, kad Amerikos BVP yra kelis kartus didesnis už Rusijos ir jos skiriamos sumos kur kas didesnės, tačiau faktas, kad Rusija virš 4 proc. BVP skiria gynybai, verčia susirūpinti.
Kiekvienas turi paklausti, kodėl tai daroma. Koks tikslas? Ar tai yra grėsmė Lietuvai? Matydami, kas atsitiko Ukrainoje, girdėdami Vladimiro Putino nuoskaudas dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, negalime būti aplaidūs ir negalvoti apie tai, kas gali laukti mūsų.Modernizuoti Rusijos armiją V. Putinui padeda Prancūzija
lzinios.lt 2014-06-09
Po to, kai Vakarai išreiškė pasibaisėjimą Krymo aneksija ir praregėjo, kokie yra tikrieji Vladimiro Putino tikslai, Prancūzija ir toliau laikosi savo ketinimų parduoti Rusijai modernius lėktuvnešius "Mistral". Negana to, Prancūzijos vadovas pasikvietė V. Putiną į Paryžių, ten su Rusijos prezidentu susitiko ir kai kurie kiti Europos lyderiai. Visų veidai buvo rūškani, o vakarienė Eliziejaus rūmuose, reikia tikėtis, strigo gerklėje.
Birželio 22 dieną 400 rusų jūreivių atvyks į Prancūzijos Sent Nazero uostą Atlanto pakrantėje ir du mėnesius praeis mokymus ypač moderniame "Mistral" tipo lėktuvnešyje. Tokie laivai skirti jūrų desanto ir kitoms karinėms operacijoms, gali vežti dešimtis tankų, sraigtasparnių ir šimtus kareivių. Rusija neturi tokio tipo desantinių laivų ir būtent dėl tos priežasties, karinių ekspertų teigimu, Rusijos armija buvo nepajėgi galutinai sutriuškinti mažos Gruzijos per trumpą 2008 metų rugpjūčio karą. Praėjus vos porai mėnesių po konflikto Maskva užsakė du "Mistral" ir sudarė su Paryžiumi 1,6 mlrd. dolerių sandorį.
Ir štai dabar, per patį Ukrainos krizės įkarštį, pirmasis laivas, be ginkluotės kainuojantis ne mažiau kaip 600 mln. eurų, parengtas perduoti Rusijai. Tai bus padaryta spalį. Antrasis laivas bus baigtas 2015 metais ir vadinsis "Sevastopolis" - Krymo uosto, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas, garbei.
Vašingtonas, Londonas ir Varšuva kritikuoja Prancūziją dėl šio sandorio, bet Paryžius pasiryžęs jį vykdyti. "Jei iki spalio nebus pritaikytos kokios nors sankcijos, laivai Rusijai bus perduoti", - pareiškė prezidentas Francois Hollande'as. Prancūzijai, kurios ekonomika dabar jau šlubuoja abejomis kojomis, labai reikalingi didelio masto kariniai kontraktai. Iš jų šalis laimi tūkstančius darbo vietų tuo metu, kai nedarbas siekia 10 procentų.