Gėris ir blogis neototų gadynėje

lzinios.lt 2014-06-21

Iš pra­džių im­ki­mės pa­skelb­to­sios te­mos - kas yra nū­nai to­ta­li­ta­riz­mo pa­vel­das ar­ba ga­li­mas pa­kai­ta­las? At­sa­ky­mas bū­tų, ko ge­ra, la­bai pa­pras­tas. Bend­riau­sia pra­sme tai ne­oto­ta­li­ta­riz­mas.

Var­to­ki­me šį žo­dį vi­sur, vi­siems tęs­ti­niams, at­ga­mi­na­miems ar­ba mu­ta­vu­siems to fe­no­me­no pa­vi­da­lams. Jis žy­dė­jo XX šimt­me­ty­je, bet ne tik tuo­met. Bū­tent nuo 1999-2000 me­tų, kai žvel­gia­me į Eu­ro­pos To­li­muo­sius ry­tus, mes ga­li­me kal­bė­ti apie pa­bai­sos at­gi­mi­mą. Tai vy­ko pir­miau­sia po­jel­ci­ni­nė­je Ru­si­jo­je, pa­ke­liui pa­si­nau­do­jant Bal­ta­ru­si­jos ban­do­muo­ju lau­ku.

Tai­gi ne­oto­ta­li­ta­riz­mas. Jo pla­tin­to­jai ir nau­do­to­jai ga­lė­tų bū­ti pa­va­din­ti ne­oto­tais (fi­lo­lo­gi­ne li­ni­ja pa­gal ame­ri­kie­čių „neo­ko­nus“ - nau­juo­sius kon­ser­va­to­rius).

Ne­oto­tai dau­gi­na­si kaip vi­ru­sai ir ne tiek va­di­na­muo­ju in­te­re­so pa­grin­du, kiek sta­čiai kil­da­mi iš sie­los gel­mių, kas reikš­tų psi­cho­lo­gi­ją. Ka­dan­gi vai­sius nuo­din­gas, ga­li­me ma­ny­ti, kad bus iš­au­gęs tam­sio­jo­je mū­sų ne­lai­min­go­sios, klai­džio­jan­čios žmo­nių sie­los pu­sė­je.

Esa­mų­jų ir pa­ste­bi­mų ne­oto­ta­li­ta­riz­mo for­mų gau­sa, kaip ir dau­gy­bė jo šak­nų anks­tes­nia­me „kla­siš­ka­me“ to­ta­li­ta­riz­me, ne­už­kirs ke­lio apš­vies­ti jų bend­rų pa­grin­dų. Jun­giąs nu­sa­ky­mas „fa­šiz­mas“ tin­ka apim­ti vi­są juo­dų, rau­do­nų bei ru­dų fa­šiz­mų vai­vo­rykš­tę, jiems pa­si­ro­dant ir kar­to­jan­tis bet kur Eu­ra­zi­jo­je, Af­ri­ko­je ar­ba Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je. Da­bar­ties ak­tua­ly­bė, aiš­ku, spi­ria gal­vo­ti kon­kre­čiai apie Ru­si­ją, apie Krem­liaus ne­oto­tus.

Skaityti daugiau...

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviška abėcėle

lzinios.lt 2014-06-18

Kal­bi­nin­kai tvir­ti­na, kad pa­gal Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ją pi­lie­čių as­men­var­džiai as­mens do­ku­men­tuo­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba, tai­gi var­to­jant lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lę, ku­rią su­da­ro 32 rai­dės. Taip tei­gia­ma Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kų Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui ir Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai (VLKK) iš­siųs­ta­me raš­te.

„Ne­lie­tu­viš­kų rai­džių var­to­ji­mas ra­šant var­dus ir pa­var­des as­mens do­ku­men­tuo­se bū­tų abė­cė­lės pa­kei­ti­mas. Tei­siš­kai tai reikš­tų ir kons­ti­tu­ci­nės nuo­sta­tos dėl lie­tu­vių kal­bos kaip vals­ty­bi­nės pa­nei­gi­mą“, – tei­gia li­tua­nis­tai ir at­krei­pia dė­me­sį, kad as­men­var­džiai yra kal­bo­ty­ros, tei­sės ir (geo)po­li­ti­kos ob­jek­tas.

Pa­sak Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kų, jo­kių kal­bi­nių prie­žas­čių keis­ti lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lę ar pri­pa­žin­ti kaip ly­gia­ver­tes ki­tų vals­ty­bių vals­ty­bi­nių kal­bų abė­cė­les nė­ra, ir prieš­in­gu at­ve­ju bū­tų pa­žeis­ta lie­tu­vių kal­bos ra­šy­bos sis­te­ma: „Jei­gu bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė tą pa­tį gar­są už­ra­šy­ti ne vie­na, o dviem ar net dau­giau rai­džių ir jų jun­gi­nių, vals­ty­bi­nės kal­bos api­ma­mo­je sri­ty­je pra­dė­tų ly­giag­re­čiai funk­cio­nuo­ti ke­lios ar net ke­lio­li­ka ra­šy­bos ir ta­ri­mo sis­te­mų. Vi­suo­me­nei kil­tų su­nku­mų var­to­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių as­men­var­džius sa­ky­ti­nė­je ir ra­šy­ti­nė­je kal­bo­je: pvz., iš skam­be­sio nu­sta­ty­ti, ka­da kaip ra­šy­ti – Vrub­levs­ki ar Wrob­lews­ki, Že­laž­nik ar Že­laz­nik, Peč­ko ar Piecz­ko, Žult­kie­vič ar Žolt­kie­wicz.“

Skaityti daugiau...

Proputiniška veikla nedera su tautiniais interesais

lzinios.lt 2014-06-19

Kiek­vie­na sa­ve ger­bian­ti ša­lis tu­ri pri­va­lo­mus ne­prik­lau­so­my­bės ir vals­ty­bin­gu­mo at­pa­ži­ni­mo ženk­lus - sim­bo­lius, nuo ku­rių ap­sau­gos ly­gio tie­sio­giai pri­klau­so tos vals­ty­bės tva­ru­mas ir jos gy­vy­bin­gu­mo pers­pek­ty­va. To­kių sim­bo­lių, tra­di­ciš­kai at­ski­rian­čių vals­ty­bes vie­nas nuo ki­tų, yra ke­le­tas, ta­čiau vie­nas es­mi­nių ir reikš­min­giau­sių ne­gin­či­ja­mai yra vals­ty­bi­nė kal­ba.

Lie­tu­va nė­ra iš­im­tis: 1992 me­tų spa­lio 25 die­ną lie­tu­vių tau­ta re­fe­ren­du­mu pri­ėmė pa­grin­di­nį įsta­ty­mą - Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ją, ku­rios 14 straips­ny­je aiš­kiai ir vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ta, kad vals­ty­bi­nė kal­ba yra lie­tu­vių kal­ba. Taš­kas.

At­ro­dy­tų, lyg ir ne­įma­no­ma ras­ti ar­gu­men­tų šiai nuo­sta­tai pa­keis­ti ar kves­tio­nuo­ti lie­tu­vių kal­bos, kaip vals­ty­bi­nės, sta­tu­so. Pa­si­ro­do, ga­li­ma. Ir pa­čiu ne­ti­kė­čiau­siu bei keis­čiau­siu, o ret­sy­kiais ir bru­ta­liau­siu bū­du. Įro­di­nė­jant, kad Lie­tu­vo­je ne­va yra pa­žei­džia­mos tau­ti­nių ma­žu­mų tei­sės bei lais­vės, ne­va čia ne lie­tu­vių kil­mės pi­lie­čiai ne­tu­ri jo­kių tau­ti­nės sa­vi­raiš­kos ga­li­my­bių. Dar bū­tų iš da­lies su­pran­ta­ma, jei apie tai pra­bil­tų al­ba­nų dias­po­ros at­sto­vai, pa­si­gen­dan­tys mo­kyk­lų, ku­rio­se bū­tų mo­ko­ma jų kal­ba. Ko ge­ro, ta­dži­kai, ar­mė­nai ir net es­tai taip pat kol kas ne­ga­li pa­si­nau­do­ti to­kia vals­ty­bės pa­slau­ga. Ta­čiau Lie­tu­vos vals­ty­bę že­mi­nan­čią re­to­ri­ką pa­si­tel­kia ne kas ki­tas, o vie­na di­džiau­sių bend­ri­jų ša­ly­je - len­kų tau­ti­nė bend­ri­ja, ku­rios na­riai, kaip jo­kio­je ki­to­je pa­sau­lio vals­ty­bė­je, iš­sky­rus mo­ti­ni­nę Len­ki­ją, tu­ri ga­li­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą iš­si­la­vi­ni­mą įgy­ti nuo vai­kų dar­že­lio iki ma­gis­tro laips­nio.

Skaityti daugiau...

Ne apvalus, bet svarus jubiliejus

lzinios.lt 2014-06-19

Prieš 105 me­tus vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos vals­ty­bės pa­triar­chų – Jo­nas Vi­lei­šis – įstei­gė lai­kraš­tį „Lie­tu­vos ži­nios“. Jis su­pra­to, kad be vi­suo­me­nės švie­ti­mo, ug­dy­mo, kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mo bus ne­įma­no­ma su­kur­ti ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės. 

To­kios pa­čios po­zi­ci­jos lai­kė­si ir švie­saus at­mi­ni­mo kon­cer­no „A­che­mos gru­pė“ įkū­rė­jas dr. Bro­nis­lo­vas Lu­bys, po so­vie­tų oku­pa­ci­jos „Lie­tu­vos ži­nioms“ su­grą­ži­nęs dien­raš­čio sta­tu­są.

105 me­tai – lyg ir ne ju­bi­lie­jus, bet tik ne­dau­ge­lis Lie­tu­vos bend­ro­vių ga­li pa­si­gir­ti to­kia il­ga veik­los is­to­ri­ja, o iš ko­le­gų, dien­raš­čių, esa­me pa­tys vy­riau­si.

Kad su­lau­kė­me to­kio gar­baus am­žiaus, vi­sų pir­ma rei­kia dė­ko­ti skai­ty­to­jams, nes be jų re­dak­ci­jos dar­bas ne­tu­rė­tų pra­smės. Dė­ko­ti rei­kia „Lie­tu­vos ži­nių“ ak­ci­nin­kams, su­vo­kian­tiems, kad jau­nai de­mo­kra­ti­jai bū­ti­na nuo­mo­nių įvai­ro­vė, švie­ti­mas ir ug­dy­mas. Kaip vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius ir ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius nuo­šir­džiai dė­ko­ju vi­siems „Lie­tu­vos ži­nių“ dar­buo­to­jams, ku­rie šiuo su­nkiu spau­dai tarps­niu dir­ba ne­skai­čiuo­da­mi sa­vo lai­ko ir ku­ria pa­gar­bos ver­tą pro­duk­tą.

Skaityti daugiau...

Rusų lėktuvai skrido link Lietuvos, britai pakėlė naikintuvus

lrytas.lt 2014-06-18

Didžioji Britanija pranešė pakėlusi savo naikintuvus „Typhoon“, kad perimtų septynis Rusijos karo lėktuvus, skridusius netoli Baltijos šalių, kai įtampa tarp Vakarų ir Rusijos tebėra didelė dėl krizės Ukrainoje.

NATO praėjusį mėnesį patrigubino savo naikintuvų skaičių oro policijos patruliavimo misijoje virš Baltijos šalių ir tuo sustiprino Aljanso gynybą Europos rytuose, kur Didžioji Britanija prisidėjo savo keturiais „taifūnais“.

Britanijos gynybos ministerija trečiadienį nurodė, kad į orą lėktuvai „Typhoon“ buvo pakelti antradienį, kai NATO oro gynyba pastebėjo keturias atskiras orlaivių grupes tarptautinėje erdvėje prie Baltijos šalių.

Pasak ministerijos, nustatyta, kad tai buvo rusų bombonešis „Tupolev Tu-22“, keturi „Sukhoi Su-27“ naikintuvai, vienas „Beriev A-50“ išankstinio perspėjimo lėktuvas bei vienas transportinis „Antonov An-26“.

Minėtieji rusų lėktuvai vykdė treniruočių skrydžius.

Skaityti daugiau...

A. Lapinskas. Buvę Lenkijos ambasadoriai – už Lietuvą?

Anatolijus Lapinskasdelfi.lt 2014-06-10

 

Tolimais 1993 metais savaitraštyje „Gimtasis kraštas“, straipsnyje „Slegia ne istorija, bet ambasadorius“, atsiliepdamas į tuometinio Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Jano Widackio (juo buvo 1992-1996) interviu Lietuvos spaudai, pavadintą „Slegia istorija“, citavau J.Widackį.

„Jeigu siekiame gerų santykių su Lietuva, tai tik todėl, kad ten gyvena daug lenkų“, - rašė jis, tad jam atsakiau: „Pone Dieve, o kas būtų, jeigu tų lenkų čia nebūtų? Karas, ekonominė blokada? Įdomu, kokiu pagrindu Lenkija tvarko savo reikalus su Suomija ar Naująja Zelandija?

Minėti pareiškimai – tai Lenkijos užsienio politikos kompromitacija, taigi ir ambasadoriaus nedovanotinas politinis liapsusas“.

„Agresyvioje tonacijoje ambasadorius lieka ir toliau. Į klausimą: „Kaip Jūs vertinate lenkų mažumos Lietuvoje situaciją?“ – atsakoma kategoriškai, kad viskas čia esą blogai. Tiesiog paradoksas!

Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur padėtis, pačių lenkų tvirtinimu, gerokai blogesnė, bet kai reikia kaltinti, visi perkūnai trenkia tik Lietuvon – ilgiausi pavojų Lietuvos lenkams sąrašai, skundai Europos organizacijoms ir t.t.“

Prabėgo pora dešimtmečių ir J.Widackio, jau ne ambasadoriaus, požiūris į Lietuvą kardinaliai pasikeitė, nebijau sakyti - jis tapo supratingu Lietuvos draugu. Apie tai prieš porą metų išsamiai rašiau straipsnyje „J.Widackio mintys – kelias į santarvę“. Tos jo mintys straipsnyje “Nustokime teikti peno lietuviškoms baimėms” (“Przestańmy karmić litewskie fobie”, “Gazeta Wyborcza”, 2012 05 12) sutriuškino Lenkijos „įrodymus“ dėl „baisaus“ lenkų gyvenimo Lietuvoje, pvz., Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymo lenkų mokyklose lietuviškai, J.Widackis primena, kad Lenkijos tautinių mažumų mokyklose analogiški dalykai dėstomi tik lenkiškai; lenkiškų pavardžių rašymo – J.Widackio tvirtinimu, pavardžių rašyba nesidomi mažiausiai 80 proc. Lietuvos lenkų; žemės grąžinimo, nes, anot J.Widackio, dėl to kalta iš tarpukario laikų, t.y. Lenkijos paveldėta netikusi žemėtvarka, o teritorinė Vilniaus ekspansija yra visiškai natūralus procesas.

Skaityti daugiau...

Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai

Gedulo ir vilties diena

bernardinai.lt 2014-06-03

Birželio 13-14 dienomis bus gausu renginių, skirtų paminėti sovietinės okupacijos ir represijų aukas.

Birželio 13 d., penktadienis

12 val. Taišeto lagerių politinių kalinių suvažiavimas ir Taišeto lagerių politinės kalinės Natalijos Gudonytės knygos „Naikintos bet nenugalėtos kartos kelias. Grafikoje“ pristatymas Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius). Koncertuoja Vilniaus m. politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“ (muzikos vadovas Gintaras Skapas, vadovė Elvyra Liudytė Valaitienė). Įėjimas pagal pateiktą dalyvių sąrašą.

12.30 val. Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos rajonas)

16.00 val. Dail. Henriko Cipario Gedulo ir vilties dienai skirtos tapybos darbų parodos „Raudoni laikai“ atidarymas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Genocido aukų muziejuje.

Birželio 14 d., šeštadienis

10.00 val. Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje* – su kvietimais

Birželio 14-oji - Gedulo ir Vilties diena. Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Tautiečiai kviečiami įsiklausyti į savo širdies plakimą ir dalyvauti pilietinėje akcijoje nekaltoms okupacijos aukoms atminti: likus minutei iki vidurdienio tylos minute pagerbti jų kančią.

12.00 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Skaityti daugiau...

Varžybos dėl EK vadovo posto: D. Grybauskaitė apsisprendė

Varžybos dėl EK vadovo posto: D. Grybauskaitė apsisprendėdelfi.lt 2014-06-10

Antrai kadencijai perrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiktų tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako jos patarėjas Mindaugas Lingė.

„Prezidentė yra pasakiusi, kad bus ten, kur galės būti reikalingiausia ir kur norės, kad būtų, Lietuvos žmonės. Ir prezidentė dar vasario mėnesį apsisprendė ir pranešė Lietuvos žmonėms savo apsisprendimą siekti dirbti Lietuvoje, pasirinko pareigą Lietuvai ir jos žmonėms“, - Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

D.Grybauskaitė užsienio žiniasklaidoje praėjusią savaitę minėta tarp kandidatų į EK pirmininko pareigas.

Suaktyvėjus svarstymams, kas pakeis dešimt metų EK vadovaujantį portugalą Jose Manuelį Barroso, D.Grybauskaitė britų laikraščio „The Independent“ interneto svetainėje įvardyta kaip viena iš dviejų realiausių kandidačių. Ji minėta kartu su Danijos premjere Helle Thorning-Schmidt.

Skaityti daugiau...