G.Šapokos knygos pristatymas

 

      Š. m. spalio 14 d. 16 val.

            Lietuvos Sąjūdžio būstinoje

                      (Gedimino pr. 1)

 

                       bus pristatoma

       GINTAUTO ŠAPOKOS

                          parengta knyga

 

     KOVOS DĖL VILNIAUS

                    

                         Mykolas Biržiška

                        

 

 

   Skiriu amžinosios Lietuvos sostinės Vilniaus   atgavimo 75-osioms metinėms

                                                             Sudarytojas

                     Kviečiame dalyvauti

 

Kodėl kitos šalys neįsiveda euro, o Lietuvai jo reikia?

lzinios.lt 2014-10-08

Kai ku­rios ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lys ne­įsi­ve­da eu­ro, nes jų pi­ni­gų po­li­ti­ka yra vi­siš­kai ki­to­kia nei Lie­tu­vos, sa­ko Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė. Jos tei­gi­mu, tos ša­lys gy­ve­na lais­vai plau­kio­jan­čios va­liu­tos są­ly­go­mis, o to­kio­mis są­ly­go­mis – daug nau­din­giau ne­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Mū­sų ša­lies si­tua­ci­ja, pa­sak bu­vu­sios fi­nan­sų mi­nis­trės, yra ki­to­kia.

Ta­čiau I. Ši­mo­ny­tė pa­ste­bi, kad apie eu­rą jau pra­dė­jo at­vi­riau kal­bė­ti net ir, pa­vyz­džiui, Len­ki­ja, ku­ri tei­gė ne­ke­ti­nan­ti jo įsi­ves­ti. „Pre­zi­den­tas Bro­nis­la­was Ko­mo­rows­kis, prieš ke­le­tą die­nų, kal­bė­da­mas, ro­dos, su vy­riau­sy­be, taip pat ban­dė už­si­min­ti, kad Len­ki­ja, kaip di­de­lė ES žai­dė­ja, no­rin­ti bū­ti reikš­min­ga ES, tur­būt su­nkiai ga­lės pa­siek­ti šį tiks­lą, ne­bū­da­ma eu­ro zo­no­je, nes eu­ro zo­na vis dėl­to yra ES bran­duo­lys“, – tei­gia eko­no­mis­tė.

– Ko­dėl ki­tos ša­lys ne­įsi­ve­da eu­ro, o Lie­tu­vai jo rei­kia?

– Na, tos ki­tos ša­lys yra ne tik ki­tos, bet ir ki­to­kios, ne­gu kad yra Lie­tu­va. Daž­niau­siai dis­ku­si­jo­se pa­tei­kia­mi pa­vyz­džiai – mū­sų kai­my­nė Len­ki­ja, taip pat Šve­di­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Klau­si­mas ke­lia­mas taip – ko­dėl šios ša­lys ne­sku­ba jung­tis prie eu­ro zo­nos? Be jo­kios abe­jo­nės, jos tam tu­ri la­bai sva­rią prie­žas­tį – jų pi­ni­gų po­li­ti­ka yra tie­siog vi­siš­kai ki­to­kia. Tos ša­lys gy­ve­na lais­vai plau­kian­čios va­liu­tos są­ly­go­mis ir to­mis są­ly­go­mis joms yra ga­na daug nau­dos ne­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos, jau ne­kal­bant apie tai, kad da­bar Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės san­ty­kis su ES yra aps­kri­tai ga­na komp­li­kuo­tas, to­dėl eu­ras čia yra pa­sku­ti­nis da­ly­kas.

O Lie­tu­va dar prieš dvi­de­šim­tį me­tų yra pa­si­rin­ku­si fik­suo­ti sa­vo va­liu­tos kur­są, t. y. mū­sų gy­ve­ni­me yra iš­ny­ku­si to­kia si­tua­ci­ja, kuo­met ga­li at­si­bus­ti ry­te ir pa­ma­ty­ti, kad ta­vo pi­ni­gų kai­na yra vi­sai ki­to­kia, ne­gu bu­vo va­kar, di­des­nė ar­ba ma­žes­nė, tie­siog to­dėl, kad rin­ka nu­sta­tė ki­tą va­liu­tos kai­ną. Šis ne­apib­rėž­tu­mas mū­sų gy­ve­ni­me yra iš­ny­kęs, nes esa­me fik­sa­vę sa­vo va­liu­tą prie ba­zi­nės va­liu­tos – iš pra­džių prie do­le­rio, da­bar – prie eu­ro. Nė kiek ne­abe­jo­ju, kad, jei pa­klaus­tu­mė­te žmo­nių gat­vė­je, ar jie no­rė­tų lais­vai plau­kio­jan­čio li­to, tur­būt di­džio­ji jų da­lis to­kia min­ti­mi ti­krai ne­su­si­ža­vė­tų. Ir bi­jau, kad to­kiu at­ve­ju iki šiol vis­ką dar bū­tu­me skai­čia­vę do­le­riais, kaip da­rė­me prieš 24 me­tus.

Tai­gi, be jo­kios abe­jo­nės, mū­sų skai­čia­vi­mai yra šiek tiek ki­ti. Mes tu­ri­me fik­suo­tą kur­są, ne­ke­ti­na­me to kur­so kai­ta­lio­ti, ne­ke­ti­na­me leis­ti li­tui lais­vai plau­kio­ti. Tuo­met ky­la klau­si­mas – o ko­dėl tu­ri­me mo­kė­ti prie­dą už tai, kad tu­ri­me teo­ri­nę ga­li­my­bę li­tą de­val­vuo­ti? Tas prie­das, pri­klau­so­mai nuo eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, vis tiek yra. Šian­dien jis yra la­bai ma­žas, nes nie­kas ne­si­ti­ki to­kio įvy­kio. Bet 2008–2009 m., jei kas nors at­si­me­na, jis bu­vo la­bai di­de­lis. Vien už tai, kad tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­da­ry­ti tai, ko nie­ka­da ne­pa­da­rė­me, tu­rė­jo­me mo­kė­ti di­džiu­lius pa­lū­ka­nų prie­dus.

Skaityti daugiau...

„Užšalęs konfliktas“ Ukrainoje keltų grėsmę Europai

lzinios.lt 2014-10-09

Ukrai­na tre­čia­die­nį pers­pė­jo Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) ne­su­tik­ti su pro­ru­siš­kų se­pa­ra­tis­tų vals­ty­bės de fac­to for­ma­vi­mu ir sa­kė, jog ne taip, kaip ki­ti „už­ša­lę konf­lik­tai“ bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­go­je, Ukrai­nos kri­zė ga­li des­ta­bi­li­zuo­ti vi­są Eu­ro­pą.

Ukrai­nie­čių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Pa­vlo Klim­ki­nas Briu­se­ly­je, kur su­si­ti­ko su ES ir NA­TO par­ei­gū­nais, kal­bė­da­ma­sis su „Reu­ters“ par­agi­no Mask­vą įti­kin­ti se­pa­ra­tis­tus ne­reng­ti ki­tą mė­ne­sį nu­ma­ty­tų sa­vų rin­ki­mų ry­ti­niuo­se Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se. Pa­sak mi­nis­tro, vie­tos gy­ven­to­jams ge­riau bal­suo­ti vie­tos val­džios rin­ki­muo­se gruo­dį, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ja Ki­je­vas.

„Fal­si­fi­kuo­ti rin­ki­mai“, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ja tų pro­ru­siš­kų „liau­dies res­pub­li­kų“ ly­de­riai, su­stip­rin­tų įspū­dį, kad Ry­tų Ukrai­na tam­pa il­ga­lai­kiu „už­ša­lu­siu konf­lik­tu“ kaip Pa­dnies­trė ar Ab­cha­zi­ja – Mask­vos re­mia­mi se­pa­ra­tis­ti­niai re­gio­nai bu­vu­sio­se so­vie­ti­nė­se Mol­do­vo­je ir Gru­zi­jo­je, sa­kė P.Klim­ki­nas.

„Už­ša­lu­sio konf­lik­to Do­nec­ke ir Lu­hans­ke, ne­tu­rė­ki­me jo­kių iliu­zi­jų, ne­bū­tų ga­li­ma sta­bi­li­zuo­ti kaip, pa­vyz­džiui, Pa­dnies­trė­je ar Ab­cha­zi­jo­je ... Tai at­neš­tų mums di­des­nį ne­sta­bi­lu­mą, di­des­nę des­ta­bi­li­za­ci­ją, ne tik vi­sai Ukrai­nai, bet ir vi­sai Eu­ro­pai“, – sa­kė jis.

Mi­nis­tras tvir­ti­no, jog tai sa­ko ne no­rė­da­mas „šan­ta­žuo­ti“ Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bes, kad jos su­in­ten­sy­vin­tų veiks­mus prieš Ru­si­ją, pa­vyz­džiui, su­griež­tin­tų eko­no­mi­nes sank­ci­jas, ar kad NA­TO pa­di­din­tų ne­ka­ri­nę pa­gal­bą Ki­je­vui.

Skaityti daugiau...

Vis daugėja naudingų idiotų

lzinios.lt 2014-10-09

Lie­tu­vo­je te­be­si­tę­sia dis­ku­si­ja - ri­bo­ti ru­siš­kos pro­pa­gan­dos srau­tą ar ne. Štai Sei­mas an­tra­die­nį ne­pri­ta­rė pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės tei­kia­moms pa­tai­soms, ku­rio­mis siū­ly­ta ma­žin­ti ru­siš­kų te­le­vi­zi­jos ka­na­lų pro­duk­ci­jos trans­lia­vi­mą.

Už pro­jek­tą bal­sa­vo opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai ir ke­li li­be­ra­lai, prieš bu­vo ir su­si­lai­kė val­dan­tie­ji bei Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai.

Pre­zi­den­tė siū­lė įtvir­tin­ti, kad ne ma­žiau kaip 90 proc. Lie­tu­vo­je ro­do­mų te­le­vi­zi­jos prog­ra­mų bū­tų re­trans­liuo­ja­mos ofi­cia­lio­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos kal­bo­mis. Ri­bo­ji­mai ga­lio­tų pa­grin­di­niam prog­ra­mų pa­ke­tui, tuo me­tu no­rin­tie­ji ma­ty­ti spe­cia­li­zuo­tus (te­mi­nius) pa­ke­tus ga­lė­tų juos už­si­sa­ky­ti. Nė­ra pra­smės gin­čy­tis su ne­iš­gir­du­siai­siais pre­zi­den­tės ar­gu­men­tų. Spė­ju, kad po ke­le­rių me­tų ga­lė­si­me pa­tys rink­tis, ką žiū­rė­ti ir už ką mo­kė­ti. Ži­no­ma, jei dar ga­lė­si­me rink­tis. Žur­na­lis­tas ir re­ži­sie­rius Ka­ro­lis Kau­pi­nis in­ter­viu „Lie­tu­vos ži­nių“ por­ta­le pri­me­na, kad bar­ba­rai at­ei­na, kai nu­spren­džia at­ei­ti. Klau­si­mas vie­nas: ar esa­me pa­si­ren­gę juos at­muš­ti? Pa­sik­lau­sius dis­ku­si­jų Sei­me ten­ka kons­ta­tuo­ti, kad esa­me ne­pa­si­ren­gę, bent jau tau­tos iš­rink­tie­ji, o dau­gu­mos jų stu­bu­rus te­bes­le­gia pra­ei­ties bai­mės ar nuo­dė­mės.

Ki­ta ver­tus, šian­dien ti­krai ne vien te­le­vi­zi­ja da­ly­vau­ja pro­pa­gan­di­niuo­se mū­šiuo­se. Tą pa­tį an­tra­die­nį vie­na­me di­džiau­sių Lie­tu­vos in­ter­ne­to por­ta­lų pers­kai­čiau straips­nį pa­va­di­ni­mu „Po in­ter­viu JAV ži­niask­lai­dai - pa­ta­ri­mas Lie­tu­vai ne­su­si­reikš­min­ti“. Ja­me ko­men­tuo­ja­mas Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Li­no Lin­ke­vi­čiaus in­ter­viu JAV ra­di­jo sto­čiai. Tie­sa, pats in­ter­viu nu­ke­lia­mas į pa­bai­gą, o pra­džio­je pa­tei­kia­mi in­ter­ne­to ko­men­ta­to­rių, at­ro­do, ra­šan­čių iš Krem­liaus aikš­tės, pa­svars­ty­mai, kad ma­žai vals­ty­bei pra­var­tu pa­ty­lė­ti. Nei straips­nio pa­va­di­ni­mas, nei il­ga įžan­ga su žur­na­lis­ti­ka ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Ti­krai ne­ma­nau, kad au­to­riaus plunks­ną ve­džio­ja Mask­vos ran­ka, bet no­ras pa­trauk­ti skai­ty­to­jų dė­me­sį per­žen­gia svei­ko pro­to ir sa­vi­gar­bos ri­bas. Ly­giai taip pat, kaip ir li­guis­tas po­lin­kis at­spin­dė­ti kiek­vie­ną Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Ser­ge­jaus Lav­ro­vo pro­pa­gan­di­nį pirs­te­lė­ji­mą. Šian­dien dau­gu­mai in­ter­ne­to skai­ty­to­jų pa­kan­ka tik an­traš­tės ir ke­lių pir­mų sa­ki­nių. To­dėl juos ku­rian­tie­ji tu­rė­tų jaus­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo dar­bus, ki­tu at­ve­ju bar­ba­ras ne­sun­kiai per­rėš gerk­lę.

Ma­nau, ži­niask­lai­dos mi­si­ja nė­ra tik in­for­muo­ti. Ji tu­ri bū­ti ir tam ti­kras fil­tras, si­jo­jan­tis, kas svar­bu, o kas ne. Pri­va­lu ne­pa­mirš­ti, kad ver­ty­bės yra svar­bes­nės už rei­tin­gus. De­ja, dau­gu­ma in­ter­ne­ti­nių por­ta­lų virs­ta tuš­ty­bių mu­ge, ku­rio­je ša­lia iš­ki­laus po­li­ti­ko ko­men­ta­ro „pui­kuo­ja­si“ straips­nis, pri­sta­tan­tis de­šimt mi­tų apie tra­di­ci­nį sek­są.

Dėl ver­ty­bių de­val­va­vi­mo įpra­to­me kal­tin­ti ži­niask­lai­dą, ta­čiau tai kur kas di­des­nė prob­le­ma.

Kas tu­rė­tų at­sa­ky­ti, kad ne­su­ge­bė­jo­me pri­im­ti de­so­vie­ti­za­ci­jos įsta­ty­mo? Šian­dien dau­ge­ly­je aukš­tų pos­tų sė­di „se­nie­ji kad­rai“, leng­vai pa­si­šai­pę iš lius­tra­ci­jos fil­tro. Ir jiems vi­sai ne­svar­bu, kad Lie­tu­vos ke­lias į ne­prik­lau­so­my­bę tru­ko taip il­gai - iš­ti­są pu­sę am­žiaus.

Tas ke­lias te­be­si­tę­sia. Tai ge­rai ilius­truo­ja so­vie­ti­niai sim­bo­liai, iš­di­džiai te­bes­to­vin­tys vi­so­je Lie­tu­vo­je. Dis­ku­si­ja dėl Ža­lio­jo til­to skulp­tū­rų li­ki­mo ati­dė­ta. Lyg per ma­žai bū­tų iš­eik­vo­ta pi­ni­gų tuš­tiems ple­pa­lams apie tuš­čia­vi­du­rius balvonus, dar leis­ta pa­sig­ro­žė­ti šiuo sta­li­ni­nio rea­liz­mo še­dev­ru. Ma­tyt, lau­kia­ma rin­ki­mų į me­ro pos­tą, to­dėl vėl pu­čia­ma mig­la. An­tai Gra­ži­na Drė­mai­tė par­eiš­kė no­rin­ti, kad spren­džiant skulp­tū­rų li­ki­mą da­ly­vau­tų spe­cia­lis­tai ir iš už­sie­nio vals­ty­bių - Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Len­ki­jos, nes jie tu­rį dau­giau pa­tir­ties. Siū­lau ne­ap­si­ri­bo­ti šio­mis vals­ty­bė­mis - rei­kia siųs­ti laiš­ką į Krem­lių ir pa­klaus­ti, ką apie Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras ma­no Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius. At­siž­velg­da­mi į il­ga­me­tę jo pa­tir­tį, ga­lė­tu­me pa­si­kon­sul­tuo­ti ir ki­tais klau­si­mais: Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės, už­sie­nio ir vi­daus po­li­ti­kos rei­ka­lų etc.

Skaityti daugiau...

Branduolinio karo grėsmė: ką atsakys Vakarai

delfi.lt 2014-10-08

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino atominiu ginklu, o dabar laikas Vašingtonui nuspręsti, kiek dar laiko bus skirta Rusijai.

2008 m. Hilary Clinton Sergejui Lavrovui įteikė santykių atnaujinimą simbolizuojantį mygtuką – tai suveikė kuo puikiausiai: visi ženklai rodo, kad šaltasis karas tarp Vakarų ir Rusijos gilėja, o į „Selinger 2014“ forumą susirinkusiems mokytojams V. Putinas žarstė pažadus panaudoti atominį ginklą, foreignpolicy.com rašo Jeffrey Lewisas.

V. Putinas surengė pasirodymą Jaunimo forume „Selinger 2014“, sutraukusiame apie 800 Rusijos jaunų mokytojų ir aukštojo mokslo studijas baigusių jaunų žmonių. Paklaustas apie „istorinės atminties“ vaidmenį Rusijos užsienio politikoje, V. Putinas patikino, kad Rusijos priešai turėtų būti atsargūs: „Norėčiau priminti, kad Rusija – viena didžiausių atominių galių. Tai nėra tik žodžiai – tai realybė. Be to, mes stipriname savo atominį galingumą ir plečiame savo ginkluotąsias pajėgas“.

Rugsėjį V. Putinas jau yra žadėjęs nustebinti Vakarus naujosiomis atominių ginklų sistemomis. „Kai kurie dalykai jau atskleisti, pavyzdžiui, strateginiai puolimo ginklai – kalbu apie atominio sulaikymo pajėgas“, – paaiškino V. Putinas. „Dalis informacijos yra įslaptinta, tačiau ją atskleisime, kai tik tam ateis laikas. Daug dirbame, mūsų inžinieriai, mokslininkai ir darbuotojai deda dideles pastangas“, – patikino jis.

Taigi V. Putinas pagrasino mirtį ir destrukciją nešančia jėga, tačiau nevertėtų skleisti nerimo.

Komentarai dėl Krymo liko beveik visiškai nepastebėti, tačiau dėl „The Washington Post“ išleisto Anne Applebaum straipsnio V. Putino grasinimams panaudoti atominį ginklą šiuo metu teko nors šiek tiek dėmesio.

Žvelgdama į 1939 m. vasaros nuotraukas iš Lenkijos, A. Applebaum bergždžiai mėgino rasti artėjantį siaubą pranašaujančių užuominų. Savo straipsnyje ji svarsto, ar esame tokie pat naivūs dėl artėjančios audros kaip ir žmonės tose nuotraukose. Šiuo metu A. Applebaum gyvena Lenkijos sostinėje Varšuvoje, jos vyras – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuris nutekintame komentare lygina narystę NATO su vienpusiu oraliniu seksu. Galima manyti, kad A. Applebaum yra per arti sovietinių piktadarysčių, todėl negali aiškiai suvokti šiandieninės Rusijos, tačiau taip pat galima teigti, kad ji yra pakankamai arti, kad matytų rudens saulės apšviestas ir blizgančias meškos iltis – tai priklauso nuo požiūrio. Tačiau bet kuriuo atveju A. Applebaum yra teisi, teigdama, kad neįmanoma įsivaizduoti karo, kol jo nėra.

Skaityti daugiau...

Dėl Lietuvos moksleivių vežimo į Rusijos sukarintas stovyklas – kreipimasis į prokurorus

15min.lt 2014-10-09

Vilniaus moksleivių vežimas į sukarintas Rusijos stovyklas „Sojuz“ yra nusikaltimas prieš Lietuvos vaikus ir valstybę. Tai ketvirtadienį pareiškė Seimo konservatoriai, reaguodami į portalo 15min.lt atliktą tyrimą apie tai, kad sostinės mokyklų paaugliai yra stumiami į agresorės Rusijos kariuomenę. Dėl šio fakto parlamentarai kreipsis į Generalinę prokuratūrą, siūlys Baudžiamojo kodekso pataisas ir aiškinsis, ar apie tai žinojo švietimo ir mokslo ministras.

„Tai net ne perspėjantis varpas, tai perspėjantis smūgis į galvą. Todėl labai svarbu, kad tai nebūtų tik nuskambėjęs ir nutilęs skandalas“, – ketvirtadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo narys Mantas Adomėnas.

Konservatorius pabrėžė – jeigu portalo 15min.lt paviešinti faktai pasitvirtins, tai reikš ne tik nusikaltimus prieš tuos vaikus, bet ir veikimą prieš Lietuvos valstybę. Tai – eilutė iš Baudžiamojo kodekso.

Dėl to politikai žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir kitas teisėsaugos struktūras, kurios turėtų išsiaiškinti, koks yra mokyklų vadovų vaidmuo verbuojant paauglius į sukarintas Rusijos stovyklas „Sojuz“.

„Pasinaudojus moksleivių brandos stygiumi, juos bandoma indoktrinuoti. Lietuvos piliečiai yra verčiami veikti prieš savo valstybę“, – situaciją komentavo Seimo narys.

Politikas mano, kad dabar svarbiausia yra išsiaiškinti, kiek Lietuvos mokyklų yra įtrauktos į nepilnamečių verbavimo tinklą.

„Manau, kad tai – toli gražu nėra baigtinis skaičius. Reikia labai aktyviai, sakyčiau, netgi agresyviai, ištirti, ar panašus verbavimo tinklas neveikia kitose Vilniaus mokyklose“, – kalbėjo M.Adomėnas.

Tai jis palygino su islamo teroristų bandymais verbuoti Didžiosios Britanijos moksleivius. Net iškėlė klausimą – ar nėra taip, kad Lietuvoje veikia ir islamistų grupuočių indoktrinacijos tinklas, kuris veža jaunus lietuvius į Siriją, Iraką ir kitas Artimųjų Rytų šalis.

„Registruosime Baudžiamojo kodekso pataisas, kad dalyvavimas kariniuose dariniuose, priklausančiuose priešiškoms ar potencialiai priešiškoms valstybėms, ar tai būtų Rusija, ar tai būtų islamistinės teroristinės organizacijos, būtų baudžiamas“, - pareiškė M.Adomėnas.

Skaityti daugiau...

​Lukašenka: reikėtų atiduoti Rusijos žemes Kazachstanui ir Mongolijai

alfa.lt 2014-10-09

Teisinti Krymo prijungimą prie Rusijos istorinėmis pretenzijomis nereikėtų, nes tada galima žengti dar toliau į praeitį ir pareikalauti, kad Rusija grąžintų didžiąją dalį savo žemių Kazachstanui ir Mongolijai, interviu televizijai pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas” (RFE/RL).

„Daugelis sako, kad Krymas kažkada neteisingai atiteko Ukrainai, kad tai – istorinė rusų žemė, ir panašiai. Tai – neteisinga prieiga, – sakė A. Lukašenka „Euronews”. – Tai gal tada grįžkime į chano Batyjaus laikus, į mongolų-totorių jungo laikus… Tada reikės Kazachstanui, Mongolijai ar dar kažkam atiduoti beveik visą Rusijos, Vakarų Europos, Rytų Europos dalį. Išskyrus Baltarusiją – jie iki mūsų atėjo, tačiau nepalietė.”

A. Lukašenka taip pat kategoriškai atmetė galimybę pripažinti Rytų Ukrainoje susikūrusių darinių, vadinamųjų Donecko ir Lugansko liaudies respublikų, nepriklausomybę.

Skaityti daugiau...

Tomas Viluckas: Iššūkiai šeimai veda link kitokios katalikybės

15min.lt 2014-10-09

Praėjusį sekmadienį Vatikane prasidėjo neeilinė Vyskupų sinodo asamblėja skirta šeimai. Ši asamblėja yra neeilinė todėl, kad po metų vyks popiežiaus Pranciškaus sušaukta eilinė asamblėja vėl skirta šeimos temai, o dabartinės asamblėjos išvados bus tarsi parengiamosios po metų vyksiančiai.

Neeilinėje asamblėjoje dėmesys skiriamas šeimos pastoracijai Evangelijos šviesoje, o jau po metų eilinė asamblėja svarstys šeimos pašaukimą ir misiją Bažnyčioje bei pasaulyje. Svarbu pabrėžti, kad šis sinodas yra pirmasis valdant popiežiui Pranciškui ir jis skirtas šeimos klausimams, be to, neeilinis.

Toks dėmesys šeimos problematikai rodo, kad su žmogaus lytiškumu susiję klausimai tampa pagrindiniais šiuolaikinės katalikybės darbotvarkėje. Šeimos situacija nėra paprasta – akivaizdu, kad šeimos institucija patiria krizę ir nebėra tokia stabili kaip prieš penkiasdešimt metų, šeimos dažnai išyra.

Iš viso pasaulio vyskupijų susirinkusiems vadinamiesiems „Sinodo tėvams” – 191 vyskupui – teks per dvi savaites diskutuoti apie temas, kurių spektras siekia nuo gimimo reguliavimo metodų iki vienalyčių sąjungų.

Ekscelencijoms talkina ne tik 16 ekspertų, bet ir 6 sutuoktinių poros. Po diskusijų bus parengtas, dalyvių balsavimu patvirtintas ir paskelbtas sinodo išvadų dokumentas.
Pagalba vyskupams turėtų tapti ir didžiulio dėmesio pasaulio vyskupijose ir tikinčiųjų bendruomenėse sulaukusio sinodo klausimyno šeimos tema medžiaga. Prieš metus iš Vatikano išsiuntinėta anketa kėlė tuos pačius klausimus, kaip ir dabar siūlomi svarstyti vykstančio sinodo diskusijose.

Skaityti daugiau...