„Krymas – tai Chersoneso vieta, kur buvo pakrikštytas kunigaikštis Vladimiras. Jo dvasinis žygdarbis – atsivertimas į stačiatikybę – nulėmė bendrą kultūrinį, vertybinį ir civilizacinį pagrindą, jungiantį Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautas. Kryme ir Rusijos karių kapai – jų drąsos kaina Krymas 1783 metais buvo priimtas į Rusijos valstybę. Krymas – tai Sevastopolis – miestas-legenda, miestas-tvirtovė ir Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno gimtinė“, - savo kalboje Dūmos deputatams ir Federaliniam susirinkimui kalbėjo V. Putinas.
V. Putinas pabrėžė, kad Krymas Rusijai simbolizuoja Rusijos kariuomenės didybę bei išskirtinę narsą.
Savo kalboje V. Putinas susiejo stačiatikybę, kultūrinę ir istorinę Rusijos savastį, priešiškumą Vakarams bei pasaulio nestabilumą po Šaltojo karo pabaigos, kai pasaulis iš dvipolio kuriam laikui tapo vienpolis.
Ką reiškia toks idėjų mišinys? Kaip pasaulį įsivaizduoja šiuolaikinis Rusijos elitas, vadovaujamas V. Putino? Ar tai gali reikšti, jog atgyja legendinė amerikiečių mokslininko Samuelio Huntingtono prielaida, kad po Šaltojo karo pabaigos tarpusavyje konfliktuos skirtingos civilizacijos?
Buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių katedros vedėjas, filosofas ir politologas Evaldas Nekrašas teigia, kad Rusijos politiniam elitui nesvetimos S. Huntingtono ir Nikolajaus Danilevskio idėjos apie ortodoksišką civilizaciją bei slavų kultūrinį-istorinį tipą, kuris esą yra skirtingas nuo vakarietiškos civilizacijos ar romanų-germanų kultūrinio-istorinio tipo.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad V. Putinas ir jo aplinka pastaruoju metu vadovaujasi labiau naujojo socialinio konservatizmo ir imperinėmis idėjomis nei civilizacijų sandūros konceptu.
Kas yra elitas Rusijoje?
Kaip rašo vedomosti.ru, Rusijoje sklinda gandai, kad prezidentas V. Putinas ir jo aplinka skaito pakankamai daug, domisi ideologijų konstravimu, kapstosi po filosofines gelmes, diskutuoja apie Rusijos ateitį bei misiją. Teigiama, kad sutinkant 2014-uosius metus V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ vadovams buvo dovanojamos Nikolajaus Berdiajevo, Vladimiro Solovjovo, Ivano Iljyno knygos.
V. Putinas savo kalbose taip pat cituodavo panslavistą N. Danilevskį, kuris 1869 m. parašė imperinės Rusijos galios atgimimo manifestą „Europa ir Rusija“. Sklido gandas, kad rusų elitas buvo itin susidomėjęs ir verslininko bei politiko Michailo Jurevo utopine knyga „Trečioji imperija. Kuo turi tapti Rusija“, kurioje modeliuojama ateities situacija 2053 metais.