Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė.

 

Dr. Romas Batūra

 

Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius.
Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro baudžiavinio režimo kariuomenei teikti tūkstančius žirgų. Dėl netolerantiškos, neperspektyvios Lenkijos magnatų politikos Padnieprės kazokų atžvilgiu, susidarė sąlygos Rusijai 1654m. juos prisijungti, pradėti naują karą prieš Respubliką, prieš Lietuvą, puolant daugiatūkstantinėmis raitelių kariuomenėmis.
XVIIa. viduryje, vadinamojo Tvano laikotarpyje Lietuvą užplūdo maskvėnų armija, pasitelkus kazokus ir Kazanės totorius. Tuo metu Lietuvą bei Lenkiją puolė ir švedai.
Karo pavojus, deja, nesubūrė Abiejų Tautų Respublikos valdančiųjų sluoksnių, Seimas, kosmopolitinis Lietuvos – Lenkijos Vazų šeimos valdovo Jono Kazimiero (1648 – 1668) dvaras neužtikrino reikiamų sąlygų gynybai. Lietuvos kariuomenės vadas , didysis etmonas Jonušas Radvila sunkiomis sąlygomis, drąsiai, nelygioje kovoje stabdomaisiais mūšiais prilaikė besiveržiantį į Lietuvą priešą. Štai 1654m. rugpjūtyje prie Šepelevičių (LDK rytuose tarp Mogiliovo ir Borisovo) 6-7 tūkstančiai LDK karių kovėsi su 83 tūkstančiais maskvėnų. Vėliau, 1655 m. vasarą maskvėnų priekiniai daliniai sėkmingu mūšiu stabdyti dar arčiau į vakarus, jau prie Ašmenos upės. Tačiau nežiūrint į tai, didžiulės Maskvos pajėgos artėjo prie Vilniaus – trys kariuomenės (po 40, 60, ir 80 tūkstančių), apie 180 tūkstančių priešo karių.
Jonušas Radvila nieko nebodamas siekė duoti atkirtį. Siuntė universalus, šaukdamas visų pavietų bajorus Tėvynės ginti, nes turimų pajėgų akivaizdžiai nepakako. Nuo liepos 31d. Vilniaus vaivadijos bajorai kariai buvo skubiai surašomi prie Vilniaus „už Trakų vartų“. Vilniaus pavieto vėliavos rugpjūčio 2d. traukė ryčiau Vilniaus  į Nemėžį,  prisijungti prie samdytos kariuomenės. Turėjo prisijungti Vilkmergės pavietas ( 120 husarų, 120 kazokų), Ašmenos pavietas (200 husarų, 300 kazokų), Žemaitija (200 husarų, 300 kazokų) ir kt. Nemaža pavietų delsė organizuotis, vėlavo.
  Kariuomenės dvasią labai pakirto karaliaus Jono Kazimiero įsakymas iš Varšuvos
- Vilniaus prieigose buvusias karališkąsias  pajėgas (5 tūkstančius žmonių) skubiai perkelti į Marienburgą. Akivaizdu, kad karalius tapo abejingas LDK ir Vilniaus gynybai. Rugpjūčio 6d. stovykloje prie Nemėžio buvo gautas pranešimas, kad Didžioji Lenkija, Poznanės regionas, dar liepos 25d. pasidavė švedams.
       Didelis mūšis prie Vilniaus įvyko 1655m. rugpjūčio 8d. Neturint jėgų Vilnių tiesiogiai ginti, pagal  J.Radvilos planą nutarta trauktis, pereiti Nerį mūriniu tiltu ir čia gintis. Lauko etmono žmonės bandė sutelkti savo pajėgas ir gintis prieš tiltą (Neries kairiajame krante), bet tai nepasiteisino, kovoje su maskvėnais patirta daug nuostolių.

Skaityti daugiau...

Silpnas Vladimiras Putinas laimi, nes puikiai naudojasi trimis Vakarų silpnybėmis

15min.lt 2014-09-26

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atrodo stipresnis nei yra iš tikrųjų, nes puikiai išnaudoja tris Vakarų silpnąsias vietas: painiavą žiniasklaidoje, žurnalistams siekiant balanso ir objektyvumo; Vakarų norą siekti paliaubų, neturint ryžto atremti agresiją; valios trūkumą Maskvą nubausti ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, „The Interpreter“ rašo Paulas Goble'as.

Kremliaus vadovas puikiai naudojasi visomis trimis silpnybėmis – ir jos toli gražu nėra vienintelės. Jeigu Vakarai neatras savyje stiprybės susidoroti su jomis, V.Putino agresija prieš kitas šalis ir prieš savo tautiečius ir toliau tęsis.

Propagandos lavina

Pirmiausia nuo pat Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios matyti, kad V.Putinas naudojasi Vakarų žurnalistų siekiu tekstus pateikti kuo objektyviau – kad būtų pateikiamos abi pusės. Jis su savo šutve užtvindė žiniasklaidą pranešimais, kurie yra paprasčiausias melas, tačiau Vakarų žiniasklaida praneša tai kaip žinias.

Žurnalistai tokiu atveju gali gintis, kad išlieka objektyvūs, tačiau kartu jie sukuria situaciją, kurioje Vakarų valstybių valdžios nejaučia jokio spaudimo imtis veiksmų.

Daugelio šalių žiniasklaidos ir vyriausybės Kremliaus veiksmų Ukrainoje neįvardija kaip karinės agresijos. V.Putinas meluoja, kad Ukrainoje nėra Rusijos karių – nors įrodymai teigia ką kitą.

To pasekmė – situaciją Ukrainoje apibūdina ne faktai. Vakarų žiniasklaidos ryžtas nuosekliai pateikinėti abiejų pusių nuomonę leidžia tokiems šalių vadovams kaip V.Putinas labai lengvai visuomenei grūsti savo melus.

Daugiau kalbų, mažiau darbų

Antra, Vakarų vyriausybės kiekvieną konfliktą stengiasi išspręsti paliaubų paskelbimu, o ne agresijos atrėmimu. Jos mano, kad daugeliu atveju problemas išspręsti gali vien tik diplomatinės priemonės. Tačiau dėl tokio požiūrio kyla mažiausiai dvi problemos – kaip ir parodė susitarimas Minske.

Viena vertus, paliaubų skelbimas, o ne status quo atkūrimas leidžia agresoriui laikyti atsirėžus jau užimtas žemes, aiškinti turint moralinę teisę ten būti ir sukurti įšaldytą konfliktą. Maskva rodo puikiai mokanti tą daryti jau 15 metų.

Kita vertus, rodydami, kad neprieštaraus konkrečiam agresijos atvejui, Vakarai V.Putiną ir jo režimą moko: agresija padeda pasiekti savo tikslų, o po tam tikro laiko ji bus tiesiog ignoruojama, nebesukels jokių neigiamų pasekmių santykiuose su Vakarais, ir galų gale galės būti pakartota. 

Kadangi Vakarai niekaip neatsakė į Rusijos įsiveržimą į Gruziją, jis nusprendė, kad gali užimti ir Krymą. Kai Vakarai nesugebėjo duoti atsako ir tam – jis įžengė ir į Rytų Ukrainą. Dabar V.Putinas turi Minsko susitarimą – tai jam leis dar labiau plėsti savo agresiją, o ne ją mažinti.

Skaityti daugiau...

Kadenciją baigiantis Foghas Rasmussenas: „Labiausiai nuvylė Rusija“

Andersas Foghas Rasmussenas15min.lt 2014-09-26

Trečiadienį kadenciją baigsiantis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas tvirtina, kad per pastaruosius penkerius jo vadovavimo Aljansui metus NATO tapo tokia stipri organizacija, kokia niekada iki šiol nebuvo. Deja, savo stiprybę, pasak F.Rasmusseno, dabar teks įrodyti sprendžiant konfliktą su vis labiau agresyvėjančia ir įtaką buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse siekiančia atgauti Rusija.

Tai baigiantis NATO vadovo kadencijai F.Rasmussenas teigė interviu „USA Today“.

„Dabar jau gana aišku, kad Rusija mus laiko ne partneriais, o priešais. Ir, žinoma, mes turime prie to prisitaikyti“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

Apibendrindamas penkerius savo vadovavimo NATO metus, F.Rasmussenas pareiškė kad pasikeitęs Rusijos elgesys yra didžiausias per kadenciją jo patirtas nusivylimas.

Jis pripažino savo kadencijos pradžioje dar tikėjęsis, kad su Rusija pavyks glaudžiau bendradarbiauti net priešraketinės gynybos srityje. Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad kai kuriose srityse – pavyzdžiui, Afganistane, kovoje su organizuotomis narkotikų platinimo, teroristinėmis grupuotėmis – bendradarbiavimas su Rusija buvo visai sėkmingas.

Tačiau pastaruoju metu, anot F.Rasmusseno Rusijos elgesys Ukrainoje viską pakeitė.

Skaityti daugiau...

Buvęs V. Putino patarėjas: pasauliniam karui Rusija ruošiasi nuo 2003 m.

Buvęs V. Putino patarėjas: pasauliniam karui Rusija ruošiasi nuo 2003 m.delfi.lt 2014-09-25

Baltijos šalių gyventojai saugiai miegoti negali. Rusijos prezidento Vladimiro Putino galvoje - planas, dėliotas daugiau nei dešimt metų.

Tuo tiki Lietuvoje viešintis buvęs V. Putino patarėjas Andrejus Illarionovas, kuris bando narplioti Rusijos vadovo voratinklį.

Palangoje vykstančioje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ pranešimą skaitęs buvęs Rusijos vadovo patarėjas prisiminė Rygoje vykusioje konferencijoje apie saugumą iškeltą klausimą – ar žmonės Rygoje gali saugiai miegoti.

„Šį klausimą galima užduoti ir Taline, Vilniuje, Palangoje, Bukarešte ar kituose miestuose. Niekas Rygoje negalėjo teigiamai atsakyti į šį klausimą, - kalbėjo A. Illarionovas. - Bet iš mano pusės šis klausimas turėtų būti performuluotas, ypač po Baracko Obamos vizito Estijoje, kai jis pasakė, kad NATO yra pasiruošusi apginti Taliną, Rygą ir Vilnių. Po šio pareiškimo situacija atrodo saugesnė, bet reikia žiūrėti ne į pasakymą, o į karinį pasirengimą, turimą karinę techniką. Mes suprantame, kad iš karinio pasirengimo pusės, NATO pajėgos Baltijos šalyse nepakankamos“.

Skaityti daugiau...

Škotai nepriklausomybei tarė „ne“

lzinios.lt 2014-09-19

Ško­tų rin­kė­jai ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me re­fe­ren­du­me pa­si­sa­kė prieš at­sis­ky­ri­mą nuo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, ro­do penk­ta­die­nį pa­skelb­ti ofi­cia­lūs re­zul­ta­tai.

Ško­tai įti­ki­na­ma pers­va­ra nu­bal­sa­vo prieš ne­prik­lau­so­my­bę is­to­ri­nia­me re­fe­ren­du­me, po ku­rio Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė liks vien­ti­sa, ta­čiau bus at­ver­tos du­rys pla­tes­nei re­gio­no au­to­no­mi­jai, ro­do penk­ta­die­nį pa­skelb­ti ga­lu­ti­niai bal­sa­vi­mo, pa­si­žy­mė­ju­sio itin di­de­liu ak­ty­vu­mu, re­zul­ta­tai.

Ofi­cia­lūs duo­me­nys, gau­ti pa­skel­bus re­zul­ta­tus iš vi­sų 32-jų apy­gar­dų, ro­do, kad prieš ne­prik­lau­so­my­bę nuo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės - už są­jun­gos su Ang­li­ja iš­sau­go­ji­mą pa­si­sa­kė 55,3 proc. bal­sa­vu­sių­jų, o už at­sis­ky­ri­mą - 44,7 proc. re­fe­ren­du­mo da­ly­vių.

Tai reiš­kia, jog už są­jun­gos iš­sau­go­ji­mą sa­vo bal­sus ati­da­vė 2 001 926 žmo­nės, o už ne­prik­lau­so­my­bę - 1 617 989 žmo­nės.

Re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo 84,6 proc. to­kią tei­sę tu­rė­ju­sių žmo­nių - tai re­kor­di­nis ak­ty­vu­mas per vi­są rin­ki­mų Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je is­to­ri­ją.

Ne­prik­lau­so­my­bės prieš­inin­kai vi­so­je Ško­ti­jo­je džiu­giai svei­ki­no skel­bia­mus re­zul­ta­tus, o jų opo­nen­tai juos ste­bė­jo pri­slėg­ti ir su­nkiai tram­dy­da­mi aša­ras.

Re­fe­ren­du­mo baig­tis su­dau­žė vil­tį šim­tams tūks­tan­čių ško­tų, ku­rie pa­si­sa­kė už ne­prik­lau­so­my­bę per bep­re­ce­den­tį bal­sa­vi­mą, pa­kurs­čiu­sį de­ba­tus apie Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės val­dy­mą, ta­čiau nu­ra­mi­no tuos, ku­rie smar­kiai būgš­ta­vo dėl eko­no­mi­nių ga­li­mo at­sis­ky­ri­mo pa­sek­mių.

Skaityti daugiau...

Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria bendrą karinę brigadą

Lietuvos kariai15min.lt 2014-09-19

Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą. Po ne vienerius metus trukusių derybų sutartis bus pasirašyta penktadienį Varšuvoje.

Lietuvos vardu sutartį pasirašys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis sakė, kad šia sutartimi Lietuva remia „demokratinės ir laisvos Europos valstybės vystymosi kelią pasirinkusią Ukrainą“. Pasak ministro, šis trišalis projektas padės Ukrainai plėtoti efektyvias karines pajėgas.

Iškilminga bendros brigados steigimo susitarimo pasirašymo ceremonija vyks Lenkijos prezidento rūmuose dalyvaujant Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui.

Brigados LITPOLUKRBRIG štabas įsikurs Lenkijoje, Liubline. Lietuva į štabą planuoja deleguoti iki penkių nuolatinių karių ir skirti papildomai karių brigados mokymų ir pratybų metu.

Brigados batalionai bus dislokuoti juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį –  į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.

Skaityti daugiau...

Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nebepriklauso?

Vladimiras Putinas ir Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas delfi.lt 2014-09-19

Užgrobdama Krymą ir kėsindamasi į kitas Rytų Ukrainos teritorijas, Rusija pamina tarptautinius susitarimus dėl valstybių sienų vientisumo, o tai teikia pagrindo jai priminti, kad 1945-aisiais Potsdamo konferencijos metu Karaliaučiaus sritis jai buvo patikėta administruoti 50-čiai metų, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas.

„50-ties metų terminas jau senokai yra išsekęs, tad prielaidos kelti klausimą tikrai yra. Tačiau ar verta tai daryti?“ – klausia RESC analitikas.

Anot L. Kasčiūno, Potsdamo konferencijos nutarimą dėl Kaliningrado statuso galėtų peržiūrėti konferencijos dalyviai – Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Teisinio ir politinio pagrindo tam užtektų, tačiau neužtektų politinės valios, mano LRT.lt pašnekovas. „Abejoju, kad šiuo klausimu yra svarstomi galimi scenarijai: greičiau tiesiog tai yra jau pamirštas reikalas, kaip pamirštas ir Budapešto memorandumas“, – kalba L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pagrindo kelti klausimą dėl Potsdamo sutarties ir Karaliaučiaus statuso nemato.

„Politinio pagrindo nėra: šio klausimo rimtai niekas nekelia, jokia šalis nepretenduoja į tą skirtį, kaip į jai priklausančią. Viduje taip pat nėra jokių separatizmo ženklų, ir Rusija, matyt, neleistų jų rodyti. Bet kokie klausimai apie tai, ar nereikėtų grįžti prie Potsdamo nutarimo, tebūtų politinės provokacijos“, – teigia T. Janeliūnas.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: jei A.Sacharovas būtų gyvas, jis būtų jau persekiojamas Putino režimo

Gabrielius Landsbergis15min.lt 2014-09-18

Strasbūre vykstančiame plenariniame Europos Parlamento posėdyje Lietuvos atstovas Gabrielius Landsbergis, svarstant ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje, paragino ES vadovybę parodyti paramą ir solidarumą su Rusijos okupuotame Kryme persekiojamais totoriais.

„Totorių tauta, persekiota, tremta ir patyrusi daug kančių Stalino valdymo metu vėl persekiojama šiandien. Rusijos okupuotame Kryme totorių bendruomenė vėl pradėta diskriminuoti etniniu religiniu pagrindu, jų vadovas Rusijos neįleidžiamas į šalį, Stalino laikų stiliumi pradėtos kratos ir keliamos bylos vien už religinės literatūros laikymą namuose. ES turi parodyti tvirtą paramą ir solidarumą su Krymo totoriais, kurių pagrindinės teisės ir laisvės yra grubiai pažeidžiamos Rusijos pusės“, – posėdyje teigė G.Landsbergis.

Pasak G.Landbsergio, šiandien diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimai ir pačioje Rusijoje pasiekė naujas baisias aukštumas net lyginant su Sovietų Sąjungos laikais.

„Dabar jau ir Rusijos kareivių, pasiųstų kariauti Ukrainoje, motinos ir jų asociacija Putino valdžios pradedamos persekioti ir vadinamos užsienio agentais, vien dėl to, kad paskelbia tiesą, kad jų vaikai žūsta Ukrainoje. Drįstu teigti, kad jei šiandien disidentas Andrėjus Sacharovas, kurio vardu ES yra įsteigusi žmogaus teisių gynėjų kasmetinį apdovanojimą, būtų gyvas, jis ir vėl būtų persekiojamas pono Putino ir jo režimo“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Skaityti daugiau...